TEXTS 20-23

STIHOVI 20-23

Tekstas

Tekst

yatroparamate cittaṁ
niruddhaṁ yoga-sevayā
yatra caivātmanātmānaṁ
paśyann ātmani tuṣyati

sukham ātyantikaṁ yat tad
buddhi-grāhyam atīndriyam
vetti yatra na caivāyaṁ
sthitaś calati tattvataḥ

yaṁ labdhvā cāparaṁ lābhaṁ
manyate nādhikaṁ tataḥ
yasmin sthito na duḥkhena
guruṇāpi vicālyate

taṁ vidyād duḥkha-saṁyoga-
viyogaṁ yoga-saṁjñitam

Synonyms

yatra — būsena, kai; uparamate — nutrūksta (nes pajuntama transcendentinė laimė); cittam — proto veikla; niruddham — atsiribojus nuo materijos; yoga-sevayā — praktikuojant yogą; yatra — kai; ca — taip pat; eva — tikrai; ātmanā — grynu protu; ātmānam — savojo „aš“; paśyan — suvokdamas padėtį; ātmani — vidujai; tuṣyati — jaučia pasitenkinimą; sukham — laimę; ātyantikam — aukščiausią; yat — kurią; tat — tą; buddhi — intelektu; grāhyam — apčiuopiamą; atīndriyam — transcendentinę; vetti — žino; yatra — kur; na — niekada; ca — taip pat; eva — tikrai; ayam — jis; sthitaḥ — būdamas; calati — atsitraukia; tattvataḥ — nuo tiesos; yam — tą, kurią; labdhvā — pasiekęs; ca — taip pat; aparam — bet kurį kitą; lābham — pasiekimą; manyate — laiko; na — niekada; adhikam — geresniu; tataḥ — už tą; yasmin — kurioje; sthitaḥ — būdamas; na — niekada; duḥkhena — vargų; guruṇā api — net ir labai sunkių; vicālyate — yra sukrečiamas; tam — tą; vidyāt — turi žinoti; duḥkha-saṁyoga — kančių, kylančių dėl sąlyčio su materija; viyogam — sunaikinimas; yoga-saṁjñitam — vadinamas yogos transo būsena.

yatra – u stanju u kojem; uparamate – prestaju (jer osjeća transcendentalnu sreću); cittam – umne djelatnosti; niruddham – odvojen od materije; yoga-sevayā – yogom; yatra – u kojem; ca – također; eva – zacijelo; ātmanā – čistim umom; ātmānam – jastva; paśyan – spoznajući položaj; ātmani – u sebi; tuṣyati – postaje zadovoljan; sukham – sreća; ātyantikam – najviša; yat – koja; tat – tom; buddhi – inteligencijom; grāhyam – dostupna; atīndriyam – transcendentalna; vetti – zna; yatra – u kojoj; na – nikada; ca – također; eva – zacijelo; ayam – on; sthitaḥ – utemeljen; calati – odvaja; tattvataḥ – od istine; yam – to; labdhvā – dostigavši; ca – također; aparam – bilo koji drugi; lābham – dobitak; manyate – smatra; na – nikada; adhikam – većim; tataḥ – od toga; yasmin – u kojem; sthitaḥ – utemeljen; na – nikada; duḥkhena – bijedama; guruṇā api – čak i ako su vrlo teške; vicālyate – biva potresen; tam – to; vidyāt – moraš znati; duḥkha-saṁyoga – bijeda zbog materijalnog dodira; viyogam – uništenje; yoga-saṁjñitam – koje se naziva trans u yogi.

Translation

Tobulumo pakopoje, kuri vadinama transu, arba samādhi, žmogaus protas yogos praktikos dėka visiškai atsiriboja nuo materialios proto veiklos. Toks tobulumas apibūdinamas kaip sugebėjimas grynu protu suvokti savąjį „aš“ ir vidujai išgyventi malonumą bei džiaugsmą. Kas pasiekia šį džiaugsmingą būvį, kai transcendentiniais jutimais patiriama beribė transcendentinė laimė, tas niekad nenukrypsta nuo tiesos ir mano, kad nėra aukštesnio laimėjimo. Pasiekusiojo tokią padėtį nesukrečia net ir pačios didžiausios negandos. Iš tiesų tai ir yra tikroji laisvė nuo visų kančių, kylančių dėl sąlyčio su materija.

U stanju savršenstva zvanom trans ili samādhi, um se zahvaljujući primjeni yoge potpuno suzdržava od materijalnih umnih djelatnosti. To savršenstvo obilježava sposobnost yogīja da čistim umom vidi jastvo i uživa i raduje se u sebi. U tom radosnom stanju osjeća beskrajnu transcendentalnu sreću, koju spoznaje transcendentalnim osjetilima. Tako utemeljen, nikada se ne odvaja od istine i misli da nema većega dobitka. Utemeljen u takvu položaju, nikada se ne dvoumi, čak ni usred najveće nevolje. To je prava sloboda od svih bijeda koje nastaju zbog dodira s materijom.

Purport

KOMENTARAS: Praktikuojant yogą, palengva atsisakoma materialių sampratų. Tai pirmoji charakteringa yogos ypatybė. Po to atsiduriama transe, arba samādhi – tai reiškia, kad yogas transcendentiniu protu ir intelektu patiria Supersielą, išvengdamas pavojaus sutapatinti savąjį „aš“ su Super „Aš“. Yogos praktika daugiau ar mažiau pagrįsta Patañjalio sistemos principais. Kai kurie neautorizuoti komentatoriai stengiasi sutapatinti individualiąją sielą su Supersiela, o monistai mano tatai esant išsivadavimu, tačiau jie nesupranta tikrojo Patañjalio yogos sistemos tikslo. Patañjalio yogos sistema pripažįsta egzistuojant transcendentinį malonumą, bet monistai šio transcendentinio malonumo nepripažįsta baimindamiesi, kad bus suabejota „vienovės“ teorija. Monistai atmeta pažinimo objekto ir pažįstančio objekto dualumą, tačiau šiame posme transcendentinis džiaugsmas (patiriamas transcendentiniais jutimais) pripažįstamas. Šiai minčiai pritaria ir Patañjalis Munis – garsusis yogos sistemos atstovas. Savo „Yoga- sūtrose“ (3.34) didis išminčius tvirtina: puruṣārtḥa-śūnyānāṁ guṇānāṁ pratiprasavaḥ kaivalyaṁ svarūpa-pratiṣṭhā vā citi-śaktir iti.

SMISAO: Slijeđenjem procesa yoge yogī postupno odbacuje vezanost za materijalna shvaćanja. To je glavno obilježje načela yoge. Nakon toga utemeljuje se u transu, samādhiju, što znači da spoznaje Nad-dušu transcendentalnim umom i inteligencijom, oslobođen pogrešna poistovjećivanja jastva s Vrhovnim Jastvom. Proces se yoge manje-više temelji na načelima Patañjalijeva sustava. Neki neovlašteni tumači pokušavaju poistovjetiti jastvo s Nad-dušom, a monisti takvu spoznaju smatraju oslobođenjem, međutim ne shvaćaju pravu svrhu Patañjalijeva sustava yoge. U Patañjalijevu se sustavu prihvaća transcendentalno zadovoljstvo, ali monisti ne prihvaćaju transcendentalno zadovoljstvo iz straha da ne bi doveli u pitanje teoriju jedinstva. Monist ne prihvaća dvojnost znanja i poznavatelja, ali u ovom se stihu prihvaća transcendentalno zadovoljstvo – koje se spoznaje transcendentalnim osjetilima. To je potvrdio Patañjali Muni, glasoviti izlagač sustava yoge. Veliki mudrac u svojim Yoga-sūtrama (3.34) izjavljuje: puruṣārtha-śūnyānāṁ guṇānāṁ pratiprasavaḥ kaivalyaṁ svarūpa-pratiṣṭhā vā citi-śaktir iti.

Citi-śakti, vidinė galia, yra transcendentinė. Puruṣārtha –„materialiai orientuotas religingumas, materialinės gerovės plėtra, jusliniai malonumai ir pagaliau – pastangos susivienyti su Aukščiausiuoju“. „Vienovę su Aukščiausiuoju“ monistai vadina kaivalyam, tačiau anot Patañjalio, kaivalyam yra vidinė, t.y. transcendentinė, galia, padedanti gyvajai esybei suvokti savo prigimtinį būvį. Viešpaties Caitanyos žodžiais šis būvis yra ceto-darpaṇa- mārjanam, t.y. proto dulkėto veidrodžio valymas. „Valymas“ – iš tikrųjų išsivadavimas, ar bhava-mahā-dāvāgni-nirvāpaṇam. Šią nuostatą atitinka ir nirvāṇos, kuri taip pat yra tik pradinė pakopa, sąvoka. Bhāgavatam (2.10.6) ji vadinama svarūpeṇa vyavasthitiḥ. Šis „Bhagavad-gītos“ posmas irgi tvirtina tą patį.

Ta je citi-śakti, unutarnja moć, transcendentalna. Puruṣārtha se odnosi na svjetovnu pobožnost, gospodarski razvoj, zadovoljavanje osjetila te na kraju pokušaj sjedinjavanja sa Svevišnjim. To „sjedinjavanje sa Svevišnjim" monisti nazivaju kaivalyam. No prema Patañjaliju, kaivalyam je unutarnja, transcendentalna moć kojom živo biće postaje svjesno svoga prirodnog položaja. Gospodin Caitanya to stanje naziva ceto-darpaṇa-mārjanam, čišćenje nečista ogledala uma, i ono zapravo predstavlja oslobođenje – bhava-mahā-dāvāgni-nirvāpaṇam. Teorija nirvāṇe, koja je tek preliminarna, odgovara istom načelu. To se stanje u Bhāgavatamu (2.10.6) naziva svarūpeṇa vyavasthitiḥ. Bhagavad-gītā to potvrđuje u ovom stihu.

Po nirvāṇos (nutraukus materialią veiklą) pradedama veikti dvasiškai, t.y. pasiaukojamai tarnauti Viešpačiui. Ši veikla vadinasi Kṛṣṇos sąmonė. Bhāgavatam žodžiais, tai yra tikrasis gyvosios esybės gyvenimas – svarūpeṇa vyavasthitiḥ. Māyā, arba iliuzija – tai dvasinis gyvenimas, apimtas materialios infekcijos. Atsikratyti šios materialios infekcijos – nereiškia panaikinti pirminę amžiną gyvosios esybės padėtį. Šį faktą pripažįsta ir Patañjalis, kai tvirtina: kaivalyaṁ svarūpa-pratiṣṭhā vā citi-śaktir iti. Citi- śakti, transcendentinis malonumas, ir yra tikrasis gyvenimas. „Vedanta- sūtra“ (1.1.12) šį teiginį patvirtina tokiais žodžiais: ānanda-mayo ‘bhyāsat. Prigimtinis transcendentinis malonumas ir yra galutinis yogos tikslas. Jį nesunku pasiekti praktikuojant pasiaukojimo tarnystę, t.y. bhakti-yogos pagalba. Bhakti-yoga bus smulkiai aiškinama septintame „Bhagavad-gītos“ skyriuje.

Nakon nirvāṇe, tj. prestanka materijalnog postojanja, očituju se duhovne djelatnosti, odnosno predano služenje Gospodina, poznato kao svjesnost Kṛṣṇe. Prema riječima Bhāgavatama – svarūpeṇa vyavasthitiḥ: to je „pravi život živoga bića". Māyā, iluzija, stanje je duhovnog života zaraženog materijalnom bolešću. Oslobođenje od materijalne bolesti ne podrazumijeva uništenje izvornoga vječnog položaja živoga bića. Patañjali to također prihvaća riječima kaivalyaṁ svarūpa-pratiṣṭhā vā citi-śaktir iti. Ta citi-śakti, transcendentalno zadovoljstvo, pravi je život. To je potvrđeno u Vedānta-sūtri (1.1.12) riječima ānanda-mayo 'bhyāsāt. Prirodno transcendentalno zadovoljstvo krajnji je cilj yoge i lako se dostiže predanim služenjem, bhakti-yogom. Bhakti-yoga bit će jasno opisana u sedmome poglavlju Bhagavad-gīte.

Šiame skyriuje jau buvo rašyta, kad yogos sistemoje skiriamos dviejų rūšių samādhi: samprajñāta-samādhi ir asamprajñāta-samādhi. Kai transcendentinė padėtis pasiekiama filosofiniais ieškojimais, ji vadinasi samprajñāta-samādhi. Asamprajñāta-samādhi jau neturi jokio ryšio su žemiškais malonumais, nes tas, kuris ją pasiekė, yra transcendentalus bet kokiems juslių teikiamiems džiaugsmams. Jeigu yogas pasiekia šią transcendentinę būklę, jis jau niekada iš jos neišeina. Yogas laikoma nevykėliu, jei neįstengia pasiekti tos būklės. Šiuolaikinė „jogos praktika“, kuri nedraudžia juslinių malonumų, prieštarauja pati sau. Yogas, leidžiantis sau lytinius malonumus ir vartojantis svaigalus – tai pasityčiojimas iš yogos. Negeresni ir tie yogai, kurie yogos procese susižavi siddhi (tobulybėmis). Jeigu yogus vilioja antraeiliai yogos pasiekimai, jie nepasieks tobulumo lygmens, – teigiama šiame posme. Todėl praktikuojantis yogą tam, kad pademonstruotų stulbinančius gimnastikos sugebėjimus arba siddhi, privalo žinoti, kad iš tiesų nukrypo nuo yogos tikslo.

U sustavu yoge opisanom u ovom poglavlju postoje dvije vrste samādhija, zvanih samprajñāta-samādhi i asamprajñāta-samādhi. Kad osoba dostigne transcendentalnu razinu raznovrsnim filozofskim istraživanjem, kaže se da je dostigla samprajñāta-samādhi. U asamprajñāta-samādhiju nema više nikakve veze sa svjetovnim zadovoljstvom, jer je transcendentalna prema svim vrstama sreće koje potječu od osjetila. Jednom utemeljen u tom transcendentalnom položaju, yogī se nikada ne dvoumi. Ako ne može dostići taj položaj, nije uspješan. Današnja takozvana yoga koja obuhvaća razna osjetilna zadovoljstva čista je suprotnost. Yogī koji održava spolne odnose i uzima opojna sredstva predstavlja lakrdiju. Čak i yogīji koje privlače siddhiji (savršenstva) u procesu yoge nisu utemeljeni u savršenu položaju. Ako osjećaju privlačnost prema popratnim rezultatima yoge, ne mogu dostići razinu savršenstva opisanu u ovom stihu. Oni koji prave predstavu od gimnastičkih vještina i siddhija, trebali bi znati da se time udaljuju od cilja yoge.

Labiausiai mūsų amžiui tinkantis yogos metodas yra Kṛṣṇos sąmonė – beje, jis nesudėtingas. Kṛṣṇa įsisąmoninusiam žmogui jo praktika suteikia tokią laimę, kad jis ir nesvajoja apie jokią kitą. Daug kliūčių iškyla norint praktikuoti haṭha-yogą, dhyāną-yogą ir jñāną-yogą, ypač šiame veidmainystės amžiuje, bet kalbant apie karma-yogos ir bhakti-yogos praktiką ta problema neegzistuoja.

Najbolja je yoga u ovom dobu svjesnost Kṛṣṇe, koja vodi do uspjeha. Osoba svjesna Kṛṣṇe toliko je sretna u svom djelovanju da ne teži ni za kakvom drugom srećom. Ako netko želi primjenjivati haṭha-yogu, dhyāna-yogu ili jñāna-yogu, naići će na brojne zapreke, posebno u ovom dobu licemjerja, ali takav problem ne postoji u primjeni karma-yoge ili bhakti-yoge.

Kol turime materialų kūną, reikia tenkinti jo poreikius – valgyti, miegoti, gintis ir poruotis. Tačiau žmogus, pasiekęs tyrą bhakti-yogos būseną, t.y. Kṛṣṇos sąmonę, kūno poreikius tenkina anaiptol ne audrindamas jusles. Veikiau, jis naudojasi tuo, kas būtiniausia pragyvenimui, taip sakant, iš blogo sandėrio išgaudamas didžiausią naudą, ir patiria transcendentinę laimę praktikuodamas Kṛṣṇos sąmonę. Jis abejingas atsitiktiniams įvykiams – avarijoms, ligoms, nepritekliui ar netgi labai brangaus giminaičio mirčiai. Bet jis visada yra pasirengęs atlikti savo Kṛṣṇos sąmonės pareigas, t.y. bhakti-yogą. Nelaimingi atsitikimai nesutrukdo jam atlikti savo pareigos. „Bhagavad-gitoje“ (2.14) pasakyta: āgamāpāyino ‘nityās tāṁs titikṣasva bhārata. Jo nepalaužia jokie atsitiktinumai, nes jis žino, kad jie laikini ir nesusiję su jo pareigomis. Šitaip jis pasiekia aukščiausią yogos praktikos tobulumą.

Sve dok imamo materijalno tijelo moramo zadovoljavati njegove potrebe, kao što su potreba za hranom, snom, sigurnošću i razmnožavanjem. Međutim, osoba utemeljena u čistoj bhakti-yogi, svjesnosti Kṛṣṇe, ne nadražuje osjetila dok zadovoljava potrebe tijela, već prihvaća najosnovnije životne potrepštine, nastojeći da izvuče najveću korist iz loše sklopljena posla i uživa u transcendentalnoj sreći u svjesnosti Kṛṣṇe. Ne mari za popratne pojave – kao što su nesreća, bolest, nestašica ili čak smrt najdražeg rođaka – ali uvijek budno obavlja svoje dužnosti u svjesnosti Kṛṣṇe, bhakti-yogi. Nesretni slučajevi nikada je ne odvraćaju od njezinih dužnosti. U Bhagavad-gīti (2.14) rečeno je: āgamāpāyino 'nityās tāṁs titikṣasva bhārata. Podnosi sve takve događaje jer zna da dolaze i odlaze i ne utječu na njezine dužnosti. Na taj način dostiže najviše savršenstvo yoge.