Skip to main content

ŠEŠTAS SKYRIUS

Dhyāna-yoga

Tekstas

śrī-bhagavān uvāca
anāśritaḥ karma-phalaṁ
kāryaṁ karma karoti yaḥ
sa sannyāsī ca yogī ca
na niragnir na cākriyaḥ

Synonyms

śrī-bhagavān uvāca — Viešpats tarė; anāśritaḥ — be prieglobsčio; karma- phalam — darbo rezultatų; kāryam — būtiną; karma — veiklą; karoti — atlieka; yaḥ — tas, kuris; saḥ — jis; sannyāsī — yra atsižadėjęs; ca — taip pat; yogī — mistikas; ca — taip pat; na — ne; niḥ — be; agniḥ — ugnies; na — nei; ca — taip pat; akriyaḥ — be pareigos.

Translation

Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Ne tas yra atsižadėjęs ir ne tas tikrasis mistikas, kuris neužkuria aukuro ir neatlieka pareigos, o tas, kuris nelaukdamas savo darbo vaisių, atlieka darbą, kurį atlikti privalo.

Purport

KOMENTARAS: Šiame skyriuje Viešpats aiškina, jog aštuonialypės yogos sistema skirta kontroliuoti protą ir jusles. Tačiau paprastiems žmonėms praktikuoti šią yogą pernelyg sunku, ypač Kali amžiuje. Nors šiame skyriuje ir rekomenduojama aštuonialypės yogos praktika, Viešpats pabrėžia, kad karma-yogos kelias, veikla įsisąmoninus Kṛṣṇą, geresnis. Kiekvienas šiame pasaulyje dirba, kad išlaikytų šeimą ir ūkį, bet neatsiras nė vieno, kuris egocentriškai, ar egoekstensyviai neturėtų savų išskaičiavimų ir kaip nors nesiektų pasitenkinti. Kriterijus, pagal kurį galima spręsti, kiek tobulas žmogus, yra tai, ar jis veikia Kṛṣṇos labui, ar siekia mėgautis savo darbo vaisiais. Veikti su Kṛṣṇos sąmone – kiekvienos gyvosios esybės pareiga, nes pagal savo prigimtį visos jos yra neatskiriamos Aukščiausiojo dalelės. Kiekviena kūno dalis veikia viso kūno labui. Galūnės funkcionuoja ne save patenkindamos, o tam, kad tenkintų bendrą visumą. Taip ir gyvoji esybė, kuri veikia aukščiausios visumos vardan, o ne tam, kad tenkintų save, yra tobulas sannyāsis, tobulas yogas.

Kartais sannyāsiai klaidingai mano, kad jie atleisti nuo materialių pareigų, todėl jie nebeatlieka agnihotra yajñų (deginamųjų aukų). Tačiau iš tikrųjų jie yra savanaudžiai, nes jų tikslas – susivienyti su beasmeniu Brahmanu. Toks troškimas daug aukštesnis už visus materialius troškimus, tačiau ir jis turi savanaudiškumo elementų. Taip ir yogai mistikai, visiškai nutraukę materialią veiklą ir praktikuojantys yogą sėdėdami pusiau atmerktomis akimis, trokšta patenkinti savąjį „aš“. Tačiau Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus nesavanaudiškai veikia vardan visumos. Jis netrokšta pasitenkinimo sau. Jo tikslas – patenkinti Kṛṣṇą, todėl toks žmogus – tobulas sannyāsis, tobulas yogas. Viešpats Caitanya, aukščiausias tikro atsižadėjimo pavyzdys, meldžiasi taip:

na dhanaṁ na janaṁ na sundarīṁ
kavitāṁ vā jagad-īśa kāmaye
mama janmani janmanīśvare
bhavatād bhaktir ahaitukī tvayi

„O Visagali Viešpatie, netrokštu aš nei turtų, nei gražių moterų. Nereikia man ir pasekėjų būrio. Vieno prašau – suteikti man nepriežastinę malonę pasiaukojus tarnauti Tau gyvenimas po gyvenimo.“

Tekstas

yaṁ sannyāsam iti prāhur
yogaṁ taṁ viddhi pāṇḍava
na hy asannyasta-saṅkalpo
yogī bhavati kaścana

Synonyms

yam — ką; sannyāsam — atsižadėjimu; iti — tuo būdu; prāhuḥ — jie vadina; yogam — jungtis su Aukščiausiuoju; tam — tai; viddhi — žinoki; pāṇḍava — o Pāṇḍu sūnau; na — niekada; hi — tikrai; asannyasta — neatmesdamas; saṅkalpaḥ — troškimo pasitenkinti; yogī — mistiku transcendentalistu; bhavati — tampa; kaścana — bet kuris.

Translation

Žinok, o Pāṇḍu sūnau, kad tai, kas vadinama atsižadėjimu, ir yra yoga, arba jungtis su Aukščiausiuoju, nes žmogus, neatsižadėjęs troškimo tenkinti jusles, netaps yogu.

Purport

KOMENTARAS: Tikroji sannyāsa-yoga, arba bhakti – tai suvokti savo, kaip gyvosios esybės, prigimtinį būvį ir atitinkamai elgtis. Gyvoji esybė negali egzistuoti atskirai ir būti savarankiška. Ji yra Aukščiausiojo ribinė energija. Patekusi į materialios energijos spąstus, gyvoji esybė tampa sąlygota, o įsisąmoninusi Kṛṣṇą, t.y. pažinusi dvasinę energiją, ji atgauna savo tikrąją, natūralią padėtį. Todėl turint visišką žinojimą, nutraukiamas materialus juslinis pasitenkinimas, arba atsižadama bet kokios veiklos juslėms patenkinti. Tokį metodą praktikuoja yogai, kurie neleidžia juslėms pakliūti į materialių objektų valdžią. Bet Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus neturi galimybės užimti jusles veikla, kuri nesusijusi su Kṛṣṇa. Taigi jis kartu yra ir sannyāsis, ir yogas. Tikslas, kurio siekiama žinojimu ir juslių suvaldymu, kaip tai nurodo jñānos ir yogos procesai, savaime pasiekiamas puoselėjant Kṛṣṇos sąmonę. Jei žmogus nesugeba atsižadėti savanaudiškos veiklos, jñāna ir yoga jam nepadės. Tikrasis gyvosios esybės tikslas – būti pasirengusiam tenkinti Aukščiausiąjį ir atsisakyti malonumų sau. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus nenori jokių malonumų sau – jis tegalvoja, kaip suteikti džiaugsmo Aukščiausiajam. Kas neturi žinių apie Aukščiausiąjį, tas priverstas tenkinti vien savo norus, nes nieko neveikti neįmanoma. Visus tuos tikslus puikiausiai įgyvendina Kṛṣṇos sąmonės praktika.

Tekstas

ārurukṣor muner yogaṁ
karma kāraṇam ucyate
yogārūḍhasya tasyaiva
śamaḥ kāraṇam ucyate

Synonyms

ārurukṣoḥ — ką tik pradėjusio praktikuoti yogą; muneḥ — išminčiaus; yogam — aštuonialypės yogos sistema; karma — darbas; kāraṇam — priemonė; ucyate — sakoma, kad yra; yoga — aštuonialypę yogą; ārūḍhasya — tas, kuris pasiekė; tasya — jo; eva — tikrai; śamaḥ — materialios veiklos nutraukimas; kāraṇam — priemonė; ucyate — sakoma, yra.

Translation

Pasakyta, kad pradedančiam aštuonialypės yogos praktiką darbas yra priemonė, o priemonė pasiekusiam yogos aukštumų – atsisakyti bet kokios materialios veiklos.

Purport

KOMENTARAS: Jungties su Aukščiausiuoju procesas vadinasi yoga. Jį galima palyginti su laiptais, vedančiais į dvasinio pažinimo viršūnę. Laiptai prasideda žemiausiu gyvosios esybės būviu – materialia būtimi ir kyla į tobulą savęs pažinimą bei gryną dvasinį gyvenimą. Tam tikroms laiptų pakopoms duoti skirtingi vardai, atitinkantys skirtingą pakilimo aukštį. Bet patys laiptai vadinami yoga ir skirstomi į tris dalis: jñāna-yogą, dhyāna- yogą ir bhakti-yogą. Laiptų pradžia – yogārurukṣu stadija, o aukščiausias laiptelis – yogārūḍha.

O dėl aštuonialypės yogos, tai pirmieji bandymai medituoti laikantis gyvenimą reguliuojančių principų ir atliekant įvairias sėdėjimo pozas (kurios šiaip ar taip tėra fiziniai pratimai) vertinami kaip materiali karminė veikla. Tokia veikla padeda pasiekti visišką proto pusiausvyrą ir šitaip suvaldyti jusles. Įvaldžius meditacijos techniką, protas nurimsta.

Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus nuo pat pradžių yra pasiekęs meditacijos lygį, nes jis nuolat galvoja apie Kṛṣṇą. Jis visada tarnauja Kṛṣṇai, todėl ir yra sakoma, kad jis nustojo materialiai veikti.

Tekstas

yadā hi nendriyārtheṣu
na karmasv anuṣajjate
sarva-saṅkalpa-sannyāsī
yogārūḍhas tadocyate

Synonyms

yadā — kada; hi — tikrai; na — ne; indriya-artheṣu — juslių tenkinimu; na — niekada; karmasu — karmine veikla; anuṣajjate — būtinai užsiima; sarva-saṅkalpa — visų materialių troškimų; sannyāsī — atsižadėjęs; yoga-ārūḍhaḥ — pasiekęs yogos aukštumas; tadā — tuo metu; ucyate — sakoma, yra.

Translation

Pasakyta, kad žmogus yra pasiekęs yogos aukštumų, kai jis, atsižadėjęs visų materialių troškimų, nieko nebedaro juslėms tenkinti ir nebeatlieka karminės veiklos.

Purport

KOMENTARAS: Žmogus, visiškai atsidėjęs transcendentinei meilės tarnystei Viešpačiui, laimingas vidujai, todėl jis atsisako juslių tenkinimo, t.y. karminės veiklos. Priešingu atveju jis neišvengiamai tenkina jusles, nes gyventi nieko neveikiant neįmanoma. Neturint Kṛṣṇos sąmonės, neišvengiamai ieškoma egocentrinio arba egoekstensyvaus užsiėmimo. Tuo tarpu Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus viską daro Kṛṣṇos džiaugsmui ir tampa visiškai abejingas jusliniams malonumams. Jeigu nesi tokio lygio, teks mechaniškai vengti materialių norų kol nepakilsi iki aukščiausio yogos laiptelio.

Tekstas

uddhared ātmanātmānaṁ
nātmānam avasādayet
ātmaiva hy ātmano bandhur
ātmaiva ripur ātmanaḥ

Synonyms

uddharet — privalo išgelbėti; ātmanā — protu; ātmānam — sąlygotą sielą; na — niekada; ātmānam — sąlygotą sielą; avasādayet — pasmerkti nuopuoliui; ātmā — protas; eva — be abejonės; hi — tikrai; ātmanaḥ — sąlygotos sielos; bandhuḥ — draugas; ātmā — protas; eva — be abejonės; ripuḥ — priešas; ātmanaḥ — sąlygotos sielos.

Translation

Protas turi padėti žmogui išsigelbėti, o ne pražudyti save. Protas – sąlygotos sielos draugas ir priešas.

Purport

KOMENTARAS: Priklausomai nuo aplinkybių žodis ātmā gali reikšti tiek kūną, tiek protą, tiek sielą. Yogos sistemoje protui ir sąlygotai sielai tenka ypatingai svarbus vaidmuo. Protui yogos praktika skiria centrinę vietą, todėl šiame posme žodis ātmā nurodo protą. Yogos sistemos tikslas – suvaldyti protą ir atplėšti jį nuo juslių objektų. Čia ypač pažymima, kad protą reikia ištreniruoti taip, kad jis galėtų ištraukti sąlygotą sielą iš neišmanymo liūno. Materialioje būtyje gyvąją esybę veikia protas ir juslės. Iš tiesų, tyra siela pakliūva į materialų pasaulį dėl to, kad jos protas patiria trokštančios viešpatauti materialioje gamtoje klaidingos savimonės poveikį. Todėl protą reikia ištreniruoti taip, kad jo nežavėtų materialios gamtos blizgesys – tik šitaip sąlygota siela gali būti išgelbėta. Nevalia vaikytis juslių objektų ir taip stumti save į pražūtį. Kuo labiau žmogų traukia juslių objektai, tuo labiau jis įsipainioja į materialią būtį. Geriausias būdas išsigauti iš jos – protą visada pajungti Kṛṣṇos sąmonei. Būtent taip ir turi elgtis žmogus – šią tezę patvirtina tekste pavartotas žodis hi. Taip pat pasakyta:

mana eva manuṣyāṇāṁ
kāraṇaṁ bandha-mokṣayoḥ
bandhāya viṣayāsaṅgo
muktyai nirviṣayaṁ manaḥ

„Žmogaus protas – ir vergijos, ir išsivadavimo priežastis. Juslių objektų užvaldytas protas žmogų pavergia, o atsitraukęs nuo tų objektų protas – jį išvaduoja.“ („Amṛta-bindu Upaniṣada“ 2) Todėl visada pajungtas Kṛṣṇos sąmonei protas yra aukščiausiojo išsivadavimo priežastis.

Tekstas

bandhur ātmātmanas tasya
yenātmaivātmanā jitaḥ
anātmanas tu śatrutve
vartetātmaiva śatru-vat

Synonyms

bandhuḥ — draugas; ātmā — protas; ātmanaḥ — gyvosios esybės; tasya — tos; yena — kurios; ātmā — protas; eva — tikrai; ātmanā — gyvosios esybės; jitaḥ — nugalėtas; anātmanaḥ — to, kuris neįstengė suvaldyti proto; tu — bet; śatrutve — dėl priešiškumo; varteta — lieka; ātmā eva — tas pats protas; śatru-vat — kaip priešas.

Translation

Tam, kuris nugalėjo protą, jis yra geriausias draugas, o kas nesugebėjo to padaryti, tam protas – didžiausias priešas.

Purport

KOMENTARAS: Aštuonialypės yogos praktikos tikslas – kontroliuoti protą, kad šis taptų draugu ir padėtų įgyvendinti žmogaus gyvenimo misiją. Kol protas nepažabotas, parodomoji yogos praktika yra tiesiog tuščias laiko švaistymas. Nepažabojęs proto žmogus visada yra kartu su didžiausiu priešu, todėl jo gyvenimo tikslas, o ir pats gyvenimas nueina perniek. Prigimtinė gyvosios esybės padėtis – vykdyti nurodymus iš aukščiau. Kol protas – neįveiktas priešas, tol žmogus paklūsta aistros, pykčio, godulio, iliuzijos etc. diktatui. Nugalėjus protą, savanoriškai paklūstama Dievo Asmens, kuris glūdi kiekvieno širdyje Paramātmos pavidalu, valiai. Tikros yogos praktika leidžia užmegzti ryšį su Paramātma širdyje ir paklusti Jos valiai. Tas, kuris tiesiogiai įsijungia į Kṛṣṇos sąmonę, tuo pačiu iki galo atsiduoda ir Viešpaties valiai.

Tekstas

jitātmanaḥ praśāntasya
paramātmā samāhitaḥ
śītoṣṇa-sukha-duḥkheṣu
tathā mānāpamānayoḥ

Synonyms

jita-ātmanaḥ — to, kuris nugalėjo protą; praśāntasya — kuris suvaldęs protą rado ramybę; parama-ātmā — Supersiela; samāhitaḥ — visiškai pasiekė; śīta — šaltyje; uṣṇa — karštyje; sukha — laimėje; duḥkheṣu — ir kančioje; tathā — taip pat; māna — garbėje; apamā-nayoḥ — negarbėje.

Translation

Kas nugalėjo protą, tas pasiekė Supersielą, nes jis jau surado ramybę. Laimė ar kančia, karštis ar šaltis, garbė ar negarbė jam vis tiek.

Purport

KOMENTARAS: Iš tikrųjų, kiekviena gyvoji esybė pašaukta gyventi paklusdama Aukščiausiojo Dievo Asmens, kuris kaip Paramātmā glūdi kiekvieno širdyje, valiai. Išorinei iliuzinei energijai suklaidinus protą, įsiveliama į materialią veiklą. Todėl tą, kuris kokios nors yogos sistemos pagalba suvaldė protą, reikia laikyti jau pasiekusiu savo tikslą. Reikia gyventi paklūstant vadovavimui iš aukščiau. Kai protas sutelktas į aukščiausią būtį, nebelieka nieko kito, kaip atsiduoti Aukščiausiojo valiai. Protas turi pripažinti vadovavimą iš aukščiau ir jam paklusti. Suvaldęs protą žmogus savaime paklūsta Paramātmos, t.y. Supersielos, nurodymams. Kadangi Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus išsyk pasiekia tokią transcendentinę padėtį, Viešpaties bhaktų nepaveikia materialios būties priešybės: laimė ar kančia, karštis ar šaltis etc. Toks būvis ir yra tikroji samādhi, arba panirimas į Aukščiausiąjį.

Tekstas

jñāna-vijñāna-tṛptātmā
kūṭa-stho vijitendriyaḥ
yukta ity ucyate yogī
sama-loṣṭrāśma-kāñcanaḥ

Synonyms

jñāna — įgytomis žiniomis; vijñāna — ir suvoktomis žiniomis; tṛpta — patenkinta; ātmā — gyvoji esybė; kūṭa-sthaḥ — dvasiniame būvyje; vijita- indriyaḥ — suvaldžiusi jusles; yuktaḥ — turintis pilną teisę suvokti save; iti — tuo būdu; ucyate — sakoma; yogī — mistikas; sama — vienodas; loṣṭra — žvyrui; aśma — akmeniui; kāñcanaḥ — auksui.

Translation

Pasakyta, kad tas laikomas tikrai save suvokusiu ir vadinamas yogu [arba mistiku], kuris įgytų ir įsisavintų žinių dėka yra visiškai patenkintas savo padėtimi. Toks žmogus jau pasiekė transcendenciją ir suvaldė save. Žvyras, akmenys ar auksas – jam viena ir tas pat.

Purport

KOMENTARAS: Jei dar nepažinta Aukščiausioji Tiesa, vadovėlių žinios bus nieko nevertos. Ši mintis išreiškiama tokiais žodžiais:

ataḥ śrī-kṛṣṇa-nāmādi
na bhaved grāhyam indriyaiḥ
sevonmukhe hi jihvādau
svayam eva sphuraty adaḥ

„Niekas nepažins transcendentinės Śrī Kṛṣṇos vardo, pavidalo, savybių ir pramogų prigimties materijos užterštomis juslėmis. Tik tada, kai transcendentinės tarnystės Viešpačiui dėka žmogus dvasiškai pasisotina, jam atsiskleidžia transcendentinė Viešpaties vardo, pavidalo, Jo savybių ir pramogų esmė.“ („Bhakti-rasāmṛta-sindhu“ 1.2.234)

„Bhagavad-gītā“ – tai mokslas apie Kṛṣṇos sąmonę. Žemiškasis mokymas nepadės įsisąmoninti Kṛṣṇos. Laimingi tie, kurie turi galimybę bendrauti su tyros sąmonės žmogumi. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus Kṛṣṇos malone yra dvasiškai susivokęs, nes jis gauna pasitenkinimą iš tyros pasiaukojimo tarnystės. Tų žinių dėka jis tampa tobulas. Transcendentinis žinojimas padeda žmogui būti tvirtų įsitikinimų – tuo tarpu teoriniu žinojimu pasižymintį žmogų menami prieštaravimai gali lengvai supainioti arba suklaidinti. Tik dvasiškai susivokusi siela yra iš tikrųjų susivaldžiusi, nes ji atsidavė Kṛṣṇai. Ji transcendentali, nes neturi nieko bendra su žemišku mokytumu. Žemiškas mokytumas ir spekuliatyvūs samprotavimai, kuriuos kiti vertina aukso kaina, jai atrodo nė kiek nevertesni už žvyrą ar akmenis.

Tekstas

suhṛn-mitrāry-udāsīna-
madhyastha-dveṣya-bandhuṣu
sādhuṣv api ca pāpeṣu
sama-buddhir viśiṣyate

Synonyms

su-hṛt — iš prigimties gera linkintiems; mitra — mylintiems geradariams; ari — priešams; udāsīna — besilaikantiems neutraliai tarp kariaujančių pusių; madhya-stha — tarpininkaujantiems kariaujančioms pusėms; dveṣya — pavyduoliams; bandhuṣu — ir giminaičiams ar linkintiems gera; sādhuṣu — doringiems; api — taip, kaip; ca — ir; pāpeṣu — nusidėjėliams; sama-buddhiḥ — vienodu intelektu; viśiṣyate — toli pažengęs.

Translation

Dar didesnę pažangą yra padaręs tas, kuris lygiai vertina jam nuoširdžiai gero linkinčius, mylinčius geradarius, taip pat žmones išliekančius neutraliais, tarpininkaujančius priešiškoms pusėms, pavyduolius, draugus ir priešus, doringuosius bei nusidėjėlius.

Tekstas

yogī yuñjīta satatam
ātmānaṁ rahasi sthitaḥ
ekākī yata-cittātmā
nirāśīr aparigrahaḥ

Synonyms

yogī — transcendentalistas; yuñjīta — turi sutelkti mintis į Kṛṣṇą; satatam — nuolat; ātmānam — pats (kūnu, protu ir savuoju „aš“); rahasi — nuošalioje vietoje; sthitaḥ — būdamas; ekākī — vienas; yata-citta-ātmā — visada būdamas dėmesingo proto; nirāśīḥ — nesižavintis nieku kitu; aparigrahaḥ — atsikratęs nuosavybės jausmo.

Translation

Transcendentalistas savo kūno, proto ir savojo „aš“ veiklą visada turi sieti su Aukščiausiuoju. Jis turi gyventi vienas nuošalioje vietoje ir visada atidžiai valdyti savo protą. Jis turi atsikratyti troškimų bei nuosavybės jausmo.

Purport

KOMENTARAS: Kṛṣṇą galima pažinti skirtingu lygiu: suvokti Jį kaip Brahmaną, Paramātmą arba kaip Aukščiausiąjį Dievo Asmenį. Trumpai tariant, Kṛṣṇos sąmonė – tai nuolatinė transcendentinė meilės tarnystė Viešpačiui. Tačiau tie, kuriuos labiau traukia beasmenis Brahmanas arba lokalizuota Supersiela, iš dalies irgi įsisąmonino Kṛṣṇą, nes beasmenis Brahmanas – tai dvasinis Kṛṣṇos spindėjimas, o Supersiela – visa persmelkianti dalinė Kṛṣṇos ekspansija. Taigi ir impersonalistas, ir medituotojas, nors ir ne tiesiogiai, bet vis dėlto yra įsisąmoninęs Kṛṣṇą. Didžiausias transcendentalistas yra tas, kuris tiesiogiai įsisąmonino Kṛṣṇą, nes toks bhaktas žino, apie ką kalbama, kai sakoma „Brahmanas“ ir „Paramātmā“. Jis tobulai išmano Absoliučią Tiesą, o tuo tarpu impersonalistas ir yogas medituotojas dar ne iki galo įsisąmonino Kṛṣṇą.

Vis dėlto čia jiems nurodoma ir toliau siekti užsibrėžto tikslo, kad anksčiau ar vėliau kiekvienas jų prieitų aukščiausią tobulumą. Svarbiausia transcendentalistui – visą laiką sutelkti mintis į Kṛṣṇą. Reikia visada mąstyti apie Kṛṣṇą ir nė akimirkai Jo neužmiršti. Proto sutelkimas į Aukščiausiąjį vadinasi samādhi, arba transas. Norint sutelkti protą, reikia visą laiką gyventi nuošalioje vietoje ir šalintis dėmesį blaškančių išorės objektų. Reikia atidžiai vengti nepalankių sąlygų, kurios gali turėti įtakos dvasinei savivokai, ir pasirinkti palankias. Žmogus labai ryžtingai turi atsisakyti nereikalingų materialių daiktų, kurie saisto jį skatindami nuosavybės jausmą.

Visi tie tobulumai ir atsargumo priemonės iki galo įgyvendinami, kai žmogus tiesiogiai kreipiasi į Kṛṣṇos sąmonę, nes tiesioginė Kṛṣṇos sąmonė – tai savęs atsisakymas, kas beveik neleidžia prabilti materialios nuosavybės instinktui. Śrīla Rūpa Gosvāmis Kṛṣṇos sąmonę apibūdina taip:

anāsaktasya viṣayān, yathārham upayuñjataḥ
nirbandhaḥ kṛṣṇa-sambandhe, yuktaṁ vairāgyam ucyate
prāpañcikatayā buddhyā
hari-sambandhi-vastunaḥ
mumukṣubhiḥ parityāgo
vairāgyaṁ phalgu kathyate

„Kas prie nieko neprisirišęs, bet tuo pat metu viską panaudoja tarnaudamas Kṛṣṇai, tas tikrai iškilo aukščiau nuosavybės jausmo. Kita vertus, nevisiškai atsižadėjęs yra tas, kuris atmeta visus daiktus, nenutuokdamas apie jų ryšį su Kṛṣna.“ („Bhakti-rasāmṛta-sindhu“ 2.255–256)

Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus puikiai žino, jog viskas priklauso Kṛṣṇai, todėl jis neturi nuosavybės jausmo ir nieko negeidžia sau. Jis moka pasirinkti tai, kas naudinga Kṛṣṇos sąmonei, ir atmesti tai, kas jai nepalanku. Toks žmogus visada yra nuošaly nuo materijos, nes gyvena transcendentiškai. Jis visada vienas, nes jo ničniekas nesieja su žmonėmis, kurie nepasiekė Kṛṣṇos sąmonės. Todėl Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus – tobulas yogas.

Tekstas

śucau deśe pratiṣṭhāpya
sthiram āsanam ātmanaḥ
nāty-ucchritaṁ nāti-nīcaṁ
cailājina-kuśottaram
tatraikāgraṁ manaḥ kṛtvā
yata-cittendriya-kriyaḥ
upaviśyāsane yuñjyād
yogam ātma-viśuddhaye

Synonyms

śucau — šventoje; deśe — žemėje; pratiṣṭhāpya — padėjęs; sthiram — tvirtą; āsanam — vietą sėdėti; ātmanaḥ — savo; na — nei; ati — per daug; ucchritam — aukštą; na — nei; ati — per daug; nīcam — žemą; caila-ajina — minkštu audeklu ir elnio kailiu; kuśa — bei kuśos žole; uttaram — užklotą; tatra — po to; eka-agram — sukoncentruoto dėmesio; manaḥ — protą; kṛtvā — padaręs; yata-citta — valdydamas protą; indriya — jusles; kriyaḥ — ir veiklą; upaviśya — sėdėdamas; āsane — ant pakylos; yuñjyāt — turi atlikti; yogam — yogos praktiką; ātma — širdį; viśuddhaye — išskaistinti.

Translation

Norint praktikuoti yogą reikia išeiti į nuošalią vietą, pasitiesti ant žemės kuśos žolės, užkloti ją elnio kailiu ir minkštu audeklu. Vieta sėdėti turi būti ne per aukšta, ne per žema ir būtinai šventoje vietoje. Patogiai ant jos įsitaisęs yogas turi praktikuoti yogą, kad suvaldęs protą, jusles bei veiklą ir sutelkęs mintis į vieną tašką, apvalytų širdį.

Purport

KOMENTARAS: „Šventa vieta“ – tai vieta, kurioje lankosi maldininkai. Indijoje yogai, transcendentalistai ar bhaktai, palieka namus ir apsigyvena šventose vietose: Prayāgoje, Mathuroje, Vṛndāvanoje, Hṛṣīkeśoje ir Hardvare; atsiskyrę jie praktikuoja yogą ten, kur teka šventos upės – Yamunā ir Ganga. Tačiau dažnai šitai yra neįmanoma, ypač Vakarų gyventojams. Vadinamosios didmiesčių yogos draugijos gal ir atneša kokią materialią naudą, tačiau jos visiškai netinka tikrajai yogos praktikai. Kas nesusivaldęs, kieno protas neramus, tas negali praktikuoti meditacijos. Todėl „Bṛhan-nāradīya Purāṇoje“ pasakyta, kad Kali-yugoje (dabartinėje yugoje, t.y. amžiuje), kai žmonės gyvena trumpai, kai jų dvasinis tobulėjimas vangus ir juos visą laiką slegia įvairūs rūpesčiai, geriausia dvasinio pažinimo priemonė – kartoti šventąjį Viešpaties vardą.

harer nāma harer nāma
harer nāmaiva kevalam
kalau nāsty eva nāsty eva
nāsty eva gatir anyathā

„Šiame vaidų bei veidmainystės amžiuje vienintelis būdas išsivaduoti – giedoti šventąjį Viešpaties vardą. Kito kelio nėra. Kito kelio nėra. Kito kelio nėra.“

Tekstas

samaṁ kāya-śiro-grīvaṁ
dhārayann acalaṁ sthiraḥ
samprekṣya nāsikāgraṁ svaṁ
diśaś cānavalokayan
praśāntātmā vigata-bhīr
brahmacāri-vrate sthitaḥ
manaḥ saṁyamya mac-citto
yukta āsīta mat-paraḥ

Synonyms

samam — tiesiai; kāya — kūną; śiraḥ — galvą; grīvam — ir kaklą; dhārayan — laikydamas; acalam — nejudrus; sthiraḥ — ramus; samprekṣya — žiūrėdamas; nāsikā — į nosies; agram — galiuką; svam — savo; diśaḥ — į visas puses; ca — taip pat; anavalokayan — nesidairydamas; praśānta — nesujaudintas; ātmā — protas; vigata-bhīḥ — be baimės; brahmacāri-vrate — celibato įžadų; sthitaḥ — besilaikantis; manaḥ — protą; saṁyamya — visiškai nugalėjęs; mat — į Mane (Kṛṣṇą); cittaḥ — sutelkęs protą; yuktaḥ — tikras yogas; āsita — turi sėdėti; mat — Mane; paraḥ — padaręs galutiniu tikslu.

Translation

Jo kūnas, kaklas ir galva turi eiti vertikalia linija, o žvilgsnis visada turi būti nukreiptas į nosies galiuką. Šitaip su nesujaudinamu ir pažabotu protu, atsikratęs baimės ir visiškai atsisakęs lytinio gyvenimo, jis turi medituoti Mane savo širdyje ir padaryti Mane galutiniu gyvenimo tikslu.

Purport

KOMENTARAS: Gyvenimo tikslas – pažinti Kṛṣṇą, kuris Paramātmos, keturrankio Viṣṇu pavidalu, glūdi kiekvienos gyvosios būtybės širdyje. Yogos praktika skirta išvysti lokalizuotą Viṣṇu pavidalą, jokio kito tikslo nėra. Lokalizuota viṣṇu-mūrti – tai pilnutinė Kṛṣṇos reprezentacija, glūdinti kiekvieno širdyje. Jei žmogus nėra užsibrėžęs tikslo patirti šią viṣṇu- mūrti, tokia yogos praktika tėra parodija ir todėl aišku, kad jis tuščiai švaisto savo laiką. Kṛṣṇa – galutinis gyvenimo tikslas, o viṣṇu-mūrti, esanti kiekvienos gyvosios būtybės širdyje – yogos praktikos objektas. Norint patirti viṣṇu-mūrti savo širdyje reikia visiškai susilaikyti nuo lytinio gyvenimo – dėl to tenka palikti namus ir gyventi vienam nuošalioje vietoje medituojant tokia poza, kuri buvo anksčiau aprašyta. Negalima tapti yogu lankant vadinamosios yogos pamokas ir užsiiminėjant seksu, nesvarbu, ar namie, ar kur kitur. Reikia mokytis tramdyti protą ir vengti juslinių malonumų bet kokiomis formomis, kurių pagrindinė – lytinis gyvenimas. Celibato taisyklės, kurias surašė didis išminčius Yājñavalkya, skelbia:

karmaṇā manasā vācā
sarvāvasthāsu sarvadā
sarvatra maithuna-tyāgo
brahmacaryaṁ pracakṣate

Brahmacaryos įžadai skirti padėti visiškai susilaikyti nuo sekso visur, visada ir bet kokiomis aplinkybėmis – tiek veiksmuose, tiek žodžiuose, tiek mintyse.“ Negalima praktikuoti tikrąją yogą, gyvenant lytinį gyvenimą. Todėl brahmacaryos principų mokoma nuo pat vaikystės, kol dar neturima lytinio gyvenimo patirties. Penkerių metų vaikai siunčiami į guru- kulas, ar dvasinio mokytojo namus, ir berniukus mokytojas moko griežtos brahmacārio disciplinos. Be tokio auklėjimo jokia yoga – nei dhyāna, nei jñāna, nei bhakti – nepadės pažengti į priekį. Vedęs vyras irgi vadinamas brahmacāriu, jeigu jis laikosi santuokinio gyvenimo taisyklių ir lytiškai gyvena tik su savo žmona (ir tai neperžengdamas tam tikrų ribų). Bhakti mokykla pripažįsta, kad susilaikiusį šeimos žmogų galima vadinti brahmacāriu, o jñānos ir dhyānos mokyklos to nepripažįsta. Jos be išlygų reikalauja visiško susilaikymo. Bhakti-yogos mokykla šeimos žmogui brahmacāriui leidžia kontroliuojamą lytinį gyvenimą, nes bhakti-yoga yra toks galingas procesas, jog kiekvienas, pradėjęs aukščiausią tarnystę – tarnystę Viešpačiui – savaime netenka lytinio potraukio. „Bhagavad-gītoje“ (2.59) sakoma:

viṣayā vinivartante
nirāhārasya dehinaḥ
rasa-varjaṁ raso ’py asya
paraṁ dṛṣṭvā nivartate

Viešpaties bhaktas nuo juslinių malonumų susilaiko savaime, nes patyrė tobulesnį skonį, tuo tarpu kitiems yogams reikalingos valios pastangos. Tas skonis pažįstamas tiktai bhaktams ir niekam daugiau.

Vigata-bhīḥ. Neįmanoma atsikratyti baimės, nepasiekus visiškos Kṛṣṇos sąmonės. Sąlygota siela baimę jaučia, kai sunyksta atmintis, kai siela užmiršta savo amžiną ryšį su Kṛṣṇa. Bhāgavatam (11.2.37) sako: bhayaṁ dvitīyābhiniveśataḥ syād īśād apetasya viparyayo ‘smṛtiḥ. Vienintelis bebaimiškumo pagrindas – Kṛṣṇos sąmonė. Todėl tik tas, kuris įsisąmonino Kṛṣṇą, gali deramai praktikuoti yogą. O kadangi galutinis yogos tikslas – vidujai išvysti Viešpatį, Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus jau yra geriausias iš visų yogų. Čia minimi yogos sistemos principai skiriasi nuo tų, kuriuos skelbia šiuo metu populiarios vadinamosios yogos draugijos.

Tekstas

yuñjann evaṁ sadātmānaṁ
yogī niyata-mānasaḥ
śāntiṁ nirvāṇa-paramāṁ
mat-saṁsthām adhigacchati

Synonyms

yuñjan — praktikuodamas; evam — kaip aprašyta aukščiau; sadā — nuolatos; ātmānam — kūną, protą ir sielą; yogī — mistikas transcendentalistas; niyata- mānasaḥ — suvaldytu protu; śāntim — ramybę; nirvāṇa-paramām — materialios būties nutraukimą; mat-saṁsthām — dvasinį dangų (Dievo karalystę); adhigacchati — pasiekia.

Translation

Taip nuolatos kontroliuodamas kūną, protą ir veiklą, transcendentalistas mistikas – jo protas jau suvaldytas – nutraukia materialią egzistenciją ir pasiekia Dievo karalystę [Kṛṣṇos buveinę].

Purport

KOMENTARAS: Galutinis yogos praktikos tikslas dabar visiškai aiškus. Yogos praktikos tikslas nėra kokių nors materialių dalykų siekimas. Jos užduotis – nutraukti materialią būtį. Pasak „Bhagavad-gītos“, tas, kuris nori pagerinti sveikatą ar siekia materialių tobulumų, nėra yogas. Materialios būties nutraukimas visiškai nereiškia, kad patenkama į „tuštumą“. „Tuštuma“ – tai tik mitas. Niekur visoje Viešpaties kūrinijoje nerasime tuštumos. Priešingai, materialios būties nutraukimas suteikia galimybę patekti į dvasinį dangų, Viešpaties buveinę. „Bhagavad-gītoje“, be to, aiškiai sakoma, kad Viešpaties buveinė – tai pasaulis, kur nereikia nei saulės, nei mėnulio, nei elektros. Visos dvasinės karalystės planetos šviečia pačios iš savęs, kaip materialaus dangaus saulė. Dievo karalystė yra visur, tačiau tiktai dvasinis dangus ir dvasinės planetos vadinamos paraṁ dhama – aukščiausiomis buveinėmis.

Tikrasis yogas, iki galo suvokiantis Viešpatį Kṛṣṇą – kaip čia aiškiai sako Patsai Viešpats (mat-cittaḥ, mat-paraḥ, mat-saṁsthām), – atranda tikrąją ramybę ir galiausiai pasiekia aukščiausią Jo buveinę – Kṛṣṇaloką, dar vadinamą Goloka Vṛndāvana. „Brahma-saṁhitoje“ (5.37) aiškiai pasakyta: goloka eva nivasaty akhilātma-bhūtaḥ – Viešpats, nors visada gyvena Golokoje – Savo buveinėje, Savo aukštesniųjų dvasinių energijų dėka Jis yra ir viską persmelkiantis Brahmanas, ir lokalizuota Paramātmā. Niekas negali pasiekti dvasinio dangaus (Vaikuṇṭhos) arba įžengti į amžiną Viešpaties buveinę (Goloką Vṛndāvaną), teisingai nesuvokęs Kṛṣṇos bei Jo pilnutinės ekspansijos – Viṣṇu. Vadinasi, žmogus, veikiantis su Kṛṣṇos sąmone, yra tobulas yogas, nes jo mintis užvaldė Kṛṣṇos žygiai (sa vai manaḥ kṛṣṇa- padāravindayoh). Iš Vedų sužinome ir tai, kad „ištrūkti iš gimimo ir mirties rato galima tik suvokus Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, Kṛṣṇą“ – tam eva viditvāti mṛtyum eti („Śvetāśvatara Upaniṣada“ 3.8). Kitaip sakant, yogos sistemos tobulumas – tai išsivadavimas iš materialios būties, o ne sugebėjimas rodyti kokias magiškas išdaigas ar gimnastikos triukus ir kvailinti naivuolius.

Tekstas

nāty-aśnatas tu yogo ’sti
na caikāntam anaśnataḥ
na cāti-svapna-śīlasya
jāgrato naiva cārjuna

Synonyms

na — niekada; ati — per daug; aśnataḥ — to, kuris valgo; tu — bet; yogaḥ — ryšys su Aukščiausiuoju; asti — yra; na — nei; ca — taip pat; ekāntam — pernelyg; anaśnataḥ — to, kuris susilaiko nuo valgio; na — nei; ca — taip pat; ati — per daug; svapna-śīlasya — to, kuris miega; jāgrataḥ — ar to, kuris naktimis per daug būdrauja; ṇa — ne; eva — kada nors; ca — ir; arjuna — o Arjuna.

Translation

Kas valgo per daug ar per mažai, kas miega per ilgai ar nepakankamai, tas negali tapti yogu, o Arjuna.

Purport

KOMENTARAS: Čia Kṛṣṇa nurodo yogams reguliuoti mitybą bei miegą. Valgyti per daug – reiškia valgyti daugiau, negu reikia gyvybei palaikyti. Nėra jokio būtinumo, kad žmogus maistui vartotų gyvulius, kadangi pakanka grūdų, daržovių, vaisių ir pieno. Pasak „Bhagavad-gītos“, šis paprastas maistas priklauso dorybės guṇai. Gyvulinį maistą vartoja tie, kurie yra neišmanymo guṇos. Todėl žmonės, valgantys gyvulinį maistą, vartojantys svaigalus, rūkantys ir valgantys nepaaukotą Kṛṣṇai maistą, patirs atoveikį, nes jų valgis nešvarus. Bhuñjate te tv aghaṁ pāpā ye pacanty ātma- kāraṇāt. Kas valgo norėdamas gauti juslinį malonumą ar gamina valgį sau, neaukodamas jo Kṛṣṇai, tas minta vien nuodėme. O kas minta nuodėme ir valgo daugiau, negu jam skirta, tas negali tinkamai praktikuoti yogos. Geriausia, jeigu žmogus valgo tiktai Kṛṣṇai aukoto maisto likučius. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus nevalgo to, kas nepaaukota Kṛṣṇai, todėl tik jis gali pasiekti yogos praktikos tobulumą. Yogos negali praktikuoti ir tas, kuris dirbtinai susilaiko nuo valgio, išgalvoja savo badavimo sistemą. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus pasninkauja pagal šventraščių rekomendacijas. Jis nebadauja ir nevalgo daugiau negu reikia, todėl gali praktikuoti yogą. Tačiau tas, kuris valgo daugiau negu būtina, miegodamas daug sapnuos – taigi miegos ilgiau negu reikalinga. Miegoti reikia ne daugiau šešių valandų per parą. Tas, kuris miegui skiria daugiau kaip šešias valandas per parą, be abejonių, yra veikiamas neišmanymo guṇos. Žmogus, kuris yra neišmanymo guṇos, tingus ir linkęs ilgiau miegoti. Jis negali praktikuoti yogos.

Tekstas

yuktāhāra-vihārasya
yukta-ceṣṭasya karmasu
yukta-svapnāvabodhasya
yogo bhavati duḥkha-hā

Synonyms

yukta — reguliuojamas; āhāra — valgymas; vihārasya — poilsis; yukta — reguliuojamas; ceṣṭasya — to, kuris dirba dėl pragyvenimo; karmasu — atlikdamas pareigas; yukta — reguliuojamas; svapna-avabodhasya — miegas ir būdravimas; yogaḥ — yogos praktika; bhavati — tampa; duḥkha- — skausmų malšintoja.

Translation

Kas saikingai maitinasi, miega, ilsisi ir dirba, tas praktikuodamas yogos sistemą gali numaldyti visas materialias kančias.

Purport

KOMENTARAS: Nesaikingas miego, valgymo, gynimosi ir poravimosi – kūno poreikių tenkinimas gali sustabdyti yogos praktikos pažangą. O dėl mitybos, tai ją galima reguliuoti tik tuomet, kai valgomas prasādam – pašventintas maistas. Pasak „Bhagavad-gītos“ (9.26) Viešpačiui Kṛṣṇai aukojamos daržovės, vaisiai, gėlės, grūdai, pienas etc. Vadinasi Kṛṣṇos sąmonę puoselėjantis žmogus savaime įpranta nevalgyti maisto, kuris žmogui neskirtas, t.y. maisto, kuris nepriklauso dorybės kategorijai. O dėl miego galima pasakyti tiek, kad Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus visada pasiruošęs atlikti savo Kṛṣṇos sąmonės pareigas, todėl kiekviena tuščiai pramiegota minutė – didžiausias praradimas. Avyartha-kālātvam: Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus nenori praleisti nė akimirkos Jam netarnaudamas, todėl miegą jis riboja iki minimumo. Tokiam žmogui idealas – Śrīla Rūpa Gosvāmis, kuris kiekvieną gyvenimo akimirką tarnavo Kṛṣṇai ir miegojo ne ilgiau dviejų valandų per parą, o kartais dar mažiau. Ṭhākura Haridāsa neliesdavo prasādam ir nesumerkdavo akių tol, kol nepakartodavo maldos karoliais dienos normos – tris šimtus tūkstančių kartų neištardavo šventojo vardo. O dėl darbo, tai Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus nedaro to, kas nėra susiję su Kṛṣṇos interesais, todėl jo veikla visada yra sureguliuota ir nesutepta troškimo jusliškai pasitenkinti. Jis nesiekia juslinių malonumų sau, todėl nė akimirkos nenori skirti materialioms pramogoms. Jis žino saiką kalbėti, dirbti, miegoti, būdrauti ir atlikti kitą fizinę veiklą, todėl materialios kančios jam neegzistuoja.

Tekstas

yadā viniyataṁ cittam
ātmany evāvatiṣṭhate
nispṛhaḥ sarva-kāmebhyo
yukta ity ucyate tadā

Synonyms

yadā — kai; viniyatam — itin drausmingas; cittam — protas ir jo veikla; ātmani — transcendenciją; eva — tikrai; avatiṣṭhate — pasiekia; nispṛhaḥ — be troškimų; sarva — visų rūšių; kāmebhyaḥ — materialiam juslių tenkinimui; yuktaḥ — tvirtas yogoje; iti — tuo būdu; ucyate — sakoma yra; tadā — tada.

Translation

Kai yogos praktika sudrausminęs proto veiklą yogas tampa transcendentalus – be jokių materialių troškimų – jis, sakoma, pasiekia yogos pastovumą.

Purport

KOMENTARAS: Charakteringas bruožas, skiriantis yogą nuo paprasto žmogaus, yra tas, kad jis atsižadėjo materialių troškimų, kurių svarbiausias – seksas. Tobulas yogas taip gerai sudrausmina savo proto veiklą, kad jo daugiau nebegali sujaudinti materialūs troškimai. „Śrīmad-Bhāgavatam“ (9.4.18–20) tvirtinama, kad Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus savaime pasiekia šią tobulumo pakopą:

sa vai manaḥ kṛṣṇa-padāravindayor
vacāṁsi vaikuṇṭha-guṇānuvarṇane
karau harer mandira-mārjanādiṣu
śrutiṁ cakārācyuta-sat-kathodaye
mukunda-liṅgālaya-darśane dṛśau
tad-bhṛtya-gātra-sparśe ’ṅga-saṅgamam
ghrāṇaṁ ca tat-pāda-saroja-saurabhe
śrīmat-tulasyā rasanāṁ tad-arpite
pādau hareḥ kṣetra-padānusarpaṇe
śiro hṛṣīkeśa-padābhivandane
kāmaṁ ca dāsye na tu kāma-kāmyayā
yathottama-śloka-janāśrayā ratiḥ

„Karalius Ambarīṣa pirmiausiai nukreipė mintis į Viešpaties Kṛṣṇos lotosines pėdas, po to paeiliui žodžius paskyrė transcendentinėms Viešpaties savybėms apibūdinti, rankas – Viešpaties šventyklai plauti, ausis – klausytis apie Viešpaties žygius, akis – transcendentinėms Viešpaties formoms regėti, kūną – Viešpaties bhaktams lytėti, nosį – uosti Viešpačiui aukotų lotoso žiedų kvapus, liežuvį – ragauti tulasī lapelį, paaukotą Viešpaties lotosinėms pėdoms, kojas – lankyti šventas vietas bei Viešpaties šventyklą, galvą – pagarbiai nusilenkti Viešpačiui, troškimus – Viešpaties misijai vykdyti. Ši transcendentinė veikla visiškai pritinka tyram bhaktui.“

Impersonalizmo pasekėjams šis transcendentinis būvis atrodo nenusakomas ir nepasiekiamas, bet (kaip rodo aukščiau cituotas Mahārājos Ambarīṣos veiklos aprašymas) jis yra lengvai pasiekiamas Kṛṣṇą įsisąmoninusiam žmogui. Tokia transcendentinė veikla atrodo neįgyvendinama tol, kol mintys nesutelktos į Viešpaties lotosines pėdas, nuolat Jį prisimenant. Nurodyta pasiaukojimo tarnystės veikla vadinama arcana, arba visų juslių panaudojimas tarnaujant Viešpačiui. Juslėms ir protui reikia veiklos. Jų slopinimas nieko gero neduos. Todėl paprastiems žmonėms, o ypač tiems, kurie neatsižadėjo pasaulio, transcendentaliai užimti protą ir jusles kaip anksčiau aprašyta – tai geriausias būdas siekti transcendentinių aukštumų. „Bhagavad-gītoje“ šis būdas vadinamas yukta.

Tekstas

yathā dīpo nivāta-stho
neṅgate sopamā smṛtā
yogino yata-cittasya
yuñjato yogam ātmanaḥ

Synonyms

yathā — kaip; dīpaḥ — žibintas; nivāta-sthaḥ — užuovėjoje; na — ne; iṅgate — virpa; — šis; upamā — palyginimas; smṛtā — taikomas; yoginaḥ — yogui; yata-cittasya — kurio protas suvaldytas; yuñjataḥ — nuolatos užimtas; yogam — meditacija; ātmanaḥ — į transcendenciją.

Translation

Kaip žibinto liepsna nevirpa užuovėjoje, taip ir protą suvaldęs transcendentalistas nuolat medituoja į transcendentinį „Aš“.

Purport

KOMENTARAS: Tikrai įsisąmoninęs Kṛṣṇą žmogus visada paniręs į transcendenciją, o nepaliaujama jo meditacija į dievinamą Viešpatį tokia rami, kaip žibinto liepsna užuovėjoje.

Tekstas

yatroparamate cittaṁ
niruddhaṁ yoga-sevayā
yatra caivātmanātmānaṁ
paśyann ātmani tuṣyati
sukham ātyantikaṁ yat tad
buddhi-grāhyam atīndriyam
vetti yatra na caivāyaṁ
sthitaś calati tattvataḥ
yaṁ labdhvā cāparaṁ lābhaṁ
manyate nādhikaṁ tataḥ
yasmin sthito na duḥkhena
guruṇāpi vicālyate
taṁ vidyād duḥkha-saṁyoga-
viyogaṁ yoga-saṁjñitam

Synonyms

yatra — būsena, kai; uparamate — nutrūksta (nes pajuntama transcendentinė laimė); cittam — proto veikla; niruddham — atsiribojus nuo materijos; yoga-sevayā — praktikuojant yogą; yatra — kai; ca — taip pat; eva — tikrai; ātmanā — grynu protu; ātmānam — savojo „aš“; paśyan — suvokdamas padėtį; ātmani — vidujai; tuṣyati — jaučia pasitenkinimą; sukham — laimę; ātyantikam — aukščiausią; yat — kurią; tat — tą; buddhi — intelektu; grāhyam — apčiuopiamą; atīndriyam — transcendentinę; vetti — žino; yatra — kur; na — niekada; ca — taip pat; eva — tikrai; ayam — jis; sthitaḥ — būdamas; calati — atsitraukia; tattvataḥ — nuo tiesos; yam — tą, kurią; labdhvā — pasiekęs; ca — taip pat; aparam — bet kurį kitą; lābham — pasiekimą; manyate — laiko; na — niekada; adhikam — geresniu; tataḥ — už tą; yasmin — kurioje; sthitaḥ — būdamas; na — niekada; duḥkhena — vargų; guruṇā api — net ir labai sunkių; vicālyate — yra sukrečiamas; tam — tą; vidyāt — turi žinoti; duḥkha-saṁyoga — kančių, kylančių dėl sąlyčio su materija; viyogam — sunaikinimas; yoga-saṁjñitam — vadinamas yogos transo būsena.

Translation

Tobulumo pakopoje, kuri vadinama transu, arba samādhi, žmogaus protas yogos praktikos dėka visiškai atsiriboja nuo materialios proto veiklos. Toks tobulumas apibūdinamas kaip sugebėjimas grynu protu suvokti savąjį „aš“ ir vidujai išgyventi malonumą bei džiaugsmą. Kas pasiekia šį džiaugsmingą būvį, kai transcendentiniais jutimais patiriama beribė transcendentinė laimė, tas niekad nenukrypsta nuo tiesos ir mano, kad nėra aukštesnio laimėjimo. Pasiekusiojo tokią padėtį nesukrečia net ir pačios didžiausios negandos. Iš tiesų tai ir yra tikroji laisvė nuo visų kančių, kylančių dėl sąlyčio su materija.

Purport

KOMENTARAS: Praktikuojant yogą, palengva atsisakoma materialių sampratų. Tai pirmoji charakteringa yogos ypatybė. Po to atsiduriama transe, arba samādhi – tai reiškia, kad yogas transcendentiniu protu ir intelektu patiria Supersielą, išvengdamas pavojaus sutapatinti savąjį „aš“ su Super „Aš“. Yogos praktika daugiau ar mažiau pagrįsta Patañjalio sistemos principais. Kai kurie neautorizuoti komentatoriai stengiasi sutapatinti individualiąją sielą su Supersiela, o monistai mano tatai esant išsivadavimu, tačiau jie nesupranta tikrojo Patañjalio yogos sistemos tikslo. Patañjalio yogos sistema pripažįsta egzistuojant transcendentinį malonumą, bet monistai šio transcendentinio malonumo nepripažįsta baimindamiesi, kad bus suabejota „vienovės“ teorija. Monistai atmeta pažinimo objekto ir pažįstančio objekto dualumą, tačiau šiame posme transcendentinis džiaugsmas (patiriamas transcendentiniais jutimais) pripažįstamas. Šiai minčiai pritaria ir Patañjalis Munis – garsusis yogos sistemos atstovas. Savo „Yoga- sūtrose“ (3.34) didis išminčius tvirtina: puruṣārtḥa-śūnyānāṁ guṇānāṁ pratiprasavaḥ kaivalyaṁ svarūpa-pratiṣṭhā vā citi-śaktir iti.

Citi-śakti, vidinė galia, yra transcendentinė. Puruṣārtha –„materialiai orientuotas religingumas, materialinės gerovės plėtra, jusliniai malonumai ir pagaliau – pastangos susivienyti su Aukščiausiuoju“. „Vienovę su Aukščiausiuoju“ monistai vadina kaivalyam, tačiau anot Patañjalio, kaivalyam yra vidinė, t.y. transcendentinė, galia, padedanti gyvajai esybei suvokti savo prigimtinį būvį. Viešpaties Caitanyos žodžiais šis būvis yra ceto-darpaṇa- mārjanam, t.y. proto dulkėto veidrodžio valymas. „Valymas“ – iš tikrųjų išsivadavimas, ar bhava-mahā-dāvāgni-nirvāpaṇam. Šią nuostatą atitinka ir nirvāṇos, kuri taip pat yra tik pradinė pakopa, sąvoka. Bhāgavatam (2.10.6) ji vadinama svarūpeṇa vyavasthitiḥ. Šis „Bhagavad-gītos“ posmas irgi tvirtina tą patį.

Po nirvāṇos (nutraukus materialią veiklą) pradedama veikti dvasiškai, t.y. pasiaukojamai tarnauti Viešpačiui. Ši veikla vadinasi Kṛṣṇos sąmonė. Bhāgavatam žodžiais, tai yra tikrasis gyvosios esybės gyvenimas – svarūpeṇa vyavasthitiḥ. Māyā, arba iliuzija – tai dvasinis gyvenimas, apimtas materialios infekcijos. Atsikratyti šios materialios infekcijos – nereiškia panaikinti pirminę amžiną gyvosios esybės padėtį. Šį faktą pripažįsta ir Patañjalis, kai tvirtina: kaivalyaṁ svarūpa-pratiṣṭhā vā citi-śaktir iti. Citi- śakti, transcendentinis malonumas, ir yra tikrasis gyvenimas. „Vedanta- sūtra“ (1.1.12) šį teiginį patvirtina tokiais žodžiais: ānanda-mayo ‘bhyāsat. Prigimtinis transcendentinis malonumas ir yra galutinis yogos tikslas. Jį nesunku pasiekti praktikuojant pasiaukojimo tarnystę, t.y. bhakti-yogos pagalba. Bhakti-yoga bus smulkiai aiškinama septintame „Bhagavad-gītos“ skyriuje.

Šiame skyriuje jau buvo rašyta, kad yogos sistemoje skiriamos dviejų rūšių samādhi: samprajñāta-samādhi ir asamprajñāta-samādhi. Kai transcendentinė padėtis pasiekiama filosofiniais ieškojimais, ji vadinasi samprajñāta-samādhi. Asamprajñāta-samādhi jau neturi jokio ryšio su žemiškais malonumais, nes tas, kuris ją pasiekė, yra transcendentalus bet kokiems juslių teikiamiems džiaugsmams. Jeigu yogas pasiekia šią transcendentinę būklę, jis jau niekada iš jos neišeina. Yogas laikoma nevykėliu, jei neįstengia pasiekti tos būklės. Šiuolaikinė „jogos praktika“, kuri nedraudžia juslinių malonumų, prieštarauja pati sau. Yogas, leidžiantis sau lytinius malonumus ir vartojantis svaigalus – tai pasityčiojimas iš yogos. Negeresni ir tie yogai, kurie yogos procese susižavi siddhi (tobulybėmis). Jeigu yogus vilioja antraeiliai yogos pasiekimai, jie nepasieks tobulumo lygmens, – teigiama šiame posme. Todėl praktikuojantis yogą tam, kad pademonstruotų stulbinančius gimnastikos sugebėjimus arba siddhi, privalo žinoti, kad iš tiesų nukrypo nuo yogos tikslo.

Labiausiai mūsų amžiui tinkantis yogos metodas yra Kṛṣṇos sąmonė – beje, jis nesudėtingas. Kṛṣṇa įsisąmoninusiam žmogui jo praktika suteikia tokią laimę, kad jis ir nesvajoja apie jokią kitą. Daug kliūčių iškyla norint praktikuoti haṭha-yogą, dhyāną-yogą ir jñāną-yogą, ypač šiame veidmainystės amžiuje, bet kalbant apie karma-yogos ir bhakti-yogos praktiką ta problema neegzistuoja.

Kol turime materialų kūną, reikia tenkinti jo poreikius – valgyti, miegoti, gintis ir poruotis. Tačiau žmogus, pasiekęs tyrą bhakti-yogos būseną, t.y. Kṛṣṇos sąmonę, kūno poreikius tenkina anaiptol ne audrindamas jusles. Veikiau, jis naudojasi tuo, kas būtiniausia pragyvenimui, taip sakant, iš blogo sandėrio išgaudamas didžiausią naudą, ir patiria transcendentinę laimę praktikuodamas Kṛṣṇos sąmonę. Jis abejingas atsitiktiniams įvykiams – avarijoms, ligoms, nepritekliui ar netgi labai brangaus giminaičio mirčiai. Bet jis visada yra pasirengęs atlikti savo Kṛṣṇos sąmonės pareigas, t.y. bhakti-yogą. Nelaimingi atsitikimai nesutrukdo jam atlikti savo pareigos. „Bhagavad-gitoje“ (2.14) pasakyta: āgamāpāyino ‘nityās tāṁs titikṣasva bhārata. Jo nepalaužia jokie atsitiktinumai, nes jis žino, kad jie laikini ir nesusiję su jo pareigomis. Šitaip jis pasiekia aukščiausią yogos praktikos tobulumą.

Tekstas

sa niścayena yoktavyo
yogo ’nirviṇṇa-cetasā
saṅkalpa-prabhavān kāmāṁs
tyaktvā sarvān aśeṣataḥ
manasaivendriya-grāmaṁ
viniyamya samantataḥ

Synonyms

saḥ — ši; niścayena — su tvirtu ryžtu; yoktavyaḥ — turi būti praktikuojama; yogaḥ — yogos sistema; anirviṇṇa-cetasā — be nukrypimų; saṅkalpa — noro tenkintis; prabhavān — pagimdytus; kāmān — materialius troškimus; tyaktvā — atmetant; sarvān — visus; aśeṣataḥ — visiškai; manasā — protu; eva — tikrai; indriya-grāmam — visas jusles; viniyamya — valdant; samantataḥ — visapusiškai.

Translation

Reikia ryžtingai, su tikėjimu atsidėti yogos praktikai ir neiškrypti iš pasirinkto kelio. Būtina atmesti visus be išimties materialius troškimus gimusius iš noro tenkintis ir protu visapusiškai valdyti jusles.

Purport

KOMENTARAS: Yogas turi būti ryžtingas, turi kantriai ir nenukrypstamai tęsti savo praktiką. Jis privalo tikėti galutine sėkme, atkakliai eiti pasirinktu keliu ir nenuleisti rankų, net jei ir nepavyksta iš karto pasiekti sėkmę. Nepalenkiamam yogos praktikuotojui sėkmė garantuota. Rūpa Gosvāmis taip kalba apie bhakti-yogos praktiką:

utsāhān niścayād dhairyāt
tat-tat-karma-pravartanāt
saṅga-tyāgāt sato vṛtteḥ
ṣaḍbhir bhaktiḥ prasidhyati

Bhakti-yogos praktika bus sėkminga, jei žmogus atsidės jai visa širdimi ir su įkvėpimu, bus atkaklus ir ryžtingas, jeigu atliks nurodytas pareigas bhaktų draugijoje ir atliks tik dorybės veiklą.“ („Upadeśāmṛta“ 3)

O dėl ryžto, tai pamokančiu pavyzdžiu gali būti žvirblis, kurio kiaušinėlius nusinešė vandenyno bangos. Jis padėjo kiaušinėlius ant vandenyno kranto, bet plačiojo vandenyno bangos juos pasiglemžė. Žvirblis labai nuliūdo ir paprašė vandenyno grąžinti kiaušinėlius. Vandenynas abejingai tylėjo. Tuomet paukštelis nusprendė ligi dugno išgerti vandenyną. Mažu snapeliu jis puolė lesti vandenį, o visi aplinkui juokėsi iš jo ryžto siekiant neįmanomo tikslo. Galų gale žinia apie paukštelio pastangas pasiekė milžinišką paukštį Garuḍą, Viešpaties Viṣṇu nešėją. Gailestis užliejo Garuḍos širdį, jis atskubėjo pas savo mažąją seserį. Sužavėtas paukštelio ryžto, Garuḍa pažadėjo padėti. Jis pareikalavo, kad vandenynas tučtuojau grąžintų kiaušinėlius, antraip grasino pats pabaigsiąs darbą, kurį pradėjo žvirblis. Vandenynas pabūgo ir sugrąžino kiaušinėlius. Taip Garuḍos malone žvirblis vėl atgavo gyvenimo džiaugsmą.

Toks pat sunkus darbas gali pasirodyti ir yogos praktika, o ypač su Kṛṣṇos sąmone atliekama bhakti-yoga. Tačiau jei žmogus ryžtingai laikosi jos reikalavimų, nėra abejonių, kad jis būtinai susilauks Viešpaties pagalbos, juk sakoma: stenkis pats, tai ir Dievas padės.

Tekstas

śanaiḥ śanair uparamed
buddhyā dhṛti-gṛhītayā
ātma-saṁsthaṁ manaḥ kṛtvā
na kiñcid api cintayet

Synonyms

śanaiḥ — palengva; śanaiḥ — žingsnis po žingsnio; uparamet — žmogus turi sulaikyti; buddhyā — intelektu; dhṛti-gṛhītayā — su įsitikinimu; ātma- saṁstham — patalpintą į transcendenciją; manaḥ — protą; kṛtvā — padaręs; na — ne; kiñcit — apie ką kitą; api — net; cintayet — turi galvoti.

Translation

Palengva, žingsnis po žingsnio, reikia eiti į transą, pasitelkus tam intelektą, paremtą tvirtu įsitikinimu. Taip protas turi būti sutelktas vien į savąjį „aš“ ir nenukrypti į nieką daugiau.

Purport

KOMENTARAS: Su intelektu ir tvirtu įsitikinimu žmogus laipsniškai nutraukia juslių veiklą. Tai vadinasi pratyāhāra. Įsitikinimas, meditacija ir juslių veiklos nutraukimas suvaldo protą, ir protas įeina į transą, arba samādhi. Tada nebelieka jokio pavojaus atsidurti materialios būties sampratos valdžioje. Kitaip sakant, nors žmogus ir priverstas (kol turi materialų kūną) kontaktuoti su materija, jam nederėtų galvoti apie juslinius malonumus. Nevalia galvoti apie jokius malonumus, išskyrus viena – kaip patenkinti Aukščiausiąjį „Aš“. Tokia būklė lengvai pasiekiama tiesiogiai praktikuojant Kṛṣṇos sąmonę.

Tekstas

yato yato niścalati
manaś cañcalam asthiram
tatas tato niyamyaitad
ātmany eva vaśaṁ nayet

Synonyms

yataḥ yataḥ — kad ir kur; niścalati — tikrai nuklystų; manaḥ — protas; cañcalam — permainingas; asthiram — nepastovus; tataḥ tataḥ — iš ten; niyamya — valdant; etat — jis; ātmani — savojo „aš“; eva — tikrai; vaśam — valdžion; nayet — turi būti sugrąžintas.

Translation

Kad ir kur nuklystų iš prigimties permainingas, nepastovus protas, būtina jį grąžinti savojo „aš“ valdžion.

Purport

KOMENTARAS: Protas yra permainingos ir nepastovios prigimties. Tačiau save pažinęs yogas turi valdyti protą, o ne protas jį. Kas pažabojo protą, taigi ir jusles, vadinamas gosvāmiu, ar svāmiu, o savojo proto vergas vadinamas go-dāsa – juslių tarnu. Gosvāmis žino, kokia iš tikrųjų turėtų būti juslinė laimė. Transcendentinė juslinė laimė – tai būsena, kai juslės tarnauja Hṛṣīkeśai, t.y. aukščiausiajam juslių šeimininkui – Kṛṣṇai. Tarnystė Kṛṣṇai išgrynintais jutimais vadinasi Kṛṣṇos sąmone. Taip galima visiškai suvaldyti jusles. Maža to, toks yra aukščiausias yogos praktikos tobulumas.

Tekstas

praśānta-manasaṁ hy enaṁ
yoginaṁ sukham uttamam
upaiti śānta-rajasaṁ
brahma-bhūtam akalmaṣam

Synonyms

praśānta — ramus, sukauptas į Kṛṣṇos lotosines pėdas; manasam — kurio protas; hi — tikrai; enam — tas; yoginam — yogas; sukham — laimę; uttamam — aukščiausią; upaiti — pasiekia; śānta-rajasam — nuraminęs aistrą; brahma-bhūtam — išsivadavimą tapatinant save su Absoliutu; akalmaṣam — atleidžiamas nuo atoveikio už visas praeities nuodėmes.

Translation

Yogas, kurio protas sutelktas į Mane, iš tiesų pasiekia aukščiausią transcendentinę laimę. Jis yra aukščiau aistros guṇos, suvokia savo kokybinį tapatumą su Aukščiausiuoju ir todėl yra atleidžiamas nuo atoveikio už visus praeities darbus.

Purport

KOMENTARAS: Brahma-bhūta – tai būsena, kai žmogus yra apsivalęs nuo materijos nešvarybių ir transcendentaliai tarnauja Viešpačiui. Mad- bhaktiṁ labhate parām (BG 18.54). Kai protas nesukauptas į Viešpaties lotosines pėdas, neįmanoma išlaikyti Brahmano (Absoliuto) kokybės. Sa vai manaḥ kṛṣṇa-padāravindayoḥ. Kas visada su transcendentine meile tarnauja Viešpačiui, kitaip sakant, įsisąmonino Kṛṣṇą, tas iš tikrųjų išsivadavo iš aistros guṇos įtakos ir nusiplovė materijos nešvarybes.

Tekstas

yuñjann evaṁ sadātmānaṁ
yogī vigata-kalmaṣaḥ
sukhena brahma-saṁsparśam
atyantaṁ sukham aśnute

Synonyms

yuñjan — praktikuodamas yogą; evam — tuo būdu; sadā — visada; ātmānam — save; yogī — tas, kuris turi ryšį su Aukščiausiuoju „Aš“; vigata — išsivadavęs; kalmaṣaḥ — nuo visų materijos nešvarybių; sukhena — transcendentinėje laimėje; brahma-saṁsparśam — turintis pastovų ryšį su Aukščiausiuoju; atyantam — aukščiausią; sukham — laimę; aśnute — pasiekia.

Translation

Save suvaldęs yogas, nuolat praktikuodamas yogą, nusiplauna materijos nešvarybes ir su transcendentine meile tarnaudamas Viešpačiui pasiekia aukščiausią visiškos laimės būseną.

Purport

KOMENTARAS: Pažinti save – reiškia suvokti savo prigimtinę padėtį Aukščiausiojo atžvilgiu. Individuali siela – neatskiriama Aukščiausiojo dalelė, todėl ji pašaukta transcendentaliai tarnauti Viešpačiui. Toks transcendentinis ryšys su Aukščiausiuoju vadinamas brahma-saṁsparśa.

Tekstas

sarva-bhūta-stham ātmānaṁ
sarva-bhūtāni cātmani
īkṣate yoga-yuktātmā
sarvatra sama-darśanaḥ

Synonyms

sarva-bhūta-stham — glūdinčią visose būtybėse; ātmānam — Supersielą; sarva — visas; bhūtāni — būtybes; ca — taip pat; ātmani — savajame „aš“; īkṣate — mato; yoga-yukta-ātmā — tas, kuris pasišventęs Kṛṣṇos sąmonei; sarvatra — visur; sama-darśanaḥ — žvelgiantis nešališkai.

Translation

Tikras yogas regi Mane visose būtybėse ir visas būtybes regi Manyje. Iš tiesų save suvokęs žmogus mato Mane, vieną ir tą patį Aukščiausiąjį Viešpatį, visur.

Purport

KOMENTARAS: Kṛṣṇą įsisąmoninęs yogas turi tobulą matymą, nes jis regi Kṛṣṇą, Aukščiausiąjį, glūdint visų širdyse Supersielos (Paramātmos) pavidalu. Īśvaraḥ sarva-bhūtānāṁ hṛd-deśe ‘rjuna tiṣṭhati. Paramātmos aspektu Viešpats yra ir šuns, ir brahmano širdy. Tobulas yogas žino, jog Viešpats amžinai transcendentalus – materija nedaro Jam įtakos, ar Jis būtų šuns, ar brahmano kūne. Taip pasireiškia aukščiausias Viešpaties nešališkumas. Individuali siela taip pat glūdi širdyje, tačiau vienoje konkrečioje, o ne visose kartu. Tuo individuali siela ir skiriasi nuo Supersielos. Jei kaip pridera nepraktikuosime yogos, neturėsime tokio aiškaus matymo. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus mato Kṛṣṇą ir tikinčiojo, ir bedievio širdyse. Smṛti liudija: ātatatvāc ca mātṛtvāc ca ātmā hi paramo hariḥ. Viešpats, būdamas visų gyvųjų būtybių pradžia, yra tarsi motina ir globėjas. Kaip motinai visi vaikai lygūs, taip lygūs jie ir aukščiausiajam tėvui (ar motinai). Taigi Supersiela visada yra kiekvienoje gyvoje būtybėje.

Visas gyvąsias būtybes supa Viešpaties energija. Septintame skyriuje bus aiškinama, kad iš esmės Viešpats valdo dvi energijas: dvasinę (aukštesnę) ir materialią (žemesnę). Nors gyvoji esybė yra aukštesniosios Viešpaties energijos dalelė, ją sąlygoja žemesnioji energija; gyvoji esybė visada yra Viešpaties energijoje. Visos gyvosios esybės šiaip ar taip glūdi Jame.

Yogo akimis visos gyvosios esybės lygios, ir nepaisant skirtingos jų padėties, kurią nulemia karminės veiklos rezultatai, jos bet kokiomis aplinkybėmis yra Dievo tarnai. Materialioje energijoje gyvoji esybė tarnauja materialioms juslėms, o dvasinėje energijoje – tiesiogiai Aukščiausiajam Viešpačiui. Ir tuo, ir kitu atveju ji – Dievo tarnas. Tobuliausiai gyvųjų esybių lygybę regi įsisąmoninęs Kṛṣṇą žmogus.

Tekstas

yo māṁ paśyati sarvatra
sarvaṁ ca mayi paśyati
tasyāhaṁ na praṇaśyāmi
sa ca me na praṇaśyati

Synonyms

yaḥ — kas; mām — Mane; paśyati — mato; sarvatra — visur; sarvam — viską; ca — ir; mayi — Manyje; paśyati — mato; tasya — jam; aham — Aš; na — ne; praṇaśyāmi — prarastas; saḥ — jis; ca — taip pat; me — Man; na — nei; praṇaśyati — prarastas.

Translation

Kas regi Mane visur ir viską regi Manyje, tas niekada nepraras Manęs ir Aš taip pat niekada neprarasiu jo.

Purport

KOMENTARAS: Nėra abejonių, kad Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus visur mato Viešpatį Kṛṣṇą ir viską mato Kṛṣṇoje. Gali pasirodyti, kad tokiam žmogui įvairūs daiktai yra atskiros materialios gamtos apraiškos, tačiau kiekvienu be išimties atveju jis visur mato Kṛṣṇą, žinodamas, kad viskas – Kṛṣṇos energijos pasireiškimas. Niekas negali egzistuoti be Kṛṣṇos, Kṛṣṇa yra visa ko Viešpats – toks fundamentalus Kṛṣṇos sąmonės principas. Kṛṣṇos sąmonės puoselėjimas padeda ugdyti savyje meilę Kṛṣṇai kuri yra transcendentali net ir išsivadavimui iš materijos. Šioje Kṛṣṇos sąmonės pakopoje, kuri aukštesnė net už savęs pažinimą, bhaktas susivienija su Kṛṣṇa, t.y. Kṛṣṇa jam tampa viskas, ir jis gyvena vien meile Kṛṣṇai. Tuomet tarp bhakto ir Kṛṣṇos užsimezga intymus ryšys. Dabar gyvosios esybės jau niekas negali sunaikinti, ir Dievo Asmuo jau visad yra apreikštas bhakto akims. Įsilieti į Kṛṣṇą reiškia susinaikinti dvasiškai. Bet bhaktas taip nerizikuoja. „Brahma-saṁhitoje“ (5.38) pasakyta:

premāñjana-cchurita-bhakti-vilocanena
santaḥ sadaiva hṛdayeṣu vilokayanti
yaṁ śyāmasundaram acintya-guṇa-svarūpaṁ
govindam ādi-puruṣaṁ tam ahaṁ bhajāmi

„Lenkiuosi pirmapradžiui Viešpačiui Govindai, kurį Jo bhaktas meilės balzamo suvilgytomis akimis nuolatos regi savo širdyje amžinu Śyāmasundaros pavidalu.“

Tuomet nei Viešpats Kṛṣṇa neišnyksta iš bhakto regėjimo lauko, nei pats bhaktas neišleidžia Viešpaties iš akių. Tą patį galima pasakyti ir apie yogą, kuris širdyje regi Viešpatį Paramātmos pavidalu. Toks yogas virsta tyru bhaktu ir jau nė mirksnio negali išbūti nematydamas Viešpaties savyje.

Tekstas

sarva-bhūta-sthitaṁ yo māṁ
bhajaty ekatvam āsthitaḥ
sarvathā vartamāno ’pi
sa yogī mayi vartate

Synonyms

sarva-bhūta-sthitam — glūdinčiam kiekvieno širdyje; yaḥ — tas, kuris; mām — Man; bhajati — pasiaukojamai tarnauja; ekatvam — vienovėje; āsthitaḥ — esančiam; sarvathā — visais atžvilgiais; vartamānaḥ — esantis; api — nepaisant to; saḥ — jis; yogī — transcendentalistas; mayi — Manyje; vartate — lieka.

Translation

Toks yogas, kuris garbina Supersielą ir Jai tarnauja, žinodamas, kad Aš ir Supersiela esame viena, visada ir bet kokiomis aplinkybėmis yra Manyje.

Purport

KOMENTARAS: Yogas, medituojantis Supersielą, vidujai regi pilnutinę Kṛṣṇos dalį – keturrankį Viṣṇu, laikantį rankose kriauklę, diską, vėzdą ir lotoso žiedą. Yogas turėtų žinoti, kad Viṣṇu nesiskiria nuo Kṛṣṇos. Supersielos pavidalu Kṛṣṇa esti kiekvienos būtybės širdyje. Maža to, nesuskaičiuojama daugybė Supersielų, kurios yra gyvųjų esybių širdyse, nesiskiria viena nuo kitos. Taip pat nesiskiria ir Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus, su transcendentine meile nuolat tarnaujantis Kṛṣṇai, nuo yogo, kuris pasiekė tobulumą medituodamas Supersielą. Kṛṣṇą įsisąmoninęs yogas (net jei šiame materialiame pasaulyje jam tenka atlikti pačią įvairiausią veiklą) visuomet gyvena Kṛṣṇoje. Tai patvirtinama Śrīlos Rūpos Gosvāmio „Bhakti- rasāmṛta-sindhu“ (1.2.187): nikhilāsv apy avasthāsu jīvan-muktaḥ sa ucyate. Viešpaties bhaktas, visada veikdamas su Kṛṣṇos sąmone, jau išsivadavo. „Nārada-pañcarātroje“ ta mintis patvirtinta tokiais žodžiais:

dik-kālādy-anavacchinne
kṛṣṇe ceto vidhāya ca
tan-mayo bhavati kṣipraṁ
jīvo brahmaṇi yojayet

„Kṛṣṇa yra visa persmelkiantis, egzistuoja anapus laiko ir erdvės. Sukaupus dėmesį į Jo transcendentinį pavidalą mintimis pasineriama į Kṛṣṇą ir pasiekiamas džiaugsmingas transcendentinio bendravimo su Juo būvis.“

Kṛṣṇos sąmonė – tai aukščiausias transo būvis yogos praktikoje. Patsai supratimas, kad Kṛṣṇa Paramātmos pavidalu glūdi kiekvienos būtybės širdyje, daro yogą trūkumų neturinčiu žmogumi. Vedos („Gopāla-tāpanī Upaniṣada“ 1.21) patvirtina, kad Viešpats turi nesuvokiamą galią: eko ‘pi san bahudhā yo ‘vabhāti. „Nors Viešpats – vienas, Jis gyvena nesuskaičiuojamoje daugybėje širdžių daugeliu.“ Analogiškai kalbama ir smṛti-śāstroje:

eka eva paro viṣṇuḥ
sarva-vyāpī na saṁśayaḥ
aiśvaryād rūpam ekaṁ ca
sūrya-vat bahudheyate

„Viṣṇu – vienas ir vis dėlto Jis visa persmelkiantis. Savo nesuvokiama galia, nors Jo pavidalas vienas, Jis prasiskverbia visur, kaip saulė, vienu metu pasirodanti daugelyje vietų.“

Tekstas

ātmaupamyena sarvatra
samaṁ paśyati yo ’rjuna
sukhaṁ vā yadi vā duḥkhaṁ
sa yogī paramo mataḥ

Synonyms

ātma — su savuoju „aš“; aupamyena — lygindamas; sarvatra — visur; samam — lygiai; paśyati — žvelgia; yaḥ — tas, kuris; arjuna — o Arjuna; sukham — į laimę; — arba; yadi — jeigu; — arba; duḥkham — į kančią; saḥ — toks; yogī — transcendentalistas; paramaḥ — tobulas; mataḥ — yra laikomas.

Translation

Tas yra tobulas yogas, kas visas būtybes lygindamas su savuoju „aš“ mato, kad iš tiesų jos lygios tiek savo laimėje, tiek kančioje, o Arjuna.

Purport

KOMENTARAS: Žmogus, įsisąmoninęs Kṛṣṇą, yra tobulas yogas. Jis jautrus kitų būtybių laimei ir kančioms, nes viską yra patyręs pats. Gyvosios esybės kančių priežastis ta, kad ji užmiršo savo ryšį su Dievu. O jos laimės šaltinis – tai supratimas, kad Kṛṣṇa – visa žmogaus veikla besimėgaujantis aukščiausiasis subjektas, visų žemių bei planetų savininkas ir tikrasis visų gyvųjų esybių draugas. Tobulas yogas suvokia, kad materialios gamtos guṇų sąlygota gyvoji būtybė užmiršo savo ryšį su Kṛṣṇa ir todėl tapo pasmerkta trejopoms materialioms kančioms. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus laimingas, todėl jis stengiasi plačiai propaguoti Kṛṣṇos mokslą. Kadangi tobulas yogas stengiasi papasakoti visiems apie Kṛṣṇos įsisąmoninimo svarbą, jis yra didžiausias labdarys pasaulyje ir brangiausias Viešpaties tarnas. Na ca tasmān manuṣyeṣu kaścin me priya-kṛttamaḥ (BG 18.69). Kitaip sakant, Viešpaties bhaktas nuolatos rūpinasi visų gyvųjų esybių gerove, todėl jis – tikras visų mūsų draugas. Kartu jis didžiausias yogas, nes nesiekia tobulumo sau pačiam, bet stengiasi dėl kitų. Jis nepavydi savo broliams – gyvosioms esybėms. Tuo ir skiriasi tyras Viešpaties bhaktas nuo yogo, besirūpinančio tik savo paties tobulėjimu. Yogas, kuris pasitraukia į atokią vietą, kad jam gerai sektųsi medituoti, nebūtinai yra toks tobulas, kaip bhaktas, kuris iš visų jėgų stengiasi kiekvieną žmogų atvesti į Kṛṣṇos sąmonę.

Tekstas

arjuna uvāca
yo ’yaṁ yogas tvayā proktaḥ
sāmyena madhusūdana
etasyāhaṁ na paśyāmi
cañcalatvāt sthitiṁ sthirām

Synonyms

arjunaḥ uvāca — Arjuna tarė; yaḥ ayam — ši sistema; yogaḥ — misticizmo; tvayā — Tavo; proktaḥ — apibūdinta; sāmyena — bendrais bruožais; madhu- sūdana — o demono Madhu nugalėtojau; etasya — šios; aham — aš; na — ne; paśyāmi — matau; cañcalatvāt — dėl to, kad [protas] neramus; sthitim — padėtis; sthirām — tvirta.

Translation

Arjuna tarė: O Madhusūdana, yogos sistema, kurią Tu glaustai išdėstei, atrodo neparanki. Ji ne mano jėgoms, nes permainingas ir neramus mano protas.

Purport

KOMENTARAS: Šiame posme Arjuna atmeta Viešpaties Kṛṣṇos pasiūlytą misticizmo sistemą, kurią Kṛṣṇa pradėjo dėstyti žodžiais śucau deśe ir baigė – yogī paramaḥ, nes jaučia, kad jos neįveiks. Dabartiniame Kali amžiuje paprastam žmogui neįmanoma palikti namus, išeiti į kalnus ar džiungles ir ten atsidėti yogai. Charakteringas šio amžiaus bruožas – nuožmi kova už būvį, o gyvenimas itin trumpas. Žmonėms beveik nerūpi savęs pažinimas, jie vengia net paprastų ir praktiškų priemonių, o ką jau kalbėti apie sudėtingą yogos sistemą, kuri nustato gyvenimo būdą, nurodo sėdėjimo pozą bei vietą ir reikalauja atitraukti protą nuo materialios veiklos. Kaip praktiškas žmogus, Arjuna suprato, kad tokia yogos sistema ne jo jėgoms, nors jis ir buvo dosniai apdovanotas įvairiomis malonėmis. Arjuna buvo kilęs iš karališkos šeimos ir pasižymėjo daugeliu kilnių savybių. Jis buvo didis karys, gavęs ilgaamžiškumą, o svarbiausia, artimiausias Aukščiausiojo Dievo Asmens, Viešpaties Kṛṣṇos, draugas. Prieš penkis tūkstančius metų Arjuna turėjo kur kas palankesnes sąlygas, negu mes dabar, ir vis dėlto jis atsisakė tokios yogos sistemos. Tiesą sakant, istoriniuose šaltiniuose net neužfiksuota, kad Arjuna kada nors būtų mėginęs ją praktikuoti. Todėl reikia manyti, kad plačiai praktikuoti Kali amžiuje šią yogos sistemą yra neįmanoma. Žinoma, vienam kitam, bet labai retam žmogui ji įkandama, tačiau paprastiems žmonėms ši yogos sistema neįveikiama. Jei tokia padėtis buvo jau prieš penkis tūkstančius metų, ką jau kalbėti apie šiandieną? Žmonės, imituojantys šią yogą įvairiose yogos „mokyklose“ bei „draugijose“, nors ir patenkinti savimi, iš tikrųjų tik tuščiai švaisto laiką. Jie nė nenumano, koks tikrasis yogos tikslas.

Tekstas

cañcalaṁ hi manaḥ kṛṣṇa
pramāthi balavad dṛḍham
tasyāhaṁ nigrahaṁ manye
vāyor iva su-duṣkaram

Synonyms

cañcalam — nenustygstantis; hi — tikrai; manaḥ — protas; kṛṣṇa — o Kṛṣṇa; pramāṭhi — susijaudinantis; bala-vat — stiprus; dṛḍham — užsispyręs; tasya — jo; aham — aš; nigraham — pažabojimas; manye — galvoju; vāyoḥ — vėjo; iva — lyg; su-duṣkaram — sunkus.

Translation

Mat protas toks neramus, audringas, užsispyręs ir valdingas, o Kṛṣṇa, kad, atrodo, jį sutramdyti sunkiau negu suvaldyti vėją.

Purport

KOMENTARAS: Protas toks valdingas ir užsispyręs, kad kartais nugali intelektą, nors atrodo turėtų būti jam pavaldus. Žmogui, kuriam kasdieniniame darbe tenka susidurti su daugeliu priešų, išties labai sunku suvaldyti protą. Žinoma, galima dirbtinai išlaikyti proto pusiausvyrą tiek draugų, tiek priešų atžvilgiu, ir vis dėlto nė vienas paprastas žmogus negali šito padaryti, nes tai sunkiau, negu sulaikyti šėlstantį vėją. Vedų raštuose („Kaṭha Upaniṣada“ 1.3.3–4) teigiama:

ātmānaṁ rathinaṁ viddhi
śarīraṁ ratham eva ca
buddhiṁ tu sārathiṁ viddhi
manaḥ pragraham eva ca
indriyāṇi hayān āhur
viṣayāṁs teṣu gocarān
ātmendriya-mano-yuktaṁ
bhoktety āhur manīṣiṇaḥ

„Individualusis „aš“ yra vežimo – materialaus kūno, keleivis. Intelektas – jo vežikas. Protas – vadžios, o juslės – žirgai. Savasis „aš“, kai jis susyja su protu ir juslėmis, patiria džiaugsmą ir kančią. Taip mano didieji mąstytojai.“ Intelektas turėtų vadovauti protui, bet protas toks valdingas ir užsispyręs, kad dažnai įveikia net ir intelektą – taip stipri infekcija kartais nugali vaistų veikimą. Valdingą protą reikia tramdyti yogos praktika, tačiau „pasauliečiui“ – Arjunai praktiškai tai padaryti neįmanoma. Tad ką jau kalbėti apie šiandienos žmogų? Posmas pateikia tinkamą analogiją: „vėjo nesulaikysi“. Tačiau dar sunkiau sulaikyti audringą protą. Viešpats Caitanya siūlė lengviausią būdą protui suvaldyti – nuolankiai kartoti „Hare Kṛṣṇa“, didžiąją išsivadavimo mantrą. Nurodytas metodas yra toks: sa vai manaḥ kṛṣṇa-padāravindayoḥ – visas mintis reikia sutelkti į Kṛṣṇą, tik tuomet neliks veiklos, kuri įaudrintų protą.

Tekstas

śrī-bhagavān uvāca
asaṁśayaṁ mahā-bāho
mano durnigrahaṁ calam
abhyāsena tu kaunteya
vairāgyeṇa ca gṛhyate

Synonyms

śrī-bhagavān uvāca — Dievo Asmuo tarė; asaṁśayam — be abejonės; mahā- bāho — o tvirtaranki; manaḥ — protas; durnigraham — sunkiai sutramdomas; calam — nenustygstantis; abhyāsena — praktikos dėka; tu — bet; kaunteya — o Kuntī sūnau; vairāgyeṇa — atsižadėjimu; ca — taip pat; gṛhyate — galima suvaldyti.

Translation

Viešpats Śrī Kṛṣṇa tarė: O tvirtaranki Kuntī sūnau, pažaboti nerimstantį protą, be abejonės, labai sunku, ir vis dėlto tai įmanoma atitinkamos praktikos ir atsižadėjimo dėka.

Purport

KOMENTARAS: Dievo Asmuo pritaria Arjunai, jog suvaldyti užsispyrusį protą labai sunku, bet čia pat sako, kad tai įmanoma praktikos ir atsižadėjimo dėka. Kokia tai praktika? Šiais laikais niekas nesugeba laikytis griežtų taisyklių, pavyzdžiui, apsigyventi šventoje vietoje, sutelkti protą į Supersielą, pažaboti jusles ir protą, laikytis skaistybės įžadų, gyventi vienam etc. O praktikuojantis Kṛṣṇos sąmonę žmogus naudojasi devyniais pasiaukojimo tarnystės Viešpačiui būdais. Pirmiausias ir svarbiausias būdas – klausytis pasakojimų apie Kṛṣṇą. Toks transcendentinis metodas labai veiksmingas išvarant iš proto visas netinkamas mintis. Kuo daugiau žmogus išgirsta apie Kṛṣṇą, tuo labiau jis prašviesėja ir tuo lengviau atsižada viso to, kas atitraukia protą nuo Kṛṣṇos. Neleidžiant protui atlikti veiklos, kuri nesusijusi su Viešpačiu, lengvai išmokstama vairāgyos. Vairāgya – tai atsižadėjimas materialaus ir proto pajungimas dvasioje. Dvasiškai atsižadėti beasmenės sampratos pagrindu žymiai sunkiau, negu sužavėti protą Kṛṣṇos žygiais. Klausytis apie Kṛṣṇą praktiška, nes klausant apie Jį savaime susižavima Aukščiausiąja Dvasia. Toks susižavėjimas vadinamas pareśānubhūti – „dvasiniu pasitenkinimu“. Jis primena tą pasitenkinimo jausmą, kurį patiria alkanas žmogus sulig kiekvienu nurytu kąsniu. Kuo daugiau valgo alkanas žmogus, tuo didesnį pasitenkinimą ir jėgų antplūdį jis jaučia. Analogiškai, atliekant pasiaukojimo tarnystę patiriamas transcendentinis pasitenkinimas, nes protas atsižada materialių siekių. Tai tarytum pasveikti nuo ligos, gavus teisingą gydymą ir laikantis atitinkamos dietos. Klausytis apie transcendentinius Viešpaties Kṛṣṇos žygius – tai teisingas būdas gydyti pašėlusį protą, o valgyti Kṛṣṇai paaukotą maistą – tinkama dieta kenčiančiam ligoniui. Toks gydymas ir yra Kṛṣṇos sąmonės procesas.

Tekstas

asaṁyatātmanā yogo
duṣprāpa iti me matiḥ
vaśyātmanā tu yatatā
śakyo ’vāptum upāyataḥ

Synonyms

asaṁyata — nepažabotu; ātmanā — protu; yogaḥ — savęs pažinimas; duṣprāpaḥ — sunkiai pasiekiamas; iti — tokia; me — Mano; matiḥ — nuomonė; vaśya — suvaldytu; ātmanā — protu; tu — bet; yatatā — stengiantis; śakyaḥ — įmanomas; avāptum — pasiekti; upāyataḥ — atitinkamomis priemonėmis.

Translation

Savęs pažinimas sunkus darbas tam, kurio protas nepažabotas, tačiau suvaldžiusiam protą ir siekiančiam tikslo tinkamomis priemonėmis, sėkmė užtikrinta. Tokia Mano nuomonė.

Purport

KOMENTARAS: Aukščiausiasis Dievo Asmuo skelbia, jog žmogui, atsisakančiam tinkamo gydymo – neleidžiančiam, kad protas atsižadėtų materialios veiklos – vargu ar pasiseks pažinti save. Bandyti praktikuoti yogą ir tuo pat metu galvoti apie materialius džiaugsmus – tai stengtis įžiebti ugnį, tuo pat metu liejant ugniavietę vandeniu. Yogos praktika nevaldant proto – tuščias laiko gaišimas. Tokia yogos parodija gal ir duos materialios naudos, bet ji beprasmė dvasinio pažinimo požiūriu. Todėl protą reikia valdyti nuolatos užimant jį transcendentine meilės tarnyste Viešpačiui. Jei žmogus neįsijungia į Kṛṣṇos sąmonę, jis negali tvirtai suimti į rankas proto. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus lengvai pasiekia yogos rezultatų be papildomų pastangų, tuo tarpu tas, kuris praktikuoja yogą neįsisąmoninęs Kṛṣṇos, nepatirs sėkmės.

Tekstas

arjuna uvāca
ayatiḥ śraddhayopeto
yogāc calita-mānasaḥ
aprāpya yoga-saṁsiddhiṁ
kāṁ gatiṁ kṛṣṇa gacchati

Synonyms

arjunaḥ uvāca — Arjuna tarė; ayatiḥ — nevykėlis transcendentalistas; śraddhayā — su tikėjimu; upetaḥ — užsiėmęs; yogāt — nuo mistinio ryšio; calita — nukrypęs; mānasaḥ — kurio protas; aprāpya — negalintis pasiekti; yoga-saṁsiddhim — aukščiausios misticizmo tobulybės; kām — kokį; gatim — tikslą; kṛṣṇa — o Kṛṣṇa; gacchati — pasiekia.

Translation

Arjuna tarė: O Kṛṣṇa, kas laukia nevykėlio transcendentalisto, kuris su tikėjimu stoja į savęs pažinimo kelią, bet vėliau dėl žemiškos mąstysenos iš jo pasitraukia ir nepasiekia misticizmo aukštumų?

Purport

KOMENTARAS: „Bhagavad-gītoje“ aprašytas savęs pažinimo, arba misticizmo kelias. Fundamentalus savęs pažinimo principas – žinoti, kad gyvoji esybė nėra materialus kūnas, kad ji skirtinga nuo kūno, o jos laimė – tai amžinas gyvenimas, palaima ir žinojimas. Amžinas gyvenimas, palaima ir žinojimas – transcendentalios kategorijos, anapus kūno ir proto. Savęs pažinimo siekiama per žinias, aštuonialypės yogos sistemos praktika arba per bhakti-yogą. Praktikuojant kiekvieną iš šių procesų būtina suvokti prigimtinę gyvosios esybės padėtį ir jos ryšį su Dievu, išsiaiškinti, kokios veiklos reikia imtis norint atgauti prarastą ryšį ir pasiekti aukščiausią tobulybę – Kṛṣṇos sąmonę. Naudojantis vienu iš trijų aukščiau minėtų metodų, anksčiau ar vėliau būtinai pasiekiamas aukščiausias tikslas. Antrame skyriuje Viešpats tvirtino, kad net ir menkos pastangos pažengti į priekį transcendentiniame kelyje suteikia didžiulę išsivadavimo viltį. Šiam amžiui tinkamiausias iš šių trijų metodų yra bhakti-yoga, nes ji yra tiesiausias kelias pažinti Dievą. Norėdamas tuo dar kartą įsitikinti Arjuna prašo, kad Viešpats Kṛṣṇa patvirtintų anksčiau sakytus žodžius. Galima stoti į savęs pažinimo kelią, turint kuo geriausius ketinimus, tačiau gilinti žinias ir praktikuoti aštuonialypę yogos sistemą šiame amžiuje pernelyg sudėtinga. Todėl nepaisant nuolatinių pastangų, galima patirti nesėkmę dėl daugelio priežasčių, o pirmiausia dėl to, kad ne visiškai rimtai žiūrima į šį procesą. Eiti transcendentiniu keliu – reiškia paskelbti karą iliuzinei energijai. Todėl kai tiktai žmogus ketina ištrūkti iš iliuzinės energijos letenų, ši visokiais gundymais stengiasi jį nugalėti. Sąlygotą sielą jau apžavėjo materialios energijos guṇos, ir labai tikėtina, kad praktikuodama transcendentines disciplinas ji vėl pasiduos pagundai. Kai sąlygota siela pasiduoda pagundai, tatai vadinasi yogāc calita mānasaḥ: nukrypimas nuo transcendentinio kelio. Arjunai įdomu sužinoti, kas laukia nukrypus nuo savęs pažinimo kelio.

Tekstas

kaccin nobhaya-vibhraṣṭaś
chinnābhram iva naśyati
apratiṣṭho mahā-bāho
vimūḍho brahmaṇaḥ pathi

Synonyms

kaccit — ar; na — ne; ubhaya — abiejų; vibhraṣṭaḥ — nutolęs nuo; chinna — atplėštas; abhram — debesis; iva — lyg; naśyati — išnyksta; apratiṣṭhaḥ — be vietos; mahā-bāho — o tvirtaranki Kṛṣṇa; vimūḍhaḥ — išklydęs iš; brahmaṇaḥ — transcendencijos; pathi — kelio.

Translation

O tvirtaranki Kṛṣṇa, ar žmogus, išklydęs iš transcendencijos kelio, nepatirs nesėkmės ir dvasiškai, ir materialiai, ar neišnyks jis lyg vėjo draskomas debesis, nei šen, nei ten nerasdamas sau vietos?

Purport

KOMENTARAS: Yra du tobulėjimo keliai. Materialistams nerūpi transcendencija, jiems žymiai svarbiau spartinti materialią pažangą vystant ekonomiką, arba atliekant tam tikrą veiklą siekti aukštesnių planetų. Stojus į transcendencijos kelią, reikia atsisakyti bet kokios materialios veiklos ir paaukoti savo vadinamą materialią laimę, nesvarbu, kad ir kokias formas ji turėtų. Kai transcendentalisto pastangas ištinka nesėkmė, jis patiria dvigubą netektį. Kitaip sakant, transcendentalistas nesuranda nei materialios laimės, nei susilaukia dvasinės sėkmės. Jis neranda sau vietos ir panašus į vėjo išdraikytą debesį. Kartais matyti, kaip danguje nuo mažo debesies atplyšta lopinėlis ir prikimba prie didelio. Tačiau kartais debesėlį pasigauna vėjas, ir jis ištirpsta dangaus platybėse. Brahmaṇaḥ pathi – tai transcendencijos pažinimo kelias, suvokiant save kaip dvasinę esmę, neatskiriamą Aukščiausiojo Viešpaties, kuris pasireiškia kaip Brahmanas, Paramātmā ir Bhāgavanas, dalelę. Viešpats Śrī Kṛṣṇa – pilniausias Aukščiausios Absoliučios Tiesos pasireiškimas, todėl transcendentalistas, kuris atsiduoda Aukščiausiajam Asmeniui, patiria sėkmę. Norint pasiekti gyvenimo tikslą per Brahmano ir Paramātmos pažinimą reikia daugybės gyvenimų (bahūnāṁ janmanām ante). Todėl pats geriausias ir tiesiausias transcendencijos pažinimo kelias – tai bhakti-yoga, arba Kṛsṇos sąmonė.

Tekstas

etan me saṁśayaṁ kṛṣṇa
chettum arhasy aśeṣataḥ
tvad-anyaḥ saṁśayasyāsya
chettā na hy upapadyate

Synonyms

etat — tai yra; me — mano; saṁśayam — dvejonė; kṛṣṇa — o Kṛṣṇa; chettum — išsklaidyti; arhasi — Tu esi prašomas; aśeṣataḥ — visiškai; tvat — be Tavęs; anyaḥ — kitas; saṁśayasya — dvejonės; asya — šios; chettā — panaikintojas; na — niekada; hi — tikrai; upapadyate — gali būti surastas.

Translation

Štai mano dvejonė, o Kṛṣṇa, prašau Tavęs ją visiškai išsklaidyti. Nes niekas, išskyrus Tave, negali to padaryti.

Purport

KOMENTARAS: Kṛṣṇa puikiai žino praeitį, dabartį ir ateitį. „Bhagavad- gītos“ pradžioje Viešpats sakė, kad gyvosios esybės kaip individualybės egzistavo praeityje, egzistuoja dabar ir išlaikys savo individualybę ateityje, netgi išsivadavusios iš materijos pinklių. Taigi Jis jau išaiškino klausimą dėl individualios gyvosios esybės ateities. Dabar Arjuna nori sužinoti nevykėlio transcendentalisto likimą. Niekas neprilygsta Kṛṣṇai, juo labiau Jo nepranoksta, ir, be abejonių, vadinamieji „didieji“ išminčiai bei filosofai, priklausantys nuo materialios gamtos malonės, negali lygintis su Juo. Todėl Kṛṣṇos nuomonė – tai galutinis ir išsamus atsakymas, išsklaidantis visas abejones, nes Jis puikiai žino praeitį, dabartį bei ateitį, o Jo nepažįsta niekas. Tik Kṛṣṇa ir Jį įsisąmoninę bhaktai težino, kur glūdi tiesa.

Tekstas

śrī-bhagavān uvāca
pārtha naiveha nāmutra
vināśas tasya vidyate
na hi kalyāṇa-kṛt kaścid
durgatiṁ tāta gacchati

Synonyms

śrī-bhagavān uvāca — Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė; pārtha — o Pṛṭhos sūnau; na eva — niekada taip nebūna; iha — šiame materialiame pasaulyje; na — niekada; amutra — kitame gyvenime; vināśaḥ — pražūtis; tasya — jo; vidyate — yra; na — niekada; hi — tikrai; kalyāṇa-kṛt — atsidėjęs gera lemiančiai veiklai; kaścit — bet kuris; durgatim — į nuopuolį; tāta — Mano drauge; gacchati — eina.

Translation

Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Pṛṭhos sūnau, transcendentalistas, atliekantis gera lemiančią veiklą, nepražus nei šiame, nei dvasiniame pasaulyje. Kas kuria gėrį, Mano drauge, to niekada neįveikia blogis.

Purport

KOMENTARAS: „Śrīmad-Bhāgavatam“ (1.5.17) Śrī Nārada Munis taip moko Vyāsadevą:

tyaktvā sva-dharmaṁ caraṇāmbujaṁ harer
bhajann apakvo ’tha patet tato yadi
yatra kva vābhadram abhūd amuṣya kiṁ
ko vārtha āpto ’bhajatāṁ sva-dharmataḥ

„Jei kas atsižada visų materialių siekių ir visiškai atsiduoda Aukščiausiojo Dievo Asmens globai, tas jokiu būdu nieko nepraranda ir nepatiria nuopuolio. Kita vertus, nebhaktas gali kuo puikiausiai atlikti savo nurodytas pareigas ir vis tiek nieko nelaimėti.“ Materialiems planams įgyvendinti yra daug tiek įprastinių būdų, tiek ir atitinkančių šventraščių nurodymus. Bet iš transcendentalisto reikalaujama atsisakyti bet kokios materialios veiklos vardan dvasinio tobulėjimo su Kṛṣṇos sąmone. Gal kas prieštaraus, kad puoselėjant Kṛṣṇos sąmonę aukščiausią tobulumą galima pasiekti tik tada, kai pasirinktuoju keliu nuosekliai eini iki galo, o nepasiekus tokio tobulumo pakopos, bus pralaimėta ir materialiu, ir dvasiniu požiūriu. Šventraščiai nurodo, kad už neatliktas nurodytas pareigas reikia atkentėti, todėl tas, kuris deramai nevykdo savo transcendentinių pareigų, susilaukia atpildo. Bhāgavatam tikina, kad nevykėliui transcendentalistui nėra pagrindo nerimauti. Jeigu jis ir susilauks atoveikio dėl netobulai atliktų nurodytų pareigų, jis vis tiek nieko nepralaimės, nes gera lemianti Kṛṣṇos sąmonė neprarandama – kas ją turi dabar, turės ją ir kitą gyvenimą, net jei ir gims žemos kilmės. Kita vertus, žmogus, tiksliai vykdantis nurodytas pareigas, nebūtinai gauna teigiamus rezultatus, jeigu jis nėra įsisąmoninęs Kṛṣṇos.

Pasakytų žodžių prasmė tokia: žmoniją galima padalyti į dvi grupes – tuos, kurie laikosi reguliuojamųjų principų, ir tuos, kurie jų nesilaiko. Tie, kurie paprasčiausiai gyvuliškai tenkina jusles ir nieko neišmano apie kitą gyvenimą bei dvasinį išsigelbėjimą, skiriami prie nesilaikančių reguliuojamųjų principų. O tie, kurie laikosi šventraščiuose nurodytų principų, priklauso antrajai grupei. Kad ir kokie būtų pirmosios grupės žmonės – civilizuoti ar necivilizuoti, išsilavinę ar ne, stiprūs ar silpni – juos valdo vien gyvuliški polinkiai. Jų veiksmai nežada nieko gera, nes jie, tenkindami gyvuliškus polinkius (valgyti, miegoti, poruotis ir gintis) amžinai lieka kančių perpildytoje materialioje būtyje. O tie, kurie gyvenimą tvarko pagal šventraščių nurodymus ir palengva artėja prie Kṛṣṇos sąmonės, be abejonės, daro gyvenime pažangą.

Einantys geros lemties keliu gali būti suskirstyti į tokias tris grupes: (1) tie, kurie laikosi šventraščių taisyklių ir yra pasiekę materialią gerovę, (2) tie, kurie stengiasi galutinai išsivaduoti iš materialios būties, ir (3) Kṛṣṇą įsisąmoninę bhaktai. Tie, kurie siekdami materialios laimės laikosi šventraščių taisyklių, skirstomi dar į dvi grupes: tuos, kurie siekia mėgautis savo veiklos rezultatais, ir tuos, kurie nesiekia savo veiklos vaisių. Pirmieji gali pasiekti aukštesnį pragyvenimo lygį, pakilti net į aukštesnes planetas, ir vis dėlto jie neištrūksta iš materialios būties, todėl kelias, kuriuo jie eina, nėra gera lemiantis. Iš tikrųjų gera lemianti veikla yra ta, kuri veda į išsivadavimą, o veikla, kurios tikslas nėra savęs pažinimas, t.y. atsisakymas materialios, kūniškos gyvenimo sampratos, apskritai nieko gera nežada. Gera lemianti veikla yra tiktai veikla su Kṛṣṇos sąmone, todėl kiekvieną, kuris savo valia pakelia visus kūno nepatogumus vardan tobulėjimo Kṛṣṇos sąmonės kelyje, galima pavadinti tikru transcendentalistu, pasirinkusiu griežtą asketišką gyvenimą. O kadangi aštuonialypės yogos sistema galų gale nukreipia žmogų perprasti Kṛṣṇos sąmonę, ją praktikuoti taip pat palanku, ir jei šiam reikalui atiduodamos visos jėgos, nuopuolio bijoti nereikia.

Tekstas

prāpya puṇya-kṛtāṁ lokān
uṣitvā śāśvatīḥ samāḥ
śucīnāṁ śrīmatāṁ gehe
yoga-bhraṣṭo ’bhijāyate

Synonyms

prāpya — pasiekęs; puṇya-kṛtām — tų, kurie atliko doringą veiklą; lokān — planetas; uṣitvā — nugyvenęs; śāśvatīḥ — daug; samāḥ — metų; śucīnām — doringųjų; śrī-matām — klestinčiųjų; gehe — namuose; yoga-bhraṣṭaḥ — pasitraukęs iš savęs pažinimo kelio; abhijāyate — gimsta.

Translation

Po daugybės laimingo gyvenimo metų doringų gyvųjų esybių planetose, nevykėlis yogas gimsta teisuolių arba turtingoje aristokratų šeimoje.

Purport

KOMENTARAS: Nevykėliai yogai skiriami į dvi grupes. Vienai priklauso tie, kurie patyrė nuopuolį žengę vos pirmuosius žingsnius, o kitai – tie, kurie puolė po ilgai trukusios yogos praktikos. Patyrę nuopuolį po neilgų yogos bandymų eina į aukštesniąsias planetas, kuriose leidžiama gyventi doringoms gyvosioms esybėms. Po ilgų gyvenimo metų aukštesnėse planetose gyvoji esybė grąžinama į šią planetą gimti teisiojo brahmano vaiṣṇavo ar aristokratiškoje prekijo šeimoje.

Paskutiniame šio skyriaus posme paaiškinta, kad tikrasis yogos tikslas – pasiekti aukščiausią tobulumą, Kṛṣṇos sąmonę. Tačiau materialių pagundų suviliotieji ir nepakankamai ištvermingi žmonės, patyrę nesėkmę, gauna Viešpaties malonę iki galo patenkinti savo materialius polinkius. O po to jie gauna galimybę gyventi klestinčiose teisuolių ar aristokratų šeimose. Gimusieji tokiose šeimose gali pasinaudoti visomis turimomis galimybėmis ir pasistengti pakilti į visišką Kṛṣṇos sąmonę.

Tekstas

atha vā yoginām eva
kule bhavati dhīmatām
etad dhi durlabha-taraṁ
loke janma yad īdṛśam

Synonyms

atha — arba; yoginām — išprususių transcendentalistų; eva — tikrai; kule — šeimoje; bhavati — gimsta; dhī-matām — apdovanotų didžia išmintimi; etat — tas; hi — tikrai; durlabha-taram — labai retas; loke — šiame pasaulyje; janma — gimimas; yat — kuris; īdṛśam — kaip tas.

Translation

Arba [jei po ilgai trukusios yogos praktikos ištinka nesėkmė] jis gimsta retos išminties transcendentalistų šeimoje. Bet, žinoma, mažai kam šiame pasaulyje tenka toks gimimas.

Purport

KOMENTARAS: Posmas išaukština gimimą retos išminties yogų ar transcendentalistų šeimoje, nes kūdikis, išvydęs pasaulį tokioje šeimoje, jau pačioje gyvenimo pradžioje gauna dvasinį impulsą. Ypač tai tinka pasakyti apie ācāryų ir gosvāmių šeimas. Tokių šeimų nariai dėl deramo auklėjimo bei ištikimybės tradicijoms yra labai išsilavinę ir pamaldūs, todėl jie tampa dvasiniais mokytojais. Indijoje yra daug tokių ācāryų šeimų, bet šiais laikais jos išsigimė dėl auklėjimo ir švietimo stokos. Vis dėlto Viešpaties malone dar yra šeimų, kuriose iš kartos į kartą išauginami transcendentalistai. Gimti tokiose šeimose – tikrai didžiulė laimė. Mūsų dvasiniam mokytojui Oṁ Viṣṇupādai Śrī Śrīmad Bhaktisidhāntai Sarasvačiui Gosvāmiui Mahārājai ir nuolankiam jūsų tarnui Viešpaties malone nusišypsojo laimė gimti transcendentalistų šeimoje. Nuo pat vaikystės mus abu mokė pasiaukojimo tarnystės Viešpačiui. Vėliau transcendentinio pasaulio dėsniai lėmė mums susitikti.

Tekstas

tatra taṁ buddhi-saṁyogaṁ
labhate paurva-dehikam
yatate ca tato bhūyaḥ
saṁsiddhau kuru-nandana

Synonyms

tatra — tada; tam — tą; buddhi-saṁyogam — sąmonės atgaivinimą; labhate — gauna; paurva-dehikam — iš ankstesnio kūno; yatate — jis siekia; ca — taip pat; tataḥ — po to; bhūyaḥ — vėl; saṁsiddhau — tobulybės; kuru-nandana — o Kuru sūnau.

Translation

Gimus tokioje šeimoje, atgyja jo praeito gyvenimo dieviška sąmonė, ir jis vėl stengiasi žengti į priekį iki visiškos sėkmės, o Kuru sūnau.

Purport

KOMENTARAS: Karalius Bharata, kuris trečiąkart išvydo pasaulį doro brahmano šeimoje – puikus pavyzdys, rodantis, kaip galima atgaivinti ankstesniąją transcendentinę sąmonę. Karalius Bharata buvo pasaulio valdovas – nuo jo viešpatavimo laikų mūsų planeta pusdievių vadinta Bhārata-varṣa. Anksčiau ji vadinta Ilāvṛta-varṣa. Siekdamas dvasinio tobulėjimo imperatorius, nors dar buvo gana jaunas, pasitraukė iš savo pareigų, tačiau užsibrėžto tikslo pasiekti jam nepavyko. Kitą gyvenimą jis gimė doro brahmano šeimoje ir buvo žinomas Jaḍa Bharatos vardu, nes visą laiką šalinosi aplinkinių ir su niekuo nekalbėjo. Vėliau karalius Rahūgaṇa atpažino jame didžiausią transcendentalistą. Bharatos gyvenimas rodo, jog transcendentinės pastangos, t.y. yogos praktika, niekada nenueina veltui. Viešpaties malone transcendentalistas gauna pakartotiną galimybę pasiekti visišką Kṛṣṇos sąmonės tobulumą.

Tekstas

pūrvābhyāsena tenaiva
hriyate hy avaśo ’pi saḥ
jijñāsur api yogasya
śabda-brahmātivartate

Synonyms

pūrva — ankstesne; abhyāsena — praktika; tena — ta; eva — tikrai; hriyate — susižavi; hi — žinoma; avaśaḥ — savaime; api — taip pat; saḥ — jis; jijñāsuḥ — trokštantis žinių; api — netgi jei; yogasya — apie yogą; śabda-brahma — ritualinius šventraščių principus; ativartate — pranoksta.

Translation

Iš ankstesnio gyvenimo paveldėtos dieviškos sąmonės dėka jis savaime susižavi yogos principais, net jų neieškodamas. Toks žinių trokštantis transcendentalistas visuomet yra aukščiau šventraščių ritualinių taisyklių.

Purport

KOMENTARAS: Toli pažengusius yogus ne itin žavi ritualai, aprašyti šventraščiuose, tačiau savaime sužavi yogos principai, galintys juos pakylėti į visišką Kṛṣṇos sąmonę – aukščiausią yogos tobulumą. Štai kaip daug pasiekusių transcendentalistų abejingumas Vedų ritualams paaiškinamas „Śrīmad-Bhāgavatam“ (3.33.7):

aho bata śva-paco ’to garīyān
yaj-jihvāgre vartate nāma tubhyam
tepus tapas te juhuvuḥ sasnur āryā
brahmānūcur nāma gṛṇanti ye te

„O mano Viešpatie! Kas kartoja šventuosius Tavo Šviesybės vardus, labai daug pasiekė dvasiniame gyvenime, net jeigu jis gimė šunėdų šeimoje. Be abejonių, jis jau atliko visas askezes ir aukas, išsimaudė visose šventose vietose ir išstudijavo visus šventraščius.“

Ryškų to pavyzdį parodė Viešpats Caitanya, kuris laikė Ṭhākurą Haridāsą vienu svarbiausių savo mokinių. Nors Ṭhākura Haridāsa gimė musulmonų šeimoje, Viešpats Caitanya iškėlė jį į nāmācāryas, nes mokinys griežtai laikėsi savo įžado kasdien po tris šimtus tūkstančių kartų ištarti šventąjį Viešpaties vardą: Hare Kṛsṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare. Jis be perstojo kartojo šventąjį Viešpaties vardą, o tai reiškia, kad ankstesniame gyvenime jis jau atliko visas Vedų nurodytas ritualines apeigas, vadinamas śabda-brahma. Tačiau kol žmogus neapsivalė, jis negalės laikytis Kṛṣṇos sąmonės principų ir kartoti šventąjį Viešpaties vardą, Hare Kṛṣṇa.

Tekstas

prayatnād yatamānas tu
yogī saṁśuddha-kilbiṣaḥ
aneka-janma-saṁsiddhas
tato yāti parāṁ gatim

Synonyms

prayatnāt — griežtos praktikos dėka; yatamānaḥ — stengdamasis; tu — ir; yogī — toks transcendentalistas; saṁśuddha — nuplautos; kilbiṣaḥ — kurio visos nuodėmės; aneka — po didelės daugybės; janma — gimimų; saṁsiddhaḥ — pasiekęs tobulybę; tataḥ — po to; yāti — pasiekia; parām — aukščiausią; gatim — tikslą.

Translation

Kai yogas nuoširdžiai stengiasi toliau tobulėti, po daugybės yogos praktikai skirtų gyvenimų, nusiplovęs visas nešvarybes, jis galiausiai pasiekia tobulumą ir aukščiausią tikslą.

Purport

KOMENTARAS: Žmogus, gimęs labai padorioje, aristokratiškoje ar šventoje šeimoje, suvokia turįs palankias sąlygas praktikuoti yogą, todėl ryžtingai imasi savo neužbaigto darbo ir šitaip visiškai apsivalo nuo materijos nešvarybių. Visiškai apsivalęs jis pasiekia aukščiausią tobulumą – Kṛṣṇos sąmonę. Kṛṣṇos sąmonė – tai tobulas nieko neužterštas būvis. Tai patvirtinama „Bhagavad-gītoje“ (7.28):

yeṣāṁ tv anta-gataṁ pāpaṁ
janānāṁ puṇya-karmaṇām
te dvandva-moha-nirmuktā
bhajante māṁ dṛḍha-vratāḥ

„Po daugybės doringai veiklai paaukotų gyvenimų, visiškai apsivalęs nuo materijos sutepties ir atsikratęs iliuzinių priešybių žmogus atsideda transcendentinei meilės tarnystei Viešpačiui.“

Tekstas

tapasvibhyo ’dhiko yogī
jñānibhyo ’pi mato ’dhikaḥ
karmibhyaś cādhiko yogī
tasmād yogī bhavārjuna

Synonyms

tapasvibhyaḥ — už asketus; adhikaḥ — pranašesnis; yogī — yogas; jñānibhyaḥ — už išminčius; api — taip pat; mataḥ — laikomas; adhikaḥ — pranašesniu; karmibhyaḥ — už tuos, kurie užsiima karmine veikla; ca — taip pat; adhikaḥ — pranašesnis; yogī — yogas; tasmāt — todėl; yogī — transcendentalistas; bhava — būk; arjuna — o Arjuna.

Translation

Yogas pranašesnis už asketą, empiriką ir už tą, kuris dirba dėl rezultatų, todėl, o Arjuna, bet kokiomis aplinkybėmis būk yogas.

Purport

KOMENTARAS: Kalbėdami apie yogą, turime galvoje mūsų sąmonės jungtį su Aukščiausiąja Absoliučia Tiesa. Yogos procesas vadinamas įvairiai, priklausomai nuo to, kas jį praktikuoja ir kokį metodą taiko. Kai šiame jungties procese dominuoja karminė veikla, jis vadinamas karma-yoga, kai jis labiau empiriškas – jñāna-yoga, o kai jo pagrindą sudaro pasiaukojimas Aukščiausiajam Viešpačiui – bhakti-yoga, ar Kṛṣṇos sąmonė. Bhakti- yoga, ar Kṛṣṇos sąmonė – tai visų yogų tobulumo viršūnė, – taip teigia kitas posmas. Šiame posme Viešpats patvirtina aptariamos yogos pranašumą, bet nesako, kad ji aukštesnė už bhakti-yogą. Bhakti-yoga – tai visiškas dvasinis žinojimas, todėl niekas negali jos pranokti. Asketizmas be savęs pažinimo yra netobulas. Netobulas yra ir empirinis mokslas, jeigu jis nepagrįstas atsidavimu Aukščiausiam Viešpačiui. Karminė veikla be Kṛṣṇos sąmonės taip pat yra tuščias laiko švaistymas. Todėl tarp visų paminėtų yogos formų labiausiai čia iškeliama bhakti-yoga – tai dar akivaizdžiau parodys kitas posmas.

Tekstas

yoginām api sarveṣāṁ
mad-gatenāntar-ātmanā
śraddhāvān bhajate yo māṁ
sa me yukta-tamo mataḥ

Synonyms

yoginām — iš yogų; api — taip pat; sarveṣām — visų tipų; mat-gatena — gyvenantis Manyje, visada galvojantis apie Mane; antaḥ-ātmanā — vidujai; śraddhā-vān — su visišku tikėjimu; bhajate — atlieka transcendentinę meilės tarnystę; yaḥ — tas, kuris; mām — Man (Aukščiausiajam Viešpačiui); saḥ — jis; me — Mano; yukta-tamaḥ — didžiausias yogas; mataḥ — manymu.

Translation

Iš visų yogų tas, kuris su didžiu tikėjimu visad gyvena Manyje, galvoja apie Mane ir tarnauja Man su transcendentine meile, yra artimiausiai susijęs su Manimi yogos ryšiais ir visų aukščiausias. Tokia Mano nuomonė.

Purport

KOMENTARAS: Posme svarbi reikšmė tenka žodžiui bhajate. Jo šaknis – veiksmažodis bhaj, vartojamas, kai norima apibūdinti tarnystę. Žodis „garbinimas“ neatspindi tikrosios jo prasmės. Garbinti – tai dievinti ar rodyti pagarbą tam, kuris jos vertas. O tarnystė su meile ir tikėjimu skirta būtent Aukščiausiajam Dievo Asmeniui. Galima neparodyti pagarbos žmogui, kuris jos vertas, arba pusdieviui, ir dėl to būti pavadintam nemandagiu, bet negalima paniekinti tarnystės Aukščiausiajam Viešpačiui ir nesusilaukti už tai kuo griežčiausios bausmės. Kiekviena gyvoji esybė yra neatskiriama Aukščiausiojo Dievo Asmens dalelė, todėl pagal savo prigimtį ji pašaukta tarnauti Aukščiausiajam Viešpačiui. Netarnaudama Aukščiausiajam Viešpačiui, ji patiria nuopuolį. Bhāgavatam (11.5.3) liudija:

ya eṣāṁ puruṣaṁ sākṣād
ātma-prabhavam īśvaram
na bhajanty avajānanti
sthānād bhraṣṭāḥ patanty adhaḥ

„Kas netarnauja pirmapradžiam Viešpačiui – visų gyvųjų esybių pradžiai, kas pro pirštus žiūri į šią savo pareigą, tas tikrai neteks savo prigimtinio būvio.“

Cituotame posme irgi pavartotas žodis bhajanti. Todėl žodis bhajanti gali būti vartojamas tiktai kalbant apie Aukščiausiąjį Viešpatį, tuo tarpu žodis „garbinimas“ tinka kalbant apie pusdievius ar bet kokią kitą gyvąją esybę. Šiame „Śrīmad-Bhāgavatam“ posme pavartotas žodis avajānanti sutinkamas ir „Bhagavad-gītoje“. Avajānanti māṁ mūḍhāḥ: „Tik kvailiai ir niekšai išjuokia Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, Viešpatį Krsną.“ Tie kvailiai imasi atsakomybės rašyti „Bhagavad-gītos“ komentarus, nė neketindami tarnauti Viešpačiui. Dėl tos priežasties jie aiškiai neskiria žodžio bhajanti nuo žodžio „garbinimas“.

Visų yogos metodų viršūnė – bhakti-yoga. Kitos yogos – tai tik priemonė pasiekti bhakti principą bhakti-yogoje. Yoga iš tikrųjų reiškia bhakti-yogą. Visos kitos yogos – tik etapai, artėjant į tikslą – bhakti-yogą. Nuo savęs pažinimo proceso pradžios (karma-yogos) iki pabaigos (bhakti-yogos) – ilgas kelias. Jo pradžia, karma-yoga – tai veikla nesisavinant jos rezultatų. Kai karma-yoga praturtėja žinojimu ir atsižadėjimu, ji perauga į jñāną- yogą. O kai jñāna-yoga pasipildo meditacija į Supersielą atliekant įvairius fizinius pratimus, ir į Supersielą sutelkiamas protas, šis yogos etapas vadinasi aṣṭāṅga-yoga. Praėjus aṣṭāṅga-yogos etapą, pasiekiamas Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Kṛṣṇa, ir tai vadinasi bhakti-yoga, arba kulminacija. Iš tikrųjų, bhakti-yoga yra galutinis tikslas, tačiau norint ją gerai išanalizuoti, reikia suprasti ir kitas yogas. Todėl yogas, kuris siekia aukščiausio tikslo, yra teisingame kelyje į amžiną sėkmę. O kas užsilaiko tam tikrame kelio etape ir nedaro tolimesnės pažangos, tas taip ir vadinamas: karma-yogu, jñāna-yogu arba dhyāna-yogu, rāja-yogu, haṭha-yogu etc. Kam nusišypso laimė prieiti bhakti-yogą, tas, vadinasi, pranoko visas kitas yogas. Todėl įsisąmoninti Kṛṣṇą – aukščiausia yogos pakopa. Lygiai taip kai kalbame apie Himālayus, galvoje turime aukščiausius pasaulio kalnus, kurių aukščiausias taškas – Everesto viršukalnė.

Didi sėkmė ateiti į Kṛṣṇos sąmonę bhakti-yogos keliu ir užimti savo tikrą vietą, atitinkančią Vedų nurodymus. Idealus yogas savo dėmesį sutelkia į Krṣṇą. Kṛṣṇa vadinamas Śyāmasundara, nes Jis yra gražaus debesų spalvos gymio, Jo lotosinis veidas spindi it saulė, apdarai žaižaruoja brangakmeniais, o kūną puošia gėlių girliandos. Viską aplink nutvieskia Jo akinantis spindesys, vadinamas brahmajyoti. Jis nužengia įvairiais pavidalais: Rāmos, Nṛsiṁhos, Varāhos ir Aukščiausiojo Dievo Asmens, Kṛṣṇos, o dar Jis nužengia kaip žmogus, motinos Yaśodos sūnus. Jis žinomas Kṛṣṇos, Govindos ir Vāsudevos vardais. Jis – idealus vaikas, vyras, draugas ir mokytojas. Jis valdo visus turtus ir turi visas transcendentines savybes. Kas visiškai įsisąmonino šiuos Viešpaties bruožus, tas yra aukščiausias yogas.

Aukščiausią yogos tobulumo pakopą galima pasiekti tik per bhakti-yogą, taip teigiama Vedų raštuose:

yasya deve parā bhaktir
yathā deve tathā gurau
tasyaite kathitā hy arthāḥ
prakāśante mahātmanaḥ

„Tik toms didžiosioms sieloms, kurios šventai tiki ir Viešpačiu, ir dvasiniu mokytoju, savaime atsiskleidžia Vedų žinojimo esmė.“ („Śvetāśvatara Upaniṣada“ 6.23)

Bhaktir asya bhajanaṁ tad ihāmutropādhi-nairāsyenāmuṣmin manaḥ- kalpanam, etad eva naiṣkarmyam. „Bhakti – tai pasiaukojimo tarnystė Viešpačiui, neturinti materialių išskaičiavimų nei šį, nei kitą gyvenimą. Atsikračius materialių polinkių, protą reikia visiškai panardinti Aukščiausiajame. Tokia naiṣkarmyos esmė.“ („Gopāla-tāpanī Upaniṣada“ 1.15)

Štai keletas būdų praktikuoti bhakti, t.y. Kṛṣṇos sąmonę, kuri yra aukščiausia yogos sistemos tobulumo pakopa.

Taip Bhaktivedanta baigia komentuoti šeštąjį „Śrīmad Bhagavad-gītos“ skyrių, pavadintą „Dhyāna-yoga“.