TEXT 21

Devanagari

पृथक्त्वेन तु यज्ज्ञानं नानाभावान्पृथग्विधान् ।
वेत्ति सर्वेषु भूतेषु तज्ज्ञानं विद्धि राजसम् ॥ २१ ॥

Text

Tekstas

pṛthaktvena tu yaj jñānaṁ
nānā-bhāvān pṛthag-vidhān
vetti sarveṣu bhūteṣu
taj jñānaṁ viddhi rājasam

Synonyms

pṛthaktvena — because of division; tu — but; yat — which; jñānam — knowledge; nānā-bhāvān — multifarious situations; pṛthak-vidhān — different; vetti — knows; sarveṣu — in all; bhūteṣu — living entities; tat — that; jñānam — knowledge; viddhi — must be known; rājasam — in terms of passion.

pṛthaktvena — dėl skirtumų; tu — tačiau; yat — kuris; jñānam — žinojimas; nānā-bhāvān — daugybę situacijų; pṛthak-vidhān — skirtingų; vetti — žino; sarveṣu — visose; bhūteṣu — gyvosiose esybėse; tat — tas; jñānam — žinojimas; viddhi — žinok; rājasam — aistros guṇos.

Translation

That knowledge by which one sees that in every different body there is a different type of living entity you should understand to be in the mode of passion.

Žinojimas, kurio dėka atrodo, kad skirtinguose kūnuose yra kitokios gyvosios esybės, žinok, yra aistros guṇos.

Purport

The concept that the material body is the living entity and that with the destruction of the body the consciousness is also destroyed is called knowledge in the mode of passion. According to that knowledge, bodies differ from one another because of the development of different types of consciousness, otherwise there is no separate soul which manifests consciousness. The body is itself the soul, and there is no separate soul beyond the body. According to such knowledge, consciousness is temporary. Or else there are no individual souls, but there is an all-pervading soul, which is full of knowledge, and this body is a manifestation of temporary ignorance. Or beyond this body there is no special individual or supreme soul. All such conceptions are considered products of the mode of passion.

KOMENTARAS: Supratimas, kad gyvoji esybė – tai materialus kūnas, o suirus kūnui nelieka ir sąmonės, vadinamas aistros guṇos žinojimu. Pagal šį supratimą, kūnų skirtumus nulemia skirtingi sąmonės išsivystymo lygiai, ir nėra jokių atskirų sielų, kurioms būtų būdinga sąmonė. Pats kūnas yra siela, ir be kūno neegzistuoja jokia kita siela. Remiantis šiuo mokymu, sąmonė yra laikina. Arba yra dar ir tokia teorija: jokių individualių sielų nėra, egzistuoja tiktai viena visa persmelkianti, kupina žinojimo siela, o materialus kūnas – laikinas neišmanymo pasireiškimas. Arba tokia: anapus kūno neegzistuoja jokia individuali arba aukščiausia siela. Tokios sampratos yra aistros guṇos padarinys.