TEXTS 51-53

Tekst

Tekstas

buddhyā viśuddhayā yukto
dhṛtyātmānaṁ niyamya ca
śabdādīn viṣayāṁs tyaktvā
rāga-dveṣau vyudasya ca

vivikta-sevī laghv-āśī
yata-vāk-kāya-mānasaḥ
dhyāna-yoga-paro nityaṁ
vairāgyaṁ samupāśritaḥ

ahaṅkāraṁ balaṁ darpaṁ
kāmaṁ krodhaṁ parigraham
vimucya nirmamaḥ śānto
brahma-bhūyāya kalpate

Synonyms

buddhyā — arukuse abil; viśuddhayā — täielikult puhastunud; yuktaḥ — hõivatud; dhṛtyā — sihikindlusega; ātmānam — „mina"; niyamya — reguleerides; ca — samuti; śabda-ādīn — nagu heli; viṣayān — meelte ihaldusobjektid; tyaktvā — loobudes; rāga — kiindumus; dveṣau — ning vastumeelsus; vyudasya — asetades kõrvale; ca — samuti; vivikta-sevī — elades eraldatud paigas; laghu-āśī — süües vähe; yata — olles saavutanud kontrolli; vāk — kõne; kāya — keha; mānasaḥ — ja mõistus; dhyāna-yoga-paraḥ — transsi süvenenud; nityam — kakskümmend neli tundi ööpäevas; vairāgyam — kiindumustest vabanemine; samupāśritaḥ — olles leidnud varjupaiga; ahaṅkāram — vale ego; balam — kunstlik jõud; darpam — võlts uhkus; kāmam — iha; krodham — viha; parigraham — ning materiaalse asjade vastuvõtmine; vimucya — olles vabastatud; nirmamaḥ — omanditundeta; śāntaḥ — rahulik; brahma-bhūyāya — eneseteadvustamise jaoks; kalpate — omab vajalikke omadusi.

buddhyā — intelektu; viśuddhayā — visiškai apvalytu; yuktaḥ — užsiėmęs; dhṛtyā — ryžtu; ātmānam — savąjį „aš“; niyamya — valdo; ca — taip pat; śabda-ādīn — tokių kaip garsas; viṣayān — juslių objektus; tyaktvā — atmeta; rāga — prisirišimą; dveṣau — ir neapykantą; vyudasya — atideda į šalį; ca — taip pat; vivikta-sevī — gyvena nuošalioje vietoje; laghu-āśī — mažai valgo; yata — yra suvaldęs; vāk — kalbą; kāya — kūną; mānasaḥ — ir protą; dhyāna- yoga-paraḥ — skendi transe; nityam — dvidešimt keturias valandas per parą; vairāgyam — atsižadėjime; samupāśritaḥ — randa prieglobstį; ahaṅkāram — iš klaidingos savimonės; balam — netikros jėgos; darpam — netikro išdidumo; kāmam — geismo; krodham — pykčio; parigraham — nuo savininkiškumo; vimucya — išsivadavo; nirmamaḥ — neturi nuosavybės jausmo; śāntaḥ — ramus; brahma-bhūyāya — dvasinei savivokai; kalpate — tinkamas.

Translation

Eneseteadvustamiseni jõuab kahtlemata see inimene, kes arukuse abil puhastununa kontrollib sihikindlalt oma mõistust, kes hülgab meeleliste naudingute objektid, kes on vaba nii kiindumustest kui ka vastumeelsustest, kes elab üksikus eraldatud paigas, kes sööb vähe, kes kontrollib oma keha, mõistust ja kõnet, kes on alati süvenenud transsi, kes on vaba valest egost, soovist omandada kunstlikku jõudu, võltslikust uhkusest, ihast, vihast, kes ei võta vastu midagi materiaalset, kes on vaba võltslikust omanditundest ning kes on alati rahulik.

Kas apsivalė intelektu ir ryžtingai valdo protą, atsisakė juslių tenkinimo objektų, potraukio ir neapykantos, kas gyvena nuošalioje vietoje, kas mažai valgo, valdo savo kūną, protą bei kalbą, visada skendi transe ir neturi materialių prisirišimų, kas išsivadavo iš klaidingos savimonės, klaidingo noro būti stipresniu, pasipūtimo, geismo, pykčio ir noro kaupti materialius dalykus, kas atsikratė netikro nuosavybės jusmo ir yra nurimęs, tas, be abejonės, yra tinkamas dvasinei savivokai.

Purport

Kui inimene on arukuse abil puhastunud, hoiab ta end vooruse guṇas. Sel moel saavutab inimene kontrolli oma mõistuse üle ning püsib alati transis. Ta ei tunne kiindumust meelelisi naudinguid pakkuvate objektide vastu ning on oma tegevustes vaba nii kiindumustest kui ka vihast. Loomulikult eelistab selline loobumuslik inimene elada üksikus eraldatud paigas, ta ei söö rohkem kui hädavajalik ning kontrollib nii oma keha kui ka mõistuse tegevusi. Ta on vaba valest egost, sest ta ei samasta end oma kehaga. Samuti ei võta ta vastu midagi materiaalset ega soovi muuta oma keha tugevaks. Kuna ta on vaba kehalisest elukäsitlusest, ei ole ta asjatult uhke. Ta on rahul kõigega, mis talle Jumala armust osaks langeb, ning ta ei satu meeleliste naudingute puudumisel kunagi raevu. Samuti ei tee ta jõupingutusi meelte ihaldusobjektidega kokkupuutumiseks. Sedasi, olles täielikult vaba valest egost, vabaneb ta kiindumustest kõikide materiaalsete asjade vastu ning saavutab enese kui Brahmani teadvustamise ehk brahma-bhūta tasandi. Kui inimene on vaba materialistlikust elukäsitlusest, saavutab ta rahu, mida ei suuda enam miski häirida. „Bhagavad-gītās" (2.70) öeldakse:

KOMENTARAS: Intelektu apsivalęs žmogus gyvena dorybėje. Taip jis suvaldo protą ir visada skendi transe. Jis neturi potraukio juslių tenkinimo objektams ir veikdamas nepasiduoda potraukiui ar neapykantai. Suprantama, toks atsižadėjęs žmogus labiau linkęs gyventi nuošalioje vietoje. Jis nevalgo daugiau negu reikia ir kontroliuoja kūną bei protą. Jis neturi klaidingos savimonės, nes kūno nelaiko savimi. Jis netrokšta, kad kūnas būtų pamaitintas ir stiprus, ir tam nesiima jokių materialių priemonių. Atsižadėjęs žmogus neturi kūniškos būties sampratos, todėl nėra pasipūtęs. Jis patenkintas viskuo, kas Viešpaties malone tenka jo daliai, ir niekada nepyksta, jei neturi galimybės patirti juslinių malonumų. Nesivaiko jis ir juslių objektų. Visiškai išsilaisvinęs nuo klaidingos savimonės, jis praranda potraukį materialiems daiktams. Tai ir yra Brahmano pažinimo lygis, vadinamas brahma-bhūta. Atsikratęs materialios būties sampratos, jis nurimsta ir tampa nesujaudinamas. Šitai aprašoma „Bhagavad-gītoje“ (2.70):

āpūryamāṇam acala-pratiṣṭhaṁ
samudram āpaḥ praviśanti yadvat
tadvat kāmā yaṁ praviśanti sarve
sa śāntim āpnoti na kāma-kāmī

„Rahu suudab saavutada vaid see inimene, keda ei häiri soovide lakkamatu vool, mis on sarnane igavesti täidetavasse, kuid alati rahulikku ookeani suubuvate jõgedega, mitte aga tema, kes püüab neid soove rahuldada."

„Ramybę pasieks tik tas, kurio netrikdo troškimai, – be paliovos plūstantys lyg upės į vandenyną, nuolat pasipildantį vandenimis, bet išliekantį ramų, – o ne tas, kuris stengiasi patenkinti tokius troškimus.“