Bg. 18.51-53
Tekstas
dhṛtyātmānaṁ niyamya ca
śabdādīn viṣayāṁs tyaktvā
rāga-dveṣau vyudasya ca
yata-vāk-kāya-mānasaḥ
dhyāna-yoga-paro nityaṁ
vairāgyaṁ samupāśritaḥ
kāmaṁ krodhaṁ parigraham
vimucya nirmamaḥ śānto
brahma-bhūyāya kalpate
Synonyms
buddhyā — intelektu; viśuddhayā — visiškai apvalytu; yuktaḥ — užsiėmęs; dhṛtyā — ryžtu; ātmānam — savąjį „aš“; niyamya — valdo; ca — taip pat; śabda-ādīn — tokių kaip garsas; viṣayān — juslių objektus; tyaktvā — atmeta; rāga — prisirišimą; dveṣau — ir neapykantą; vyudasya — atideda į šalį; ca — taip pat; vivikta-sevī — gyvena nuošalioje vietoje; laghu-āśī — mažai valgo; yata — yra suvaldęs; vāk — kalbą; kāya — kūną; mānasaḥ — ir protą; dhyāna- yoga-paraḥ — skendi transe; nityam — dvidešimt keturias valandas per parą; vairāgyam — atsižadėjime; samupāśritaḥ — randa prieglobstį; ahaṅkāram — iš klaidingos savimonės; balam — netikros jėgos; darpam — netikro išdidumo; kāmam — geismo; krodham — pykčio; parigraham — nuo savininkiškumo; vimucya — išsivadavo; nirmamaḥ — neturi nuosavybės jausmo; śāntaḥ — ramus; brahma-bhūyāya — dvasinei savivokai; kalpate — tinkamas.
Translation
Kas apsivalė intelektu ir ryžtingai valdo protą, atsisakė juslių tenkinimo objektų, potraukio ir neapykantos, kas gyvena nuošalioje vietoje, kas mažai valgo, valdo savo kūną, protą bei kalbą, visada skendi transe ir neturi materialių prisirišimų, kas išsivadavo iš klaidingos savimonės, klaidingo noro būti stipresniu, pasipūtimo, geismo, pykčio ir noro kaupti materialius dalykus, kas atsikratė netikro nuosavybės jusmo ir yra nurimęs, tas, be abejonės, yra tinkamas dvasinei savivokai.
Purport
KOMENTARAS: Intelektu apsivalęs žmogus gyvena dorybėje. Taip jis suvaldo protą ir visada skendi transe. Jis neturi potraukio juslių tenkinimo objektams ir veikdamas nepasiduoda potraukiui ar neapykantai. Suprantama, toks atsižadėjęs žmogus labiau linkęs gyventi nuošalioje vietoje. Jis nevalgo daugiau negu reikia ir kontroliuoja kūną bei protą. Jis neturi klaidingos savimonės, nes kūno nelaiko savimi. Jis netrokšta, kad kūnas būtų pamaitintas ir stiprus, ir tam nesiima jokių materialių priemonių. Atsižadėjęs žmogus neturi kūniškos būties sampratos, todėl nėra pasipūtęs. Jis patenkintas viskuo, kas Viešpaties malone tenka jo daliai, ir niekada nepyksta, jei neturi galimybės patirti juslinių malonumų. Nesivaiko jis ir juslių objektų. Visiškai išsilaisvinęs nuo klaidingos savimonės, jis praranda potraukį materialiems daiktams. Tai ir yra Brahmano pažinimo lygis, vadinamas brahma-bhūta. Atsikratęs materialios būties sampratos, jis nurimsta ir tampa nesujaudinamas. Šitai aprašoma „Bhagavad-gītoje“ (2.70):
samudram āpaḥ praviśanti yadvat
tadvat kāmā yaṁ praviśanti sarve
sa śāntim āpnoti na kāma-kāmī
„Ramybę pasieks tik tas, kurio netrikdo troškimai, – be paliovos plūstantys lyg upės į vandenyną, nuolat pasipildantį vandenimis, bet išliekantį ramų, – o ne tas, kuris stengiasi patenkinti tokius troškimus.“