AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS
Atsižadėjimo tobulumas
Tekstas
sannyāsasya mahā-bāho
tattvam icchāmi veditum
tyāgasya ca hṛṣīkeśa
pṛthak keśi-niṣūdana
Synonyms
Translation
Arjuna tarė: O tvirtaranki, o demono Keśio nugalėtojau, juslių valdove, aš noriu suvokti atsižadėjimo [tyāgos] ir gyvenimo atsižadėjus [sannyāsos] paskirtį.
Purport
KOMENTARAS: Iš esmės „Bhagavad-gītā“ baigiasi septynioliktu skyriumi. Aštuonioliktas skyrius – tai papildoma visų aptartų temų apžvalga. Kiekviename „Bhagavad-gītos“ skyriuje Viešpats Kṛṣṇa pabrėžia, kad pasiaukojimo tarnystė Aukščiausiajam Dievo Asmeniui yra galutinis gyvenimo tikslas. Pasiaukojimo tarnystė, slaptingiausias pažinimo kelias, glaustai aptariama aštuonioliktame skyriuje. Pirmuose šešiuose Gītos skyriuose didžiausias dėmesys buvo skirtas pasiaukojimo tarnystei: yoginām api sarveṣām . . . „Iš visų yogų ar transcendentalistų geriausias yra tas, kuris savo širdyje nuolat galvoja apie Mane.“ Kituose šešiuose skyriuose aptariami tyros pasiaukojimo tarnystės, jos esmės ir veiklos klausimai. Paskutiniuose šešiuose skyriuose aprašytas žinojimas, atsižadėjimas, materialios ir transcendentinės gamtos veikla bei pasiaukojimo tarnystė. Buvo padaryta išvada, kad visa veikla sietina su Aukščiausiuoju Viešpačiu, kuriam atstovauja žodžiai oṁ sat tat, nurodantys Viṣṇu – Aukščiausiąjį Asmenį. Trečioje „Bhagavad-gītos“ dalyje, pasiremiant praeities acaryų, o taip pat „Brahma-sūtros“, ar „Vedānta-sūtros“ citatomis, parodoma, kad tik pasiaukojimo tarnystė Aukščiausiajam Viešpačiui yra galutinis gyvenimo tikslas. Kai kurie impersonalistai mano turį „Vedānta-sūtros“ supratimo monopolį, tačiau iš tikrųjų „Vedānta-sūtra“ skirta pasiaukojimo tarnystei suprasti, nes „Vedāntą-sūtrą“ sudarė Patsai Viešpats ir Jis yra jos žinovas. Apie tai rašoma penkioliktame skyriuje. Visi šventraščiai, visos Vedos rodo į pasiaukojimo tarnystę. Tai paaiškinta „Bhagavad-gītoje“.
„Bhagavad-gītos“ antrame skyriuje apžvelgtas jos turinys, o aštuonioliktame pateikta jos mokymo santrauka. Jame nurodoma, kad gyvenimo tikslas – atsižadėti ir pasiekti transcendentinę padėtį anapus trijų materialios gamtos guṇų. Arjuna nori išsiaiškinti dvi svarbias „Bhagavad-gītos“ temas: atsižadėjimą (tyāgą) ir gyvenimą atsižadėjus (sannyāsą). Todėl jis klausia, ką reiškia šie du žodžiai.
Posme pavartoti du svarbūs žodžiai, kuriais kreipiamasi į Aukščiausiąjį Viešpatį: „Hṛṣīkeśa“ ir „Keśi-niṣūdana“. „Hṛṣīkeśa“ – tai Kṛṣṇa, visų juslių valdovas, kuris visada gali mums padėti įgyti proto nesudrumsčiamumą. Arjuna prašo Viešpaties apibendrinti visus Savo žodžius taip, kad jis neprarastų dvasios pusiausvyros. Tačiau jis dar abejoja, o abejonės – tarsi demonai. Todėl jis kreipiasi į Kṛṣṇą, pavadindamas Jį Keśi-niṣūdana. Keśis buvo vienas grėsmingiausių Viešpaties užmuštų demonų. Dabar Arjuna tikisi, kad Kṛṣṇa susidoros su jo dvejonių demonu.
Tekstas
kāmyānāṁ karmaṇāṁ nyāsaṁ
sannyāsaṁ kavayo viduḥ
sarva-karma-phala-tyāgaṁ
prāhus tyāgaṁ vicakṣaṇāḥ
Synonyms
śri-bhagavān uvāca — Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė; kāmyānām — iš noro; karmaṇām — veiklos; nyāsam — atsižadėjimą; sannyāsam — gyvenimu atsižadėjus; kavayaḥ — mokytieji; viduḥ — žino; sarva — visos; karma — veiklos; phala — rezultatų; tyāgam — atsižadėjimą; prāhuḥ — vadina; tyāgam — atsižadėjimu; vicakṣaṇāḥ — patyrusieji.
Translation
Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Atsisakyti veiklos, kurios pagrindas – materialūs troškimai, didžiųjų mokslo vyrų nuomone yra gyvenimas atsižadėjus [sannyāsa]. O visos veiklos rezultatų atsisakymą išmintingieji vadina atsižadėjimu [tyāga].
Purport
KOMENTARAS: Reikia atsisakyti veiklos dėl rezultatų. Toks „Bhagavad- gītos“ nurodymas. Tačiau nereikia atsisakyti tokios veiklos, kuri veda į dvasinį žinojimą. Tai aiškiai parodys kiti posmai. Vedų raštuose aprašyta daug būdų kaip atnašauti aukas, siekiant tam tikrų tikslų. Norintiems gero sūnaus ar trokštantiems pakilti į aukštesnes planetas patariama atnašauti tam tikras aukas, nors apskritai aukų, kurias skatina materialūs norai, reikėtų atsisakyti. Vis dėlto nereikia atsisakyti aukų, kurios apvalo širdį ar padeda daryti pažangą dvasinio mokslo srityje.
Tekstas
karma prāhur manīṣiṇaḥ
yajña-dāna-tapaḥ-karma
na tyājyam iti cāpare
Synonyms
Translation
Kai kurie mokyti vyrai sako, kad visa karminė veikla ydinga, todėl reikia jos visiškai atsisakyti, o kiti išminčiai tvirtina, kad aukojimo, labdaros ir askezės niekada nedera atsisakyti.
Purport
KOMENTARAS: Vedų raštai aprašo įvairias veiklos rūšis, kurios dažnai yra nesantaikos objektas. Antai pasakyta, kad žudyti gyvūną aukai galima, tačiau kai kas tvirtina, kad gyvūnų žudymas visais atvejais yra smerktinas. Nors Vedų raštai pasisako už gyvūnų aukojimą, paaukotas gyvūnas nelaikomas nužudytu. Aukojama tam, kad duotume gyvūnui naują gyvenimą. Kartais paaukotas gyvūnas įgyja naują gyvūno kūną, o kartais iš karto pasiekia žmogaus gyvybės formą. Tačiau šiuo klausimu išminčių nuomonės išsiskiria. Vieni sako, kad gyvūnų žudymo iš viso reikia vengti, kiti tvirtina, kad atliekant kai kurias aukas tai yra leistina. Skirtingas nuomones apie aukų atnašavimą dabar paaiškins Pats Viešpats.
Tekstas
tyāge bharata-sattama
tyāgo hi puruṣa-vyāghra
tri-vidhaḥ samprakīrtitaḥ
Synonyms
Translation
O geriausias iš Bhāratų, dabar išgirsk Mano galutinę nuomonę apie atsižadėjimą. O tigre tarp žmonių, šventraščiai skelbia, jog atsižadėjimas yra trijų rūšių.
Purport
KOMENTARAS: Apie atsižadėjimą yra įvairių nuomonių, tačiau Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Śrī Kṛṣṇa, dabar pateikia Savo nuomonę, kurią reikėtų laikyti galutine. Šiaip ar taip, juk Vedos – tai įvairūs įstatymai, kuriuos davė Pats Viešpats. Šiuo atveju Viešpats kalba asmeniškai, tad Jo žodis laikytinas galutiniu. Viešpats sako, kad atsižadėjimo procesą reikia vertinti pagal tai, kokioms materialios gamtos guṇoms įtakojant jis yra atliekamas.
Tekstas
na tyājyaṁ kāryam eva tat
yajño dānaṁ tapaś caiva
pāvanāni manīṣiṇām
Synonyms
yajña — aukojimo; dāna — labdaros; tapaḥ — ir askezės; karma — veiksmai; na — niekada; tyājyam — turi būti atmesti; kāryam — turi būti atlikti; eva — tikrai; tat — tie; yajñaḥ — aukų atnašavimas; dānam — labdara; tapaḥ — askezė; ca — taip pat; eva — tikrai; pāvanāni — apvalo; manīṣiṇām — net ir didžiąsias sielas.
Translation
Nereikia atsisakyti aukojimo, labdaros ir askezės veiksmų – juos privalu atlikti. Nes išties aukų atnašavimas, labdara ir askezė apvalo net ir didžiąsias sielas.
Purport
KOMENTARAS: Yogų darbai turi tarnauti žmonių visuomenės pažangai. Egzistuoja daugybė apsivalymo procesų, kurie priartina žmogų prie dvasinio gyvenimo. Viena tokių aukų – vedybų ceremonija, kuri vadinasi vivāha- yajña. Ar tinka sannyāsiui, atsižadėjusiam pasaulio ir atsisakiusiam šeiminių ryšių, skatinti vedybų ceremoniją? Šiame posme Viešpats sako, kad nereikia atsisakyti nė vienos aukos, kuri skirta žmonių gerovei. Vivāha- yajños, vedybų ceremonijos, tikslas – padėti žmogui išlaikyti ramų protą ir taip suteikti jam galimybę dvasiškai tobulėti. O vivāha-yajñai daugumą žmonių turėtų skatinti net ir atsižadėjusieji pasaulio. Sannyāsis jokiu būdu neturi bendrauti su moterimis, tačiau tai nereiškia, kad žemesnėje gyvenimo pakopoje esantis jaunuolis negali vesti, atlikęs reikiamas apeigas. Visos nurodytos aukos yra skirtos siekti Aukščiausiojo Viešpaties. Todėl žmonėms, kurie yra žemesnėse gyvenimo pakopose, atsisakyti jų nederėtų. Labdara irgi skirta širdies apvalymui. Jei labdara suteikiama vertai asmenybei, kaip buvo anksčiau sakyta, ji padeda daryti pažangą dvasiniame gyvenime.
Tekstas
saṅgaṁ tyaktvā phalāni ca
kartavyānīti me pārtha
niścitaṁ matam uttamam
Synonyms
Translation
Tuos veiksmus, o Pṛthos sūnau, reikia atlikti be potraukio, nesitikint atpildo ir iš pareigos. Tokia galutinė Mano nuomonė.
Purport
KOMENTARAS: Nors visos aukos apvalo, jas atnašaujant nereikia tikėtis jokių rezultatų. Žodžiu, reikėtų atsisakyti bet kokių aukų, kurių tikslas tėra padaryti pažangą materialaus gyvenimo srityje, tačiau nereikia atmesti aukų, kurios apvalo būtį ir padeda pakilti iki dvasinio lygio. Skatintina viskas, kas priartina prie Kṛṣṇos sąmonės. „Śrīmad-Bhāgavatam“ taip pat sakoma, kad reikia atlikti bet kokį veiksmą, artinantį prie pasiaukojimo tarnystės Viešpačiui. Toks aukščiausias religijos kriterijus. Viešpaties bhaktas turi imtis bet kokio darbo, aukos ar labdaros, jei ji padeda pasiaukojamai tarnauti Viešpačiui.
Tekstas
karmaṇo nopapadyate
mohāt tasya parityāgas
tāmasaḥ parikīrtitaḥ
Synonyms
niyatasya — nurodytos; tu — bet; sannyāsaḥ — atsižadėjimas; karmaṇāḥ — veiklos; na — niekada; upapadyate — tinkamas; mohāt — iš iliuzijos; tasya — jos; parityāgaḥ — atsižadėjimas; tāmasaḥ — neišmanymo guṇos; parikīrtitaḥ — yra skelbiamas.
Translation
Nevalia atsisakyti nurodytų pareigų. Kas iliuzijos apimtas atsisako vykdyti nurodytas pareigas, to atsižadėjimas, pasakyta, yra neišmanymo guṇos.
Purport
KOMENTARAS: Atsisakyti reikia veiklos, kuria ieškoma materialaus pasitenkinimo. O veiklą, kuri skatina dvasinį aktyvumą, pavyzdžiui, valgių Aukščiausiajam Viešpačiui gaminimą, jų aukojimą Viešpačiui bei ragavimą – tokią veiklą rekomenduojama atlikti. Pasakyta, kad žmogus, atsižadėjęs pasaulio, neturi maisto gamintis sau. Sau gaminti maistą draudžiama, tačiau nedraudžiama jį gaminti Aukščiausiajam Viešpačiui. Lygiai taip sannyāsis gali atlikti ir vedybų apeigas, kad padėtų savo mokiniui tobulinti Kṛṣṇos sąmonę. Kas atsisako tokios veiklos, to veikla yra tamsos guṇos.
Tekstas
kāya-kleśa-bhayāt tyajet
sa kṛtvā rājasaṁ tyāgaṁ
naiva tyāga-phalaṁ labhet
Synonyms
duḥkham — nelaimingas; iti — taip; eva — tikrai; yat — kuris; karma — darbą; kāya — dėl kūno; kleśa — vargo; bhayāt — iš baimės; tyajet — atmeta; saḥ — jis; kṛtvā — atlikęs; rājasam — aistros guṇos; tyāgam — atsižadėjimą; na — ne; eva — tikrai; tyāga — atsižadėjimo; phalam — rezultatus; labhet — gauna.
Translation
Kas apleidžia nurodytas pareigas, jei jos vargina, ar bijodamas kūniškų nepatogumų, tas, pasakyta, atsižada veikiamas aistros guṇos. Tokie veiksmai niekada neatves į atsižadėjimo aukštumas.
Purport
KOMENTARAS: Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus neturėtų atsisakyti savo darbo iš baimės, jog atlieka karminį veiksmą. Jei uždirbtos lėšos panaudojamos Kṛṣṇos sąmonei arba jei puoselėti transcendentinę Kṛṣṇos sąmonę padeda kėlimasis anksti rytą – tokios veiklos atsižadėti iš baimės ar dėl to, kad ji vargina, nederėtų, nes toks atsižadėjimas yra aistros guṇos. Aistringa veikla teikia tik kančias. Kas šitaip nusiteikęs atsisako darbo, tas niekada nepasieks atsižadėjimo rezultato.
Tekstas
niyataṁ kriyate ’rjuna
saṅgaṁ tyaktvā phalaṁ caiva
sa tyāgaḥ sāttviko mataḥ
Synonyms
kāryam — turi būti atliktas; iti — šitaip; eva — tikrai; yat — kuris; karma — darbas; niyatam — nurodytas; kriyate — yra atliekamas; arjuna — o Arjuna; saṅgam — potraukį; tyaktvā — atmetus; phalam — rezultatą; ca — taip pat; eva — tikrai; saḥ — tas; tyāgaḥ — atsižadėjimas; sāttvikaḥ — dorybės guṇos; mataḥ — Mano nuomone.
Translation
O Arjuna, kas atlieka nurodytas pareigas vien todėl, kad jas reikia atlikti, kas atsisako potraukio materialiai veiklai ir veiklos rezultatams, to atsižadėjimas, pasakyta, yra dorybės guṇos.
Purport
KOMENTARAS: Nurodytas pareigas reikia atlikti su tokiomis mintimis, kaip čia pataria Viešpats Kṛṣṇa. Reikėtų veikti neprisirišant prie savo darbo srities ir rezultatų. Kṛṣṇos sąmonės žmogus, dirbantis gamykloje, nesieja savęs nei su gamyklos darbu, nei su jos darbuotojais. Jis darbuojasi Kṛṣṇai – štai ir viskas. Aukodamas darbo rezultatus Kṛṣṇai, jis veikia transcendentaliai.
Tekstas
kuśale nānuṣajjate
tyāgī sattva-samāviṣṭo
medhāvī chinna-saṁśayaḥ
Synonyms
Translation
Protingas, atsižadėjęs, dorybės guṇos veikiamas žmogus nei jaučia neapykantą nepalankiam darbui, nei turi potraukį palankiam, o dėl paties darbo, tai jam nekyla abejonių.
Purport
KOMENTARAS: Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus arba tas, kuris yra dorybės guṇos, nejaučia neapykantos niekam, kas teikia rūpesčių jo kūnui, kas tai bebūtų – žmogus ar aplinkybės. Jis atlieka darbą tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku, nesibaimindamas dėl nemalonių savo pareigų vykdymo pasekmių. Toks transcendentiškas žmogus – pats išmintingiausias ir neabejoja tuo, ką daro.
Tekstas
tyaktuṁ karmāṇy aśeṣataḥ
yas tu karma-phala-tyāgī
sa tyāgīty abhidhīyate
Synonyms
Translation
Juk išties visiškai atsisakyti veiklos įkūnytai būtybei neįmanoma. Todėl sakoma, jog kas atsižada savo veiklos vaisių, tas iš tiesų yra atsižadėjęs.
Purport
KOMENTARAS: „Bhagavad-gītoje“ sakoma, kad nieko neveikti neįmanoma. Todėl tas, kas dirba dėl Kṛṣṇos ir nesinaudoja savo veiklos rezultatais, bet viską aukoja Kṛṣṇai, iš tiesų yra atsižadėjęs. Daugelis Tarptautinės Krišnos sąmonės bendrijos narių įtemptai dirba įstaigose, gamyklose ar kitur ir visą uždarbį aukoja bendrijai. Tokios iškilnios sielos iš tikrųjų jau yra sannyāsiai, atsižadėję pasaulio. Posmas aiškiai nurodo, kaip atsižadėti veiklos vaisių ir vardan ko tai reikia daryti.
Tekstas
tri-vidhaṁ karmaṇaḥ phalam
bhavaty atyāgināṁ pretya
na tu sannyāsināṁ kvacit
Synonyms
aniṣṭam — vedantis į pragarą; iṣṭam — vedantis į dangų; miśram — mišrus; ca — ir; tri-vidham — trijų rūšių; karmaṇaḥ — darbo; phalam — rezultatas; bhavati — ateina; atyāginām — neatsižadėjusiam; pretya — po mirties; na — ne; tu — tačiau; sannyāsinām — atsižadėjusiam pasaulio; kvacit — bet kuriuo laiku.
Translation
Kas neatsižada, tas po mirties ragauja trijų rūšių veiklos vaisius: geidžiamus, negeidžiamus ir mišrius. O tie, kurie stojo į atsižadėjimo kelią, nepatiria savo veiklos pasekmių nei džiaugsmo, nei kančios forma.
Purport
KOMENTARAS: Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus, kuris veikia suvokdamas savo ryšį su Kṛṣṇa, visada yra išsivadavęs. Todėl po mirties jis nepatiria savo veiklos pasekmių nei džiaugsmo, nei kančios forma.
Tekstas
kāraṇāni nibodha me
sāṅkhye kṛtānte proktāni
siddhaye sarva-karmaṇām
Synonyms
Translation
O tvirtaranki Arjuna, pasak Vedāntos, yra penkios priežastys, kurios lemia bet kokį veiksmą. Sužinoki dabar jas iš Manęs.
Purport
KOMENTARAS: Gali iškilti klausimas: jei bet koks veiksmas neišvengiamai sukelia atoveikį, kaip tad yra, kad Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus nei kenčia nuo savo veiklos pasekmių, nei patiria dėl jų džiaugsmą. Norėdamas tai paaiškinti, Viešpats kreipiasi į Vedāntos filosofiją. Jis sako, kad veikla turi penkias priežastis, ir norint, kad ji būtų sėkminga, šias penkias priežastis reikia žinoti. Sānkhya reiškia „žinojimo medis“, o Vedānta – jo viršūnė, tai pripažino visi svarbiausieji ācāryos, net ir Śaṅkara. Todėl atsakymo reikia kreiptis į šį autoritetingą šaltinį.
Aukščiausią valdžią turi Supersiela. „Bhagavad-gītoje“ sakoma: sarvasya cāhaṁ hṛdi sanniviṣṭaḥ. Supersiela paskatina mus veikti primindama kiekvienam jo ankstesnę veiklą. O veiksmai Kṛṣṇos labui, atliekami Jai nurodant iš vidaus, nesukuria jokio atoveikio nei šiame, nei pomirtiniame gyvenime.
Tekstas
karaṇaṁ ca pṛthag-vidham
vividhāś ca pṛthak ceṣṭā
daivaṁ caivātra pañcamam
Synonyms
Translation
Veiksmo vieta [kūnas], atlikėjas, skirtingos juslės, įvairių rūšių pastangos ir pagaliau Supersiela – tokie yra penki veiksmo faktoriai.
Purport
KOMENTARAS: Žodis adhiṣṭhānam nurodo kūną. Siela, esanti kūne, veikia taip, kad sukurtų veiklos rezultatą, ir todėl vadinasi karta – „veikiančioji“. Apie tai, kad siela yra pažįstantis subjektas ir veikiančioji, pasakyta śruti. Eṣa hi draṣṭā sraṣṭā („Praśna Upaniṣada“ 4.9). Tai liudija ir „Vedānta- sūtros“ posmai: jño ‘ta eva (2.3.18) ir kartā śāstrārthavattvāt (2.3.33). Veiklos įrankiai yra juslės, ir siela veikia jų padedama. Kiekvienam veiksmui atlikti reikia tam tikrų pastangų. Tačiau bet kokia veikla priklauso nuo Supersielos – draugo, kuris glūdi širdyje, valios. Aukščiausiasis Viešpats – tai aukščiausioji priežastis. Todėl to, kuris veikia su Kṛṣṇos sąmone, kaip nurodo širdyje esanti Supersiela, savaime nesaisto jokia veikla. Pasiekusieji visišką Kṛṣṇos sąmonę iš tikrųjų jau neatsako už savo veiksmus. Viskas yra Supersielos, Aukščiausiojo Dievo Asmens, aukščiausioje valioje.
Tekstas
karma prārabhate naraḥ
nyāyyaṁ vā viparītaṁ vā
pañcaite tasya hetavaḥ
Synonyms
Translation
Ar veiksmas, kurį atlieka žmogus protu, kūnu ir kalba, būtų teisingas, ar neteisingas – jo priežastis visada yra šie penki faktoriai.
Purport
KOMENTARAS: Labai svarbūs posmo žodžiai „teisingas“ ir „neteisingas“. Teisingas darbas yra tas, kuris neprasilenkia su šventraščių nurodymais. O neteisingas – tai darbas, priešingas šventraščių priesakams. Šie penki faktoriai būtini norint, kad bet kuris mūsų atliekamas veiksmas būtų užbaigtas.
Tekstas
ātmānaṁ kevalaṁ tu yaḥ
paśyaty akṛta-buddhitvān
na sa paśyati durmatiḥ
Synonyms
Translation
Todėl tas, kuris mano, jog veikia vienas pats, ir neatsižvelgia į tuos penkis faktorius, be abejonės, nėra itin protingas ir nemato tikrosios dalykų esmės.
Purport
KOMENTARAS: Kvailys negali suprasti, kad širdyje glūdi draugas – Supersiela ir vadovauja jo veiklai. Jei vieta, veiksmo atlikėjas, pastangos ir juslės – materialios priežastys, tai Aukščiausiasis, Dievo Asmuo – lemianti priežastis. Todėl būtina matyti ne tik šias keturias materialias priežastis, bet įžvelgti ir aukščiausią, esminę priežastį. Kas nemato Aukščiausiojo, tas mano, kad viską atlieka pats.
Tekstas
buddhir yasya na lipyate
hatvāpi sa imāḻ lokān
na hanti na nibadhyate
Synonyms
yasya — kurio; na — niekada; ahaṅkṛtaḥ — klaidingos savimonės; bhāvaḥ — prigimtis; buddhiḥ — intelektas; yasya — to, kurio; na — niekada; lipyate — prisirišęs; hatvā — žudydamas; api — netgi; saḥ — jis; imān — šiuos; lokān — pasaulius; na — niekada; hanti — žudo; na — niekada; nibadhyate — susipainioja.
Translation
Kas nesivadovauja klaidinga savimone, kieno intelektas neprisirišęs, tas ir žudydamas žmones šiame pasaulyje nežudo, o jo veiksmai jo nesupančioja.
Purport
KOMENTARAS: Šiame posme Viešpats praneša Arjunai, kad noras atsisakyti kovos kyla iš klaidingos savimonės. Arjuna galvojo, kad jis pats atlieka veiksmą ir nepaisė aukščiausio leidimo, kuris ateina tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Jei žmogus apie aukščiausio leidimo egzistavimą net nenutuokia, kam jam apskritai kažką daryti? Tačiau tasai, kuris žino, kokie yra veiklos įrankiai, kad jis pats yra veikėjas, o Aukščiausiasis Viešpats – aukščiausias leidžiantysis, tas tobulai atlieka bet kokį veiksmą. Toks žmogus niekad nepakliūva iliuzijos valdžion. Veiklą asmenine iniciatyva ir atsakomybę gimdo klaidinga savimonė ir bedievystė, arba Kṛṣṇos sąmonės nebuvimas. Kas veikia su Kṛṣṇos sąmone, vadovaujamas Supersielos, ar Aukščiausiojo Dievo Asmens, net žudydamas nežudo, ir tokio žudymo pasekmės jo neliečia. Kareivis, kuris žudo aukštesnio rango pareigūno įsakymu, negali būti teisiamas, tačiau jei jis žudytų savo iniciatyva, be abejonės, jį reikėtų teisti.
Tekstas
tri-vidhā karma-codanā
karaṇaṁ karma karteti
tri-vidhaḥ karma-saṅgrahaḥ
Synonyms
Translation
Žinojimas, pažinimo objektas ir pažįstantis subjektas – trys faktoriai, skatinantys veikti, o juslės, pats darbas ir veikėjas – trys sudedamosios veiksmo dalys.
Purport
KOMENTARAS: Kasdienę veiklą skatina trys priežastys: žinojimas, pažinimo objektas ir pažįstantis subjektas. Veiklos įrankiai, pats veiksmas ir jo atlikėjas vadinami sudedamosiomis veiklos dalimis. Bet kuris žmogaus veiksmas susideda iš šių elementų. Veiksmą skatina impulsas, kuris vadinamas įkvėpimu. Bet koks sprendimas, padarytas prieš atliekant darbą, jau yra darbas subtilia forma. Po to darbas gauna veiksmo išraišką. Pirmiausiai žmogus išgyvena psichinį mąstymo, jausmo ir troškimo procesą, vadinamą impulsu. Tokio paties įkvėpimo veiklai galime pasisemti iš šventraščių ar dvasinio mokytojo nurodymų. Esant įkvėpimui ir atlikėjui, juslių ir proto (visų juslių centro) pagalba įvyksta patsai veiksmas. Taigi veiksmo sudedamųjų dalių suma vadinasi veiksmo visuma.
Tekstas
tridhaiva guṇa-bhedataḥ
procyate guṇa-saṅkhyāne
yathāvac chṛṇu tāny api
Synonyms
jñānam — žinojimas; karma — veikla; ca — taip pat; kartā — veikėjas; ca — taip pat; tridhā — trijų rūšių; eva — tikrai; guṇa-bhedataḥ — pagal skirtingas materialios gamtos guṇas; procyate — yra sakoma; guṇa-saṅkhyāne — pagal skirtingas guṇas; yathā-vat — kokie jie yra; śṛnu — išgirsk; tāni — apie juos visus; api — taip pat.
Translation
Tris materialios gamtos guṇas atitinka trijų rūšių žinojimas, veikla bei jos atlikėjai. Paklausyk, Aš juos apibūdinsiu.
Purport
KOMENTARAS: Trys materialios gamtos guṇos buvo išsamiai apibūdintos keturioliktame skyriuje. Ten pasakyta, kad dorybės guṇa apšviečia, aistros guṇa skatina polinkį į materializmą, o neišmanymo guṇa sukelia tingumą ir ištižimą. Visos materialios gamtos guṇos saisto, jos neteikia išsivadavimo. Net ir dorybės guṇa sąlygoja žmogų. Septynioliktame skyriuje buvo apibūdinti skirtingi garbinimo būdai, kuriuos atlieka atitinkamų materialios gamtos guṇų veikiami žmonės. Šiame posme Viešpats sako norįs kalbėti apie įvairių tipų žinojimą, veikėjus ir pačią veiklą pagal tris materialias guṇas.
Tekstas
bhāvam avyayam īkṣate
avibhaktaṁ vibhakteṣu
taj jñānaṁ viddhi sāttvikam
Synonyms
Translation
Žinojimas, kurio dėka viena nedaloma dvasinė esmė matoma visose gyvosiose esybėse, nors jos yra susiskaidžiusios į daugybę formų, žinok, yra dorybės guṇos.
Purport
KOMENTARAS: Žinojimas žmogaus, kuris visose gyvosiose būtybėse – pusdieviuose, žmonėse, žvėryse, paukščiuose, gyvūnuose, vandens gyviuose bei augaluose – mato vieną ir tą pačią dvasinę sielą, yra dorybės guṇos. Visose gyvosiose esybėse dvasinė siela ta pati, nors jų kūnai, pelnyti praeities veikla, skirtingi. Septintame skyriuje jau buvo kalbėta, kad gyvybės jėgą kiekvienam kūnui įkvepia aukštesnioji Aukščiausiojo Viešpaties prigimtis. Taigi matyti kiekviename kūne tą aukštesnę prigimtį, gyvybės jėgą, – reiškia matyti dorybės guṇos lygiu. Toji gyvybės energija amžina, tuo tarpu kūnai pasmerkti suirti. Skirtumus matome stebėdami kūnus: sąlygotam gyvenimui būdinga materialios būties formų įvairovė, todėl mums ir atrodo, kad gyvybės jėga susiskaidžiusi. Toks impersonalus žinojimas yra vienas dvasinės savivokos aspektų.
Tekstas
nānā-bhāvān pṛthag-vidhān
vetti sarveṣu bhūteṣu
taj jñānaṁ viddhi rājasam
Synonyms
Translation
Žinojimas, kurio dėka atrodo, kad skirtinguose kūnuose yra kitokios gyvosios esybės, žinok, yra aistros guṇos.
Purport
KOMENTARAS: Supratimas, kad gyvoji esybė – tai materialus kūnas, o suirus kūnui nelieka ir sąmonės, vadinamas aistros guṇos žinojimu. Pagal šį supratimą, kūnų skirtumus nulemia skirtingi sąmonės išsivystymo lygiai, ir nėra jokių atskirų sielų, kurioms būtų būdinga sąmonė. Pats kūnas yra siela, ir be kūno neegzistuoja jokia kita siela. Remiantis šiuo mokymu, sąmonė yra laikina. Arba yra dar ir tokia teorija: jokių individualių sielų nėra, egzistuoja tiktai viena visa persmelkianti, kupina žinojimo siela, o materialus kūnas – laikinas neišmanymo pasireiškimas. Arba tokia: anapus kūno neegzistuoja jokia individuali arba aukščiausia siela. Tokios sampratos yra aistros guṇos padarinys.
Tekstas
kārye saktam ahaitukam
atattvārtha-vad alpaṁ ca
tat tāmasam udāhṛtam
Synonyms
Translation
Žinojimas, dėl kurio žmogus prisiriša prie vienos veiklos rūšies kaip visų svarbiausios, neatspindintis tiesos ir labai skurdus, pasakyta, yra tamsos guṇos.
Purport
KOMENTARAS: Paprasto žmogaus „žinojimas“ visada priklauso tamsos, arba neišmanymo, guṇai, nes sąlygotame gyvenime kiekvienos gyvosios esybės gimimas yra įtakojamas neišmanymo guṇos. Kas negilina žinių, remdamasis autoritetais ir šventraščių nurodymais, to žinios yra apribotos kūno pažinimu. Jis nesistengia veikti pagal šventraščių nurodymus. Jo Dievas yra pinigai, o žinojimas susijęs su tuo, kaip patenkinti kūno poreikius. Toks žinojimas niekaip nesusijęs su Absoliučia Tiesa. Jis daugiau ar mažiau panašus į gyvūnų „mokslą“ – kaip valgyti, miegoti, poruotis ir gintis. Apibūdindamas tokį žinojimą, posmas jį vadina tamsos guṇos padariniu. Kitaip sakant, žinojimas, kad dvasinė siela yra aukščiau kūno, yra dorybės guṇos. Žinojimas, skatinantis daugybės teorijų ir doktrinų kūrimą, pasitelkus žemišką logiką ir spekuliatyvius samprotavimus, yra aistros guṇos, o žinojimas, kurio vienintelis objektas – kūno patogumai, yra neišmanymo guṇos.
Tekstas
arāga-dveṣataḥ kṛtam
aphala-prepsunā karma
yat tat sāttvikam ucyate
Synonyms
Translation
O veikla, kuri yra reglamentuojama ir atliekama be prisirišimo, meilės ar neapykantos, netrokštant veiklos vaisių sau, pasakyta, yra dorybės guṇos.
Purport
KOMENTARAS: Pareigos pagal veiklos pobūdį, atitinkančios šventraščių nustatytus visuomenės skyrius, reglamentuotos, atliekamos be prisirišimo ir nereiškiant nuosavybės teisių, taigi ir be jokios meilės ar neapykantos, atliekamos Kṛṣṇos sąmonės dvasia ir skirtos patenkinti Aukščiausiąjį Viešpatį, nesiekiant sau pasitenkinimo ar malonumo – vadinamos dorybės guṇos veikla.
Tekstas
sāhaṅkāreṇa vā punaḥ
kriyate bahulāyāsaṁ
tad rājasam udāhṛtam
Synonyms
Translation
Veikla, atliekama su didelėmis pastangomis patenkinti savo troškimus, kylanti iš klaidingos savimonės, sakoma, yra aistros guṇos.
Tekstas
anapekṣya ca pauruṣam
mohād ārabhyate karma
yat tat tāmasam ucyate
Synonyms
anubandham — ateities vergystės; kṣayam — sunaikinimo; hiṁsām — ir kitiems sukeltų kančių; anapekṣya — neatsižvelgiant į pasekmes; ca — taip pat; pauruṣam — savavališkai; mohāt — iš iliuzijos; ārabhyate — pradėta; karma — veikla; yat — kuri; tat — ta; tāmasam — neišmanymo guṇos; ucyate — sakoma, yra.
Translation
Veikla, atliekama iš iliuzijos ir nepaisant šventraščių nurodymų, negalvojant apie tai, kad ateityje ji žada nelaisvę, prievartą, ir kitiems suteiktas kančias, pasakyta, yra neišmanymo guṇos.
Purport
KOMENTARAS: Už savo veiksmus teks atsakyti prieš valstybę arba Aukščiausiojo Viešpaties įgaliotinius, kuriuos vadina Yamadūtais. Neatsakinga veikla – destruktyvi, kadangi laužo šventraščių nurodytus reguliuojamuosius principus. Dažnai ši veikla pagrįsta smurtu, ir nuo jos kenčia kitos gyvosios esybės. Tokios neatsakingos veiklos pagrindas – asmeninė patirtis. Tai yra iliuzija, o tokia iliuzinė veikla – neišmanymo guṇos padarinys.
Tekstas
dhṛty-utsāha-samanvitaḥ
siddhy-asiddhyor nirvikāraḥ
kartā sāttvika ucyate
Synonyms
Translation
Kas atlieka savo pareigą nesiedamas jos su materialios gamtos guṇomis, užmiršęs klaidingą savimonę, su didžiuliu ryžtu ir įkvėpimu, kas vienodai sutinka ir sėkmę, ir nesėkmę, tas, pasakyta, veikia apimtas dorybės guṇos.
Purport
KOMENTARAS: Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus visada transcendentalus materialioms gamtos guṇoms. Jis nepuoselėja vilčių apie jam patikėto darbo rezultatus, nes jis yra aukščiau klaidingos savimonės ir išdidumo. Tačiau įkvėpimas jo neapleidžia tol, kol jis nepabaigia darbo. Jo netrikdo užsikrauti sunkumai, jis visą laiką trykšta entuziazmu. Jis abejingas ir sėkmei, ir nesėkmei, vienodas ir kančioje, ir laimėje. Toks veikėjas yra dorybės guṇos.
Tekstas
lubdho hiṁsātmako ’śuciḥ
harṣa-śokānvitaḥ kartā
rājasaḥ parikīrtitaḥ
Synonyms
Translation
Kas prisirišęs prie darbo ir darbo vaisių, kas trokšta jais naudotis, yra godus, visada piktavalis, nešvarus, ką blaško džiaugsmas ir liūdesys, tas, pasakyta, veikia apimtas aistros guṇos.
Purport
KOMENTARAS: Kai žmogus turi perdėm didelį potraukį tam, kas materialu – namų židiniui, žmonai ir vaikams, jis pernelyg prisiriša prie kurio nors darbo ar jo rezultatų. Toks žmogus savo gyvenime nesiekia aukštesnių idealų. Jam terūpi kaip patobulinti pasaulį, kad jis būtu kuo patogesnis materialiu požiūriu. Paprastai jis labai godus ir mano, kad visa, ką jis įgijo – amžina ir neprarandama. Toks žmogus pavydi kitiems ir pasiryžęs padaryti bet ką, kad tik patenkintų savo jusles. Toks žmogus nešvarus, jam nė motais, ar lėšų pragyvenimui užsidirbta dorais, ar nedorais būdais. Jei darbas jam pavyksta, jis jaučiasi labai laimingas, ir labai kremtasi, kai ištinka nesėkmė. Toks veikėjas yra aistros guṇos.
Tekstas
śaṭho naiṣkṛtiko ’lasaḥ
viṣādī dīrgha-sūtrī ca
kartā tāmasa ucyate
Synonyms
ayuktaḥ — nesiremiantis šventraščių priesakais; prākṛtaḥ — materialistiškas; stabdhaḥ — užsispyręs; śaṭhaḥ — apgaudinėjantis; naiṣkṛtikaḥ — greitas įžeisti kitus; alasaḥ — tingus; viṣādī — niūrus; dīrgha-sūtrī — vilkinantis darbus; ca — taip pat; kartā — veikėjas; tāmasaḥ — neišmanymo guṇos; ucyate — sakoma, yra.
Translation
Tas, kieno visa veikla prieštarauja šventraščių priesakams, kas yra materialistiškas, užsispyręs, apgavikas, greitas įžeisti kitą, kas yra tingus, visada niūrus ir vilkinantis darbus, tas, pasakyta, yra veikėjas, apimtas neišmanymo guṇos.
Purport
KOMENTARAS: Šventraščių priesakai nurodo, kokia veikla derėtų užsiimti ir kokia nederėtų. Šių priesakų nepaisantys žmonės dirba darbus, kurių dirbti nederėtų. Paprastai tokie žmonės yra materialistiški, veikia paklusdami ne šventraščių priesakams, o gamtos guṇoms. Materialistiškiems žmonėms švelnumas nebūdingas, dažniausiai jie klastingi ir greiti įžeisti kitus. Jie labai tingūs. Nors ir turi pareigų, tačiau deramai jų neatlieka, vis atidėlioja ateičiai. Todėl jie visad paniurę, visad delsia. Valandos darbą jie vilkina metų metus. Tokie veikėjai yra neišmanymo guṇos.
Tekstas
guṇatas tri-vidhaṁ śṛṇu
procyamānam aśeṣeṇa
pṛthaktvena dhanañ-jaya
Synonyms
buddheḥ — intelekto; bhedam — skirtumus; dhṛteḥ — ryžto; ca — taip pat; eva — tikrai; guṇataḥ — pagal materialios gamtos guṇas; tri-vidham — trijų rūšių; śṛṇu — išklausyk; procyamānam — kaip Aš apibūdinsiu; aśeṣeṇa — išsamiai; pṛthaktvena — atskirai; dhanañjaya — o turtų laimėtojau.
Translation
O turtų laimėtojau, dabar prašau paklausyk – Aš tau išsamiai apibūdinsiu skirtingas intelekto ir ryžto rūšis, kurios atitinka tris materialios gamtos guṇas.
Purport
KOMENTARAS: Paaiškinęs, kas yra žinojimas, pažinimo objektas ir pažįstantis subjektas, suskirstęs juos pagal tris materialios gamtos guṇas, Viešpats tuo pačiu principu nusako veikėjo intelektą ir ryžtą.
Tekstas
kāryākārye bhayābhaye
bandhaṁ mokṣaṁ ca yā vetti
buddhiḥ sā pārtha sāttvikī
Synonyms
pravṛttim — kada veikti; ca — taip pat; nivṛttim — kada neveikti; ca — ir; kārya — kas dera daryti; akārye — ir ko daryti nedera; bhaya — baimę; abhaye — ir bebaimiškumą; bandham — pančius; mokṣam — išsivadavimą; ca — ir; yā — tas, kuris; vetti — žino; buddhiḥ — intelektas; sā — tas; pārtha — o Pṛthos sūnau; sāttvikī — dorybės guṇos.
Translation
O Pṛthos sūnau, intelektas, kai žinai ką daryti ir ko nedaryti, ko verta bijoti ir ko bijoti neverta, kas supančioja ir kas išvaduoja, yra dorybės guṇos.
Purport
KOMENTARAS: Veiksmai, atliekami vadovaujantis šventraščių nurodymais, vadinami pravṛtti arba veiksmais, kuriuos verta atlikti. O veiksmų, kurių šventraščiai nenurodo, atlikti nedera. Nežinantieji šventraščių nurodymų susipainioja veiksmuose ir jų atoveikiuose. Išmanymas, kai intelektu skiriami tie dalykai, yra dorybės guṇos.
Tekstas
kāryaṁ cākāryam eva ca
ayathāvat prajānāti
buddhiḥ sā pārtha rājasī
Synonyms
yayā — kuriuo; dharmam — religijos principus; adharmam — nepaklusnumą Dievo įstatymams; ca — ir; kāryam — kas dera daryti; ca — taip pat; akāryam — ko daryti nedera; eva — tikrai; ca — taip pat; ayathā-vat — netiksliai; prajānāti — žino; buddhiḥ — intelektas, sā – tas; pārtha — o Pṛthos sūnau; rājasī — aistros guṇos.
Translation
O Pṛthos sūnau, intelektas, neskiriantis religijos nuo bedievystės, deramo veiksmo nuo nederamo, yra aistros guṇos.
Tekstas
manyate tamasāvṛtā
sarvārthān viparītāṁś ca
buddhiḥ sā pārtha tāmasī
Synonyms
Translation
Intelektas, bedievystę laikantis religija, o religiją – bedievyste, kuris yra pakerėtas iliuzijos ir apimtas tamsybės, bei visada krypsta klaidinga linkme, o Pārtha, yra neišmanymo guṇos.
Purport
KOMENTARAS: Neišmanymo guṇos sąlygojamas intelektas visada veikia priešingai, nei turėtų. Jis pripažįsta religijas, kurios nėra religija, ir atmeta tikrąją religiją. Tamsūs žmonės didžią sielą laiko paprastu žmogumi, o paprastą žmogų – didžia siela. Tiesa jiems – melas, o melas – tiesa. Jie visada pasirenka klaidingą veiklos kryptį, todėl jų intelektas yra veikiamas neišmanymo guṇos.
Tekstas
manaḥ-prāṇendriya-kriyāḥ
yogenāvyabhicāriṇyā
dhṛtiḥ sā pārtha sāttvikī
Synonyms
Translation
O Pṛthos sūnau, nepalaužiamas ryžtas, kurį nuolat stiprina yogos praktika ir kuris tos praktikos dėka valdo proto, gyvybės oro bei juslių veiklą, yra dorybės guṇos.
Purport
KOMENTARAS: Yoga – tai priemonė Aukščiausiajai Sielai pažinti. Kas visada ryžtingai susitelkęs į Aukščiausiąją Sielą, savo proto, gyvybės oro ir juslių veiklą kreipia į Aukščiausiąjį, tas atsideda Kṛṣṇos sąmonei. Tokios rūšies ryžtas yra dorybės guṇos. Šiame posme labai svarbus žodis avyabhicāriṇyā, mat jis pažymi, kad žmogus, praktikuojantis Kṛṣṇos sąmonę, niekada nenukrypsta į jokią kitą veiklą.
Tekstas
dhṛtyā dhārayate ’rjuna
prasaṅgena phalākāṅkṣī
dhṛtiḥ sā pārtha rājasī
Synonyms
yayā — kurio dėka; tu — bet; dharma — religiją; kāma — juslinius malonumus; arthān — ir ekonomikos vystymą; dhṛtyā — ryžtingai; dhārayate — laikosi; arjuna — o Arjuna; prasaṅgena — nes yra prisirišęs; phala-ākāṅkṣī — trokštantis pasisavinti veiklos vaisius; dhṛtiḥ — ryžtas; sā — tas; pārtha — o Pṛthos sūnau; rājasī — aistros guṇos.
Translation
Bet ryžtas, kuris skatina pasisavinti veiklos vaisius religijos, ekonomikos vystymo ar juslinių malonumų srityse, yra aistringos prigimties, o Arjuna.
Purport
KOMENTARAS: Kiekvienas, kuris visada geidžia pasisavinti religinės ar ekonominės veiklos rezultatus, kurio vienintelis troškimas – jusliniai malonumai, ir kurio protas, gyvybės oras bei juslės nukreipti į tai, yra veikiamas aistros guṇos.
Tekstas
viṣādaṁ madam eva ca
na vimuñcati durmedhā
dhṛtiḥ sā pārtha tāmasī
Synonyms
Translation
Ryžtas, kuris nesiekia toliau sapnų, baimės, sielvarto, niūrumo ir iliuzijos – toks kvailas ryžtas, o Pṛthos sūnau, yra neišmanymo guṇos.
Purport
KOMENTARAS: Nereikia daryti išvados, kad žmogus, kuris yra dorybės guṇos, nesapnuoja. Šiuo atveju „sapnai“ reiškia nesaikingą miegą. Sapnuoja kiekvienas žmogus, nepaisant to, kokios guṇos – dorybės, aistros ar neišmanymo – jis yra. Tai natūralus reiškinys. Tačiau kas negali atsisakyti besaikio miego ir didžiuojasi, kad mėgaujasi materialiais objektais, kas gyvena svajonėmis viešpatauti materialiame pasaulyje, ir kieno gyvybės oras, protas bei juslės į tai nukreipti, to ryžtas yra neišmanymo guṇos.
Tekstas
śṛṇu me bharatarṣabha
abhyāsād ramate yatra
duḥkhāntaṁ ca nigacchati
Synonyms
Translation
O geriausias iš Bhāratų, dabar paklausyk, ką pasakysiu apie trijų rūšių laimę, kuria džiaugiasi sąlygota siela ir dėl kurios kartais baigiasi visos jos kančios.
Purport
KOMENTARAS: Sąlygota siela nenuilsdama ieško materialios laimės ir tuo pačiu ji kramto tai, kas jau sukramtyta. Tačiau kartais, perkramtydama tokius džiaugsmus, ji išsivaduoja iš materijos pančių, nes bendrauja su didžiomis sielomis. Kitaip sakant, sąlygota siela visada vienaip ar kitaip tenkina jusles, tačiau kartais, kai palankaus bendravimo dėka ji supranta, kad kartoja vieną ir tą patį, ir kai nubunda tikrajai Kṛṣṇos sąmonei, iš tokios besikartojančios „laimės“ ji išsivaduoja.
Tekstas
pariṇāme ’mṛtopamam
tat sukhaṁ sāttvikaṁ proktam
ātma-buddhi-prasāda-jam
Synonyms
Translation
Kas iš pradžių atrodo nuodai, o pabaigoje – tarytum nektaras, ir kas pažadina žmogų dvasinei savivokai, yra dorybės guṇos laimė.
Purport
KOMENTARAS: Siekdami dvasinės savivokos turime laikytis daugybės taisyklių, kad valdytume protą bei jusles ir mintis sutelktume į savąjį „aš“. Šis procesas sudėtingas ir kartus tarsi nuodai, tačiau jei sėkmingai laikysimės regulų ir pasieksime transcendentinį lygmenį, paragausime tikrojo nektaro ir patirsime gyvenimo džiaugsmą.
Tekstas
yat tad agre ’mṛtopamam
pariṇāme viṣam iva
tat sukhaṁ rājasaṁ smṛtam
Synonyms
Translation
Laimė, kuri patiriama, juslėms susilietus su juslių objektais, ir kuri pradžioje yra tarsi nektaras, bet ilgainiui virsta nuodais, pasakyta, yra aistringos prigimties.
Purport
KOMENTARAS: Kai jaunuolis sutinka merginą, juslės kursto žvelgti į ją, liesti ir lytiškai su ja santykiauti. Pradžioje tai gali teikti juslėms didelį malonumą, tačiau ilgainiui ryšiai tarp jaunuolio ir merginos tampa tarsi nuodai. Jauni žmonės išsiskiria arba išsituokia, tai sukelia sielvartą, liūdesį etc. Tokia laimė visada yra įtakojama aistros guṇos. Laimė, patiriama dėl juslių ir jų objektų sąlyčio, neišvengiamai gimdo kančią ir jos reikia žūt būt vengti.
Tekstas
sukhaṁ mohanam ātmanaḥ
nidrālasya-pramādotthaṁ
tat tāmasam udāhṛtam
Synonyms
Translation
Laimė, kuri akla dvasinei savivokai, kuri nuo pradžios iki pabaigos yra apgaulė, kuri kyla iš mieguistumo, tingumo ir iliuzijos, yra neišmanymo prigimties.
Purport
KOMENTARAS: Kam maloni tinginystė ir miegas, kas neišmano, kaip dera veikti ir kaip nedera, tas neabejotinai yra tamsos, neišmanymo, guṇos. Žmogui, kuris yra neišmanymo guṇos, viskas yra iliuzija. Jis nelaimingas nuo pradžios iki pabaigos. Žmogus, kuris yra aistros guṇos, pradžioje gali patirti kažkokią trumpalaikę laimę, tačiau galų gale jo laukia kančia, o tas, kuris yra neišmanymo guṇos, pelno tik kančias – ir pradžioje, ir pabaigoje.
Tekstas
divi deveṣu vā punaḥ
sattvaṁ prakṛti-jair muktaṁ
yad ebhiḥ syāt tribhir guṇaiḥ
Synonyms
na — ne; tat — ta; asti — egzistuoja; pṛthivyām — žemėje; vā — ar; divi — aukštesnėse planetų sistemose; deveṣu — tarp pusdievių; vā — arba; punaḥ — vėlgi; sattvam — būtis; prakṛti-jaiḥ — gimusių iš materialios gamtos; muktam — išsivadavusi; yat — kuri; ebhiḥ — iš jų įtakos; syāt — yra; tribhiḥ — trijų; guṇaiḥ — materialios gamtos guṇų.
Translation
Nei žemėje, nei tarp pusdievių aukštesnėse planetų sistemose nėra nė vienos būtybės, laisvos nuo trijų guṇų, kurias pagimdė materiali gamta.
Purport
KOMENTARAS: Šiame posme Viešpats apibendrina bendrą trijų materialios gamtos guṇų įtaką visai visatai.
Tekstas
śūdrāṇāṁ ca paran-tapa
karmāṇi pravibhaktāni
svabhāva-prabhavair guṇaiḥ
Synonyms
Translation
Brahmanai, kṣatriyai, vaiśyai ir śūdros skiriasi prigimties savybėmis, kurias lemia materialios guṇos, o priešų baudėjau.
Tekstas
kṣāntir ārjavam eva ca
jñānaṁ vijñānam āstikyaṁ
brahma-karma svabhāva-jam
Synonyms
Translation
Ramumas, savitvarda, asketiškumas, švarumas, pakantumas, atvirumas, žinojimas, išmintis ir religingumas – prigimties savybės, lemiančios brahmanų veiklą.
Tekstas
yuddhe cāpy apalāyanam
dānam īśvara-bhāvaś ca
kṣātraṁ karma svabhāva-jam
Synonyms
Translation
Didvyriškumas, jėga, ryžtas, sumanumas, narsa mūšyje, dosnumas ir siekimas vadovauti – štai prigimties savybės, kurios lemia kṣatriyų veiklą.
Tekstas
vaiśya-karma svabhāva-jam
paricaryātmakaṁ karma
śūdrasyāpi svabhāva-jam
Synonyms
Translation
Žemdirbystė, karvių globa, prekyba – tai veikla, būdinga vaiśyų prigimčiai, o śūdrų pašaukimas – tai fizinis darbas ir tarnystė kitiems.
Tekstas
saṁsiddhiṁ labhate naraḥ
sva-karma-nirataḥ siddhiṁ
yathā vindati tac chṛṇu
Synonyms
Translation
Pasirinkdamas darbą pagal savo prigimtį kiekvienas žmogus gali tapti tobulas. Dabar paklausyk, Aš pasakysiu, kaip tai daroma.
Tekstas
yena sarvam idaṁ tatam
sva-karmaṇā tam abhyarcya
siddhiṁ vindati mānavaḥ
Synonyms
Translation
Dirbdamas savo darbą, žmogus gali pasiekti tobulumą garbindamas Viešpatį, kuris yra visų būtybių pradžia ir persmelkia viską.
Purport
KOMENTARAS: Kaip jau buvo nurodyta penkioliktame skyriuje, visos gyvosios būtybės yra fragmentinės Aukščiausiojo Viešpaties dalelės. Taigi Aukščiausiasis Viešpats yra visų gyvųjų esybių pradžia. Tai yra patvirtinama ir „Vedānta-sūtroje“: janmādy asya yataḥ. Todėl Aukščiausiasis Viešpats – kiekvienos gyvosios esybės gyvybės pradžia, ir, kaip pasakyta septintame „Bhagavad-gītos“ skyriuje, Aukščiausiasis Viešpats dviem Savo energijomis (išorine bei vidine) persmelkia viską. Todėl Aukščiausiąjį Viešpatį reikia garbinti drauge su Jo energijomis. Paprastai bhaktai vaiṣṇavai garbina Aukščiausiąjį Viešpatį drauge su Jo vidine energija. Išorinė Viešpaties energija – tai iškreiptas Jo vidinės energijos atspindys. Išorinė energija yra fonas, tačiau per Savo pilnutinio skleidinio ekspansiją, Paramātmą, Aukščiausiasis Viešpats glūdi visur. Jis yra visų pusdievių, žmonių ir gyvūnų Supersiela, visur esantis. Todėl kiekvienas turime žinoti, kad mūsų pareiga – tarnauti Aukščiausiajam, nes esame neatskiriamos Aukščiausiojo Viešpaties dalelės. Visi turime su pasiaukojimu tarnauti Viešpačiui Kṛṣṇai visuomet jį prisimindami – taip patariama šiame posme.
Reikia galvoti, kad konkretų darbą mums skiria Hṛṣīkeśa, juslių valdovas. Savo darbo rezultus turime panaudoti tam, kad garbinti Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, Śrī Kṛṣṇą. Visada taip mąstantis ir Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus Viešpaties malone viską suvokia. Tatai – gyvenimo tobulybė. Viešpats sako „Bhagavad-gītoje“ (12.7): teṣām ahaṁ samuddhartā. Aukščiausiasis Viešpats Pats rūpinasi kaip išgelbėti tokį bhaktą. Tai yra aukščiausia gyvenimo tobulybė. Kokį darbą bedirbtum – jei tarnauji Aukščiausiajam Viešpačiui, pasieksi aukščiausią tobulumą.
Tekstas
para-dharmāt sv-anuṣṭhitāt
svabhāva-niyataṁ karma
kurvan nāpnoti kilbiṣam
Synonyms
Translation
Geriau netobulai atlikti savo pareigą, negu imtis svetimos, net jeigu ir tobulai ją atliktumei. Pareigos, nurodytos atsižvelgiant į prigimtį, niekada nesukelia atoveikio už nuodėmes.
Purport
KOMENTARAS: „Bhagavad-gītoje“ nurodytos pareigos pagal veiklos pobūdį. Kaip jau kalbėta ankstesniuose posmuose, brahmanų, kṣatriyų, vaiśyų ir śūdrų pareigos yra nurodomos pagal tą gamtos guṇą, kuri juos įtakoja. Nereikia imtis svetimų pareigų. Žmogus, iš prigimties linkstąs prie śūdros darbo, neturėtų dėtis brahmanu, net jeigu jis gimė brahmano šeimoje. Reikia dirbti tą darbą, kuris atitinka prigimtį. Nė vienas darbas nėra gėdingas, jeigu jį atliekame, stengdamiesi pasitarnauti Aukščiausiajam Viešpačiui. Pagal veiklos pobūdį brahmano pareigos, be abejonės, yra dorybės guṇos, tačiau jei žmogaus prigimtis nėra dorybės guṇos, jis neturėtų imituoti brahmano ir atlikti jo pareigą. Kṣatriyui, ar valdytojui, tenka nemaža nemalonių pareigų: kad nukautų priešus, jis turi griebtis smurto, o siekdamas diplomatinių tikslų kartais priverstas meluoti. Prievarta ir dviveidiškumas neišvengiami politikoje, tačiau kṣatriyui nedera atsisakyti savo pareigų ir stengtis atlikti brahmano pareigas.
Visada turime veikti taip, kad patenkintume Aukščiausiąjį Viešpatį. Pavyzdžiui, Arjuna buvo kṣatriyas. Jis svyravo – kautis su priešu, ar ne. Tačiau jei kovojame dėl Kṛṣṇos, Aukščiausiojo Dievo Asmens, bijoti, kad patirsime nuopuolį, nėra pagrindo. Komercinės veiklos srityje pirkliui irgi kartais tenka apgaudinėti, kad gautų pelno, nes neapgavęs pelno negausi. Kartais pirklys sako: „Mano mielas pirkėjau, aš neketinu pasipelnyti jūsų sąskaita“, tačiau visi žinome, kad pirklys, nieko nepelnydamas iš prekybos, nepragyventų. Taigi pirklio žodžius, kad jis neketina pasipelnyti mūsų sąskaita, tereikia suprasti kaip paprasčiausią gudrybę. Tačiau pirklys neturėtų manyti, kad privalo imtis brahmano pareigų, atsisakydamas savo profesijos, esą jis dėl savo veiklos pobūdžio priverstas meluoti. Tai nerekomenduojama. Jei savo darbu tarnauji Aukščiausiajam Dievo Asmeniui, neturi reikšmės, kas tu – kṣatriyas, vaiśyas ar śūdra. Netgi brahmanams, atliekantiems įvairiausius aukų atnašavimus, kartais tenka žudyti gyvulius, nes kartais juos reikia atnašauti kaip auką. Taip ir savo pareigą atliekantis kṣatriyas nužudydamas priešą neužsitraukia nuodėmės. Trečiame skyriuje visa tai buvo ryškiai ir išsamiai nušviesta. Reikia dirbti vardan Yajños, ar Viṣṇu, Aukščiausiojo Dievo Asmens. Bet koks darbas dėl asmeninio malonumo yra vergijos priežastis. Taigi kiekvienas žmogus turi imtis veiklos, kurią nulemia jį užvaldžiusi gamtos guṇa, ir dirbti teturėdamas vienintelį tikslą – tarnauti aukščiausiajam Aukščiausiojo Viešpaties reikalui.
Tekstas
sa-doṣam api na tyajet
sarvārambhā hi doṣeṇa
dhūmenāgnir ivāvṛtāḥ
Synonyms
Translation
Kaip nėra ugnies be dūmų, taip nėra pastangų be trūkumų. Todėl, o Kuntī sūnau, nereikia atsisakyti darbo, kurį lemia prigimtis, net jeigu tas darbas kupinas trūkumų.
Purport
KOMENTARAS: Sąlygotame gyvenime bet kokį darbą užteršia materialios gamtos gunos. Brahmanas, ir tas, turi atnašauti aukas, kurios reikalauja žudyti gyvulį. Kṣatriyas, kad ir koks doringas, privalo kautis su priešais. Tai neišvengiama. Netgi doriausias pirklys kartais priverstas nuslėpti savo pajamas ar prekiauti juodojoje rinkoje, kad nenukentėtų verslas. Tai būtina, ir niekas to neišvengs. O śūdra, net kai jo šeimininkas nedoras, privalo vykdyti šeimininko paliepimus, nors šiaip jau to daryti ir nevertėtų. Nepaisant šių negerovių, reikia toliau atlikti savo nurodytas pareigas, nes jos prigimtos.
Posmas pateikia puikų pavyzdį: ugnis gryna, bet ir ji su dūmais. Vis dėlto dūmai ugnies nesuteršia. Nors ugnis leidžia dūmus, ji vis tiek laikoma pačiu tyriausiu materialiu pradmeniu. Tarkim, kṣatriyas nutarė atsisakyti savo darbo ir imtis brahmano pareigų, tačiau jis negali būti tikras, kad ir šiuo atveju neturės nemalonių pareigų. Taigi materialiame pasaulyje nėra nieko, ko visiškai nebūtų palietusios materialios gamtos nešvarybės. Ugnies ir dūmų pavyzdys šiuo atveju labai vykęs. Kartais, kai žiemą ištraukiame iš ugnies įkaitintą akmenį, dūmai griaužia akis ir dirgina šnerves, tačiau mes ištveriame tuos nemalonius pojūčius, nes be ugnies negalime išsiversti. Taip ir žmogus neturėtų kratytis prigimtinių pareigų dėl to, kad jos turi tam tikrų nemalonių momentų. Priešingai, reikia būti kupinam ryžto tarnauti Aukščiausiajam Viešpačiui, atliekant savo pareigas su Kṛṣṇos sąmone. Tai tobulumas. Jei tam tikros rūšies veikla skiriama Aukščiausiajam Viešpačiui patenkinti, visi trūkumai, būdingi tai veiklai, išnyksta. Kai pasiaukojimo tarnystė apvalo veiklos rezultatus, įgaunamas tobulas regėjimas – išvystamas savasis „aš“. O tai ir yra dvasinė savivoka.
Tekstas
jitātmā vigata-spṛhaḥ
naiṣkarmya-siddhiṁ paramāṁ
sannyāsenādhigacchati
Synonyms
asakta-buddhiḥ — su intelektu, neturinčiu prisirišimo; sarvatra — visuomet; jita-ātmā — valdantis protą; vigata-spṛhaḥ — be materialių troškimų; naiṣkarmya-siddhim — tobulumą, kai nėra atoveikio; paramām — aukščiausią; sannyāsena — gyvendamas atsižadėjimu; adhigacchati — pasiekia.
Translation
Kas yra susitvardęs ir nesusaistytas, kas abejingas materialiems malonumams, tas atsižadėjimu gali pasiekti aukščiausią tobulumą – laisvę nuo atoveikio.
Purport
KOMENTARAS: Tikrasis atsižadėjimas – tai nuolat prisiminti, kad esi neatskiriama Aukščiausiojo Viešpaties dalelė, taigi neturi teisės naudotis savo darbo rezultatais. Jei jau esame neatskiriamos Aukščiausiojo Viešpaties dalelės, mūsų darbo rezultatais turėtų džiaugtis Aukščiausiasis Viešpats. Tokia tikroji Kṛṣṇos sąmonė. Tas, kuris veikia įsisąmoninęs Kṛṣṇą, yra tikras sannyāsis – atsižadėjęs pasaulio. Taip mąstydamas, žmogus jaučia pasitenkinimą, nes iš tikrųjų veikia Aukščiausiojo labui. Todėl jis nelinksta prie to, kas materialu. Jam tampa įprasta negeisti jokios kitos laimės, išskyrus transcendentinę – tą, kuri patiriama tarnaujant Viešpačiui. Yra manoma, kad sannyāsis laisvas nuo atoveikio už savo praeities veiklą, tačiau Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus tą patį tobulumą pasiekia savaime, netgi neduodamas vadinamųjų atsižadėjimo įžadų. Tokia dvasios būsena vadinasi yogārūḍha, arba yogos tobulybė. Kaip patvirtinta trečiame „Bhagavad-gītos“ skyriuje: yas tv ātma-ratir eva syāt – kas patenkintas vidujai, tas nebijo jokio atoveikio už savo veiklą.
Tekstas
tathāpnoti nibodha me
samāsenaiva kaunteya
niṣṭhā jñānasya yā parā
Synonyms
Translation
O Kuntī sūnau, išgirsk Mano glaustą žinią apie tai, kaip pasiekęs šį tobulumą, elgdamasis taip, kaip nurodysiu, gali pakilti iki aukščiausio tobulumo, aukščiausio žinojimo pakopos – Brahmano.
Purport
KOMENTARAS: Viešpats aiškina Arjunai, kad pakanka atlikti pareigas pagal veiklos pobūdį, skiriant jas Aukščiausiajam Dievo Asmeniui, ir bus pasiekta aukščiausio tobulumo pakopa. Aukščiausias Brahmano būvis pasiekiamas atsižadėjus savo darbo rezultatų vardan Aukščiausiojo Viešpaties patenkinimo. Toks yra dvasinės savivokos kelias. Tikrasis žinojimo tobulumas – pasiekti gryną Kṛṣṇos sąmonę. Tai aprašyta tolesniuose posmuose.
Tekstas
dhṛtyātmānaṁ niyamya ca
śabdādīn viṣayāṁs tyaktvā
rāga-dveṣau vyudasya ca
yata-vāk-kāya-mānasaḥ
dhyāna-yoga-paro nityaṁ
vairāgyaṁ samupāśritaḥ
kāmaṁ krodhaṁ parigraham
vimucya nirmamaḥ śānto
brahma-bhūyāya kalpate
Synonyms
buddhyā — intelektu; viśuddhayā — visiškai apvalytu; yuktaḥ — užsiėmęs; dhṛtyā — ryžtu; ātmānam — savąjį „aš“; niyamya — valdo; ca — taip pat; śabda-ādīn — tokių kaip garsas; viṣayān — juslių objektus; tyaktvā — atmeta; rāga — prisirišimą; dveṣau — ir neapykantą; vyudasya — atideda į šalį; ca — taip pat; vivikta-sevī — gyvena nuošalioje vietoje; laghu-āśī — mažai valgo; yata — yra suvaldęs; vāk — kalbą; kāya — kūną; mānasaḥ — ir protą; dhyāna- yoga-paraḥ — skendi transe; nityam — dvidešimt keturias valandas per parą; vairāgyam — atsižadėjime; samupāśritaḥ — randa prieglobstį; ahaṅkāram — iš klaidingos savimonės; balam — netikros jėgos; darpam — netikro išdidumo; kāmam — geismo; krodham — pykčio; parigraham — nuo savininkiškumo; vimucya — išsivadavo; nirmamaḥ — neturi nuosavybės jausmo; śāntaḥ — ramus; brahma-bhūyāya — dvasinei savivokai; kalpate — tinkamas.
Translation
Kas apsivalė intelektu ir ryžtingai valdo protą, atsisakė juslių tenkinimo objektų, potraukio ir neapykantos, kas gyvena nuošalioje vietoje, kas mažai valgo, valdo savo kūną, protą bei kalbą, visada skendi transe ir neturi materialių prisirišimų, kas išsivadavo iš klaidingos savimonės, klaidingo noro būti stipresniu, pasipūtimo, geismo, pykčio ir noro kaupti materialius dalykus, kas atsikratė netikro nuosavybės jusmo ir yra nurimęs, tas, be abejonės, yra tinkamas dvasinei savivokai.
Purport
KOMENTARAS: Intelektu apsivalęs žmogus gyvena dorybėje. Taip jis suvaldo protą ir visada skendi transe. Jis neturi potraukio juslių tenkinimo objektams ir veikdamas nepasiduoda potraukiui ar neapykantai. Suprantama, toks atsižadėjęs žmogus labiau linkęs gyventi nuošalioje vietoje. Jis nevalgo daugiau negu reikia ir kontroliuoja kūną bei protą. Jis neturi klaidingos savimonės, nes kūno nelaiko savimi. Jis netrokšta, kad kūnas būtų pamaitintas ir stiprus, ir tam nesiima jokių materialių priemonių. Atsižadėjęs žmogus neturi kūniškos būties sampratos, todėl nėra pasipūtęs. Jis patenkintas viskuo, kas Viešpaties malone tenka jo daliai, ir niekada nepyksta, jei neturi galimybės patirti juslinių malonumų. Nesivaiko jis ir juslių objektų. Visiškai išsilaisvinęs nuo klaidingos savimonės, jis praranda potraukį materialiems daiktams. Tai ir yra Brahmano pažinimo lygis, vadinamas brahma-bhūta. Atsikratęs materialios būties sampratos, jis nurimsta ir tampa nesujaudinamas. Šitai aprašoma „Bhagavad-gītoje“ (2.70):
samudram āpaḥ praviśanti yadvat
tadvat kāmā yaṁ praviśanti sarve
sa śāntim āpnoti na kāma-kāmī
„Ramybę pasieks tik tas, kurio netrikdo troškimai, – be paliovos plūstantys lyg upės į vandenyną, nuolat pasipildantį vandenimis, bet išliekantį ramų, – o ne tas, kuris stengiasi patenkinti tokius troškimus.“
Tekstas
na śocati na kāṅkṣati
samaḥ sarveṣu bhūteṣu
mad-bhaktiṁ labhate parām
Synonyms
Translation
Kas pasiekia tokią transcendentinę padėtį, tas išsyk patiria Aukščiausiąjį Brahmaną ir jį užlieja džiaugsmas. Jis niekada nesisieloja, nieko netrokšta ir yra lygus visoms gyvosioms esybėms. Tokiame būvyje jis pradeda su tyru pasiaukojimu tarnauti Man.
Purport
KOMENTARAS: Impersonalistui pasiekti brahma-bhūtos būvį, susivienyti su Absoliutu – galutinis tikslas. O personalistas, tyras bhaktas, turi žengti dar toliau – atsidėti tyrai pasiaukojimo tarnystei. Taigi žmogus, tyrai ir pasiaukojamai tarnaujantis Aukščiausiajam Viešpačiui, jau yra išvadavimo būvyje, kuris vadinasi brahma-bhūta, arba vienovė su Absoliutu. Nepasiekus vienovės su Aukščiausiuoju, arba Absoliutu, tarnauti Jam neįmanoma. Absoliučiu požiūriu, tarp tarnaujančio ir to, kuriam tarnaujama, skirtumo nėra, ir vis dėlto aukštesne, dvasine, prasme jis egzistuoja.
Materialios būties sampratos požiūriu, veikla siekiant juslinių malonumų sukelia kančias, tačiau absoliučiame pasaulyje tiems, kurie tyrai pasiaukoję tarnauja, kančios nežinomos. Kṛṣṇą įsisąmoninusiam bhaktui nėra dėl ko sielotis ir ko trokšti. Kadangi Dievas yra pilnai sau pakankamas, tai ir gyvoji esybė, tarnaujanti Dievui su Kṛṣṇos sąmone, tampa sau pakankama. Ji tarsi upė, apsivaliusi nuo nešvarių vandenų. Tyras bhaktas negalvoja apie nieką, išskyrus Kṛṣṇą, todėl jis iš prigimties visada laimingas. Jis nesielvartauja praradęs kas materialu ir nesiekia materialios naudos, nes tarnaudamas Viešpačiui jaučia pilnatvę. Tyram bhaktui nereikia jokių materialių džiaugsmų, nes jis žino, kad kiekviena gyvoji esybė, kaip fragmentinė Aukščiausiojo Viešpaties dalelė, yra amžinas Jo tarnas. Materialiame pasaulyje jis nemato ką nors esant aukštesnės arba žemesnės padėties. Bet kokia padėtis materialiame pasaulyje tėra trumpalaikė, o bhakto nedomina vienadieniai, tai atsirandantys, tai išnykstantys dalykai. Ir akmuo, ir auksas jam turi lygią vertę. Toks yra brahma-bhūtos būvis, ir tyram bhaktui jis labai lengvai pasiekiamas. Šiame būties būvyje mintis apie susiliejimą su Aukščiausiuoju Brahmanu ar savo individualybės sunaikinimą atrodo pragaištinga, pasikėlimo į dangaus karalystę idėja tampa fantasmagorija, o juslės prilygsta gyvatėms su išlaužtais dantimis. Kaip nebaisi gyvatė su išlaužtais dantimis, taip nebaisios ir suvaldytos juslės. Materializmu užsikrėtusiems žmonėms pasaulis kupinas kančių, o bhaktams pasaulis yra beveik toks pat geras, kaip ir Vaikuṇṭha – dvasinis dangus. Didžiausia asmenybė materialioje visatoje bhaktui neatrodo svarbesnė už skruzdę. Pasiekti šį būvį galima Viešpaties Caitanyos, šiame amžiuje mokiusio tyros pasiaukojimo tarnystės, malone.
Tekstas
yāvān yaś cāsmi tattvataḥ
tato māṁ tattvato jñātvā
viśate tad-anantaram
Synonyms
Translation
Pažinti Mane, Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, tokį, koks Aš esu, galima tik per pasiaukojimo tarnystę. Kai su pasiaukojimu tarnaudamas žmogus visiškai įsisąmonina Mane, jis gali įžengti į Dievo karalystę.
Purport
KOMENTARAS: Nebhaktai ir spekuliatyvūs mąstytojai negali pažinti Aukščiausiojo Dievo Asmens, Kṛṣṇos, ir Jo pilnutinių skleidinių. Norintis patirti Aukščiausiąjį Dievo Asmenį turi pradėti tyrai su pasiaukojimu tarnauti Viešpačiui, vadovaujamas tyro bhakto. Antraip tikroji Aukščiausiojo Dievo Asmens prigimtis jam niekada neatsiskleis. „Bhagavad-gītoje“ (7.25) jau buvo pasakyta: nāhaṁ prakāśaḥ sarvasya – Jis neapsireiškia kiekvienam. Dievui pažinti nepakanka erudicijos, Jo negalima suvokti spekuliatyviais samprotavimais. Tik tas, kuris iš tikrųjų įsisąmonino Kṛṣṇą ir pasiaukojęs tarnauja Jam, supras, kas yra Kṛṣṇa. Mokslo laipsniai šiuo atveju niekuo nepadės.
Kas gerai išmano Kṛṣṇos mokslą, tas gauna teisę įžengti į dvasinę karalystę – Kṛṣṇos buveinę. Tapti Brahmanu – nereiškia prarasti savo identiškumą. Pasiaukojimo tarnystė išlieka ir brahma-bhūtos lygyje, o pasiaukojimo tarnystei yra būtini Dievas, bhaktai ir pats pasiaukojimo tarnystės procesas. Toks žinojimas niekada, net ir išsivadavus, nepradingsta. Išsivaduoti – tai atsikratyti materialios būties sampratos. Tas pats formų skirtingumas ir individualumas yra ir dvasiniame gyvenime, tačiau tyros Kṛṣṇos sąmonės lygiu. Nereikia klaidingai manyti, kad žodis viśate – „įžengia į Mane“ – patvirtina monistų teoriją apie susiliejimą su beasmeniu Brahmanu. Jokiu būdu ne. Viśate reiškia, kad gyvoji būtybė gali įžengti į Aukščiausiojo Viešpaties buveinę, neprarasdama savos individualybės – kad bendrautų su Juo ir Jam tarnautų. Juk žalias paukštis nutupia žaliame medyje ne susilieti su juo, o paragauti jo vaisių. Impersonalistai paprastai pateikia upės, įtekančios į vandenyną ir susiliejančios su juo, pavyzdį. Tas susiliejimas gali būti didžiausia laimė impersonalistui, tačiau personalistas išsaugo savo individualumą, kaip išsaugo ją vandenyno gyventojai. Panirę į vandenyno gelmes, aptiksime didžiulę daugybę gyvųjų esybių. Nepakanka paviršutiniškai susipažinti su vandenynu, norint jį pilnai pažinti reikia pažinti ir vandenyno gelmių gyventojus.
Tyros pasiaukojimo tarnystės dėka bhaktas suvokia Aukščiausiojo Viešpaties transcendentines savybes, Jo turtus ir galybę, – tokius, kokie jie yra. Vienuoliktame skyriuje nurodyta, kad tai įmanoma tiktai pasiaukojimo tarnystės dėka. Tą patį liudija ir šis posmas. Pažinti Aukščiausiąjį Dievo Asmenį ir įžengti į Jo karalystę tegalima per pasiaukojimo tarnystę.
Pasiekęs brahma-bhūtos būvį, arba atsikratęs materialių sampratų, bhaktas pasiaukojimo tarnystę pradeda nuo klausymosi apie Viešpatį. Klausydamiesi apie Aukščiausiąjį Viešpatį, savaime pasiekiame brahma-bhūtos būvį, ir materialios nešvarybės – godumas ir noras patenkinti jusles – išnyksta. Geismui ir troškimams nykstant bhakto širdyje, jis pajunta didėjantį potraukį tarnauti Viešpačiui, ir tas potraukis padeda jam nusiplauti materijos nešvarybes. Šiame gyvenimo būvyje jis pažįsta Aukščiausiąjį Viešpatį. Taip sakoma ir „Śrīmad-Bhāgatavam“. Išsivadavus bhakti, ar transcendentinė tarnystė, tęsiasi toliau. „Vedānta-sūtra“ (4.1.12) liudija: ā-prāyaṇāt tatrāpi hi dṛṣṭam. Tai reiškia, kad išsivadavus pasiaukojimo tarnystės procesas nenutrūksta. „Śrīmad-Bhāgavatam“ tikrą išsivadavimą pasiaukojimo tarnystėje apibūdina kaip gyvosios esybės identiškumo atgavimą, sugrįžimą į jos prigimtinį būvį. Apie prigimtinę gyvosios esybės padėtį jau buvo kalbėta: kiekviena gyvoji esybė – neatskiriama Aukščiausiojo Viešpaties dalelė, todėl jos prigimtinis būvis – tarnauti. Išsivadavus tarnystė nenutrūksta nė akimirkai. Tikrasis išsivadavimas – atsikratyti klaidingų būties sampratų.
Tekstas
kurvāṇo mad-vyapāśrayaḥ
mat-prasādād avāpnoti
śāśvataṁ padam avyayam
Synonyms
Translation
Visada Mano globojamas tyras bhaktas, nors ir užsiima įvairiausia veikla, Mano malonės dėka pasiekia amžiną ir nenykstančią buveinę.
Purport
KOMENTARAS: Žodis mad-vyapāśrayaḥ reiškia Aukščiausiojo Viešpaties globą. Kad visiškai nusiplautų materijos nešvarybes, tyras bhaktas veikia vadovaujamas Aukščiausiojo Viešpaties arba Jo atstovo – dvasinio mokytojo. Tyro bhakto laikas neriboja. Visą savo laiką, dvidešimt keturias paros valandas, jis būna pasinėręs į veiklą, vykdydamas Aukščiausiojo Viešpaties nurodymus. Visa esybe panirusiam į Kṛṣṇos sąmonę bhaktui Viešpats itin maloningas. Nepaisant visų sunkumų, bhaktas galų gale patenka į transcendentinę buveinę – Kṛṣṇaloką. Galimybė ten patekti jam garantuojama – dėl to nėra abejonių. Ši aukščiausioji buveinė nekinta, viskas ten amžina, nenyksta, viskas sklidina žinojimo.
Tekstas
mayi sannyasya mat-paraḥ
buddhi-yogam upāśritya
mac-cittaḥ satataṁ bhava
Synonyms
Translation
Kad ir ką darytum, pasikliauk Manimi ir Mano globa. Taip su pasiaukojimu tarnaudamas, į Mane nukreipk visas mintis.
Purport
KOMENTARAS: Veikiantis su Kṛṣṇos sąmone, nesielgia taip, tarsi jis būtų pasaulio šeimininkas. Jis turi elgtis kaip tarnas, vadovaudamasis Aukščiausiojo Viešpaties nurodymais. Tarnas nesielgia kaip panorėjęs, jis daro tai, ką liepia šeimininkas. Tarnas, besidarbuojantis aukščiausiojo šeimininko labui, abejingas ir laimėjimui, ir netekčiai. Jis tiesiog vykdo savo pareigas, būdamas ištikimu Viešpaties įsakymui. Gali kilti toks klausimas: Arjunai vadovavo Pats Kṛṣṇa, o ką daryti, kai Kṛṣṇos nėra šalia? Jeigu elgsimės taip, kaip šioje knygoje moko Kṛṣṇa, ir vykdysime Kṛṣṇos atstovo nurodymus, tuomet irgi pasieksime tokius pačius rezultatus. Šiame posme labai svarbus sanskrito žodis mat-paraḥ. Jis pažymi, kad nėra kito gyvenimo tikslo, kaip veikti su Kṛṣṇos sąmone siekiant patenkinti Kṛṣṇą. Taip veikiant reikia galvoti tik apie Kṛṣṇą: „Šią konkrečią pareigą man patikėjo Pats Kṛṣṇa.“ Taip mes savaime galvosime apie Kṛṣṇą ir pasieksime Kṛṣṇos sąmonės tobulumą. Tačiau vertėtų įsidėmėti, kad tuo atveju, kai pataikaujama savo užgaidoms, savo veiklos rezultatus aukoti Aukščiausiajam Viešpačiui nedera. Tokie veiksmai nėra Kṛṣṇai skirta pasiaukojimo tarnystė. Reikia vadovautis Kṛṣṇos įsakymu – tai labai svarbu. Kṛṣṇos nurodymus gauname per mokinių seką iš bona fide dvasinio mokytojo, todėl dvasinio mokytojo paliepimą reikia laikyti svarbiausia gyvenimo priederme. Jei žmogus randa bona fide dvasinį mokytoją ir veikia taip, kaip jis nurodo, jis tikrai įsisąmonins Kṛṣṇą ir pasieks gyvenimo tobulumą.
Tekstas
mat-prasādāt tariṣyasi
atha cet tvam ahaṅkārān
na śroṣyasi vinaṅkṣyasi
Synonyms
Translation
Jei visada galvosi apie Mane, Mano malone įveiksi visas sąlygoto gyvenimo kliūtis. Tačiau jei negalvosi apie Mane, bet vadovausiesi klaidinga savimone neklausydamas Manęs – pražūsi.
Purport
KOMENTARAS: Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus nesistengia be reikalo tenkinti savo gyvenimiškus poreikius. Kvailiai niekada neįstengs suvokti, kaip pasiekti šią laisvę – neturėti rūpesčių. Kas veikia su Kṛṣṇos sąmone, tam Viešpats Kṛṣṇa tampa artimiausiu draugu. Jis nuolat rūpinasi draugo gerove ir paaukoja Save draugui, kuris, norėdamas patenkinti Viešpatį, atsidėjęs darbuojasi dvidešimt keturias valandas per parą. Todėl neturime leisti, kad klaidinga savimonė, kurią pagimdė kūniškoji būties samprata, išvestų mus iš tikrojo kelio. Nereikia klaidingai manyti, kad esame nepavaldūs materialios gamtos guṇų dėsniams ir turime visišką veikimo laisvę. Žmogus yra griežtų materijos dėsnių valdžioje, tačiau pakanka jam pradėti veikti su Kṛṣṇos sąmone, kai jis išsivaduoja ir jo nebekankina jokios materialios dilemos. Reikia visada atminti, kad tą, kuris nepuoselėja Kṛṣṇos sąmonės, įtraukia materijos sūkurys, ir jis nugrimzta į gimimo ir mirties vandenyną. Nė viena sąlygota siela nežino, kaip iš tikrųjų dera elgtis ir kaip nedera, o štai žmogus, veikiantis su Kṛṣṇos sąmone, įgyja visišką veikimo laisvę, nes Kṛṣṇa pataria jam iš vidaus, o dvasinis mokytojas Jo patarimus patvirtina.
Tekstas
na yotsya iti manyase
mithyaiṣa vyavasāyas te
prakṛtis tvāṁ niyokṣyati
Synonyms
Translation
Jei nesivadovausi Mano nurodymais ir nesikausi – pasirinksi klaidingą kelią. Pati tavo prigimtis privers dalyvauti kare.
Purport
KOMENTARAS: Arjuna iš prigimties buvo karys – kṣatriyas. Todėl jo priedermė – kova. Tačiau klaidingos savimonės paveiktas jis bijojo, kad nužudęs savo mokytoją, senelį ir draugus, turės atkentėti atoveikį už nuodėmes. Iš esmės Arjuna laikė save savo poelgių lėmėju – tarsi nuo jo priklausytų geri ar blogi veiksmų rezultatai. Jis užmiršo, kad šalia buvo Aukščiausiasis Dievo Asmuo, kuris liepė jam kautis. Tai sąlygotos sielos užmaršumo pavyzdys. Aukščiausiasis Dievo Asmuo nurodo, kas yra gera ir kas – bloga. Kiekvienas turi tiesiog veikti su Kṛṣṇos sąmone, nes tik taip galima pasiekti gyvenimo tobulumą. Niekas negali žinoti savo lemties taip gerai, kaip ją žino Aukščiausiasis Viešpats, todėl geriausia – veikti taip, kaip nurodo Aukščiausiasis. Nevalia ignoruoti Aukščiausiojo Dievo Asmens ar Jo atstovo, dvasinio mokytojo, įsakymo. Reikia nesvyruojant vykdyti Aukščiausiojo Dievo Asmens paliepimą – tai apsaugos žmogų bet kuriomis aplinkybėmis.
Tekstas
nibaddhaḥ svena karmaṇā
kartuṁ necchasi yan mohāt
kariṣyasy avaśo ’pi tat
Synonyms
Translation
Iliuzijos užvaldytas, dabar tu nenori klausyti Mano nurodymo. Bet vis tiek turėsi taip pasielgti – privers tavoji prigimtis, o Kuntī sūnau.
Purport
KOMENTARAS: Jeigu žmogus atsisako veikti paklusdamas Aukščiausiojo Viešpaties nurodymams, tada jis veikia verčiamas guṇų, kurios jį veikia. Kiekvienas yra veikiamas tam tikro gamtos guṇų derinio ir jo įtakojamas atlieka veiksmus. Tačiau tas, kuris laisva valia paklūsta Aukščiausiojo Viešpaties vadovavimui, pelno šlovę.
Tekstas
hṛd-deśe ’rjuna tiṣṭhati
bhrāmayan sarva-bhūtāni
yantrārūḍhāni māyayā
Synonyms
Translation
Aukščiausiasis Viešpats yra visų širdyse, o Arjuna. Jis nurodo klajonių kelius visoms gyvosioms esybėms, kurios tūno kūne tarytum mašinoje, pagamintoje iš materialios energijos.
Purport
KOMENTARAS: Arjuna neturėjo aukščiausio žinojimo, ir jo sprendimą kautis ar ne pagimdė ribotas mąstymas. Viešpats Kṛṣṇa nurodė, kad gyvoji būtybė nėra pati sau šeimininkas. Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Patsai Kṛṣṇa, lokalizuotos Supersielos pavidalu glūdi gyvosios būtybės širdyje ir jai vadovauja. Keisdama kūnus, gyvoji esybė užmiršta savo ankstesnius darbus, tačiau Supersiela, pažįstantį ir praeitį, ir dabartį, ir ateitį, yra visų jos veiksmų liudininkė. Todėl visai gyvosios esybės veiklai vadovauja Supersiela. Gyvoji esybė gauna tai, ko nusipelno. Ją nešioja materialus kūnas, kuris yra sukurtas iš materialios energijos, vadovaujant Supersielai. Kai tik gyvoji esybė patenka į kurį nors tam tikro tipo kūną, jai tenka veikti tomis sąlygomis, kurias sukuria tas kūnas. Žmogus, vairuojantis greitą automobilį, važiuoja greičiau už tą, kuris vairuoja mažesnio galingumo mašiną, nors patys vairuotojai – gyvosios esybės – gali būti vienodi. Taip ir Aukščiausiajai Sielai liepus, materiali gamta sukuria kiekvienai gyvajai esybei kūną, kad ši galėtų veikti, kaip norėjo praeityje. Gyvoji esybė nėra nepriklausoma. Nereikia manyti, jog esi nepriklausomas nuo Aukščiausiojo Dievo Asmens. Mes visada Viešpaties valdžioje, todėl mūsų pareiga – atsiduoti Viešpačiui. Kitas posmas tai ir ragina padaryti.
Tekstas
sarva-bhāvena bhārata
tat-prasādāt parāṁ śāntiṁ
sthānaṁ prāpsyasi śāśvatam
Synonyms
Translation
Atsiduok Jam visiškai, o Bharatos aini. Jo malone tu pasieksi transcendentinę ramybę ir aukščiausią amžiną buveinę.
Purport
KOMENTARAS: Gyvoji esybė turi atsiduoti Aukščiausiajam Dievo Asmeniui, glūdinčiam kiekvieno širdyje. Tada ji išsigelbės no visų materialios būties negandų. Atsidavusi Viešpačiui ji ne tik išsigelbės nuo visų gyvenimo kančių, bet galų gale pasieks Aukščiausiąjį Dievą. Transcendentinis pasaulis Vedų raštuose („Ṛg Veda“ 1.22.20) aprašomas kaip tad viṣṇoḥ paramaṁ padam. Visa kūrinija – Dievo karalystė, todėl visa, kas materialu, iš tiesų yra dvasiška, tačiau žodžiai paramaṁ padam nurodo būtent amžiną buveinę, vadinamą dvasiniu dangumi, arba Vaikuṇṭha.
Penkioliktame „Bhagavad-gītos“ skyriuje sakoma: sarvasya cāhaṁ hṛdi sanniviṣṭaḥ – Viešpats glūdi visų mūsų širdyse. Patarimas atsiduoti Supersielai, glūdinčiai širdyje, reiškia atsiduoti Aukščiausiajam Dievo Asmeniui – Kṛṣṇai. Arjuna jau pripažino Kṛṣṇą Aukščiausiuoju. Dešimtame skyriuje jis vadino Dievą paraṁ brahma paraṁ dhāma. Arjuna pripažino Kṛṣṇą Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu ir aukščiausia visų gyvųjų esybių buveine, remdamasis ne tik savo asmeniniu patyrimu, bet ir liudijimais tokių didžių autoritetų, kaip Nārada, Asita, Devala ir Vyāsa.
Tekstas
guhyād guhya-taraṁ mayā
vimṛśyaitad aśeṣeṇa
yathecchasi tathā kuru
Synonyms
Translation
Taigi Aš atvėriau tau dar slaptingesnį žinojimą. Gerai apgalvok mano žodžius, o paskui elkis kaip išmanai.
Purport
KOMENTARAS: Viešpats jau paaiškino Arjunai žinojimą apie brahma- bhūtą. Žmogus, pasiekęs brahma-bhūtos lygį, visada džiugus; jis niekad nesielvartauja ir nieko netrokšta, nes turi slaptingą žinojimą. Kṛṣṇa atveria ir žinias apie Supersielą, kurios taip pat yra Brahmano žinojimas – žinios apie Brahmaną, tačiau aukštesnio lygio.
Šio posmo žodžiai yathecchasi tathā kuru – „Elkis kaip nori“ – nurodo, kad Dievas nesuvaržo tos nedidelės nepriklausomybės, kurią turi gyvoji esybė. „Bhagavad-gītoje“ Viešpats visapusiškai išaiškino, kaip pasiekti aukštesnį būties lygį. Geriausias patarimas, kurį gavo Arjuna – atsiduoti Supersielai, esančiai jo paties širdyje. Vadovaudamiesi sveika nuovoka, turime sutikti veikti pagal Supersielos nurodymą. Tai padės nuolatos būti Kṛṣṇos sąmonės, o Kṛṣṇos sąmonė – tai aukščiausia žmogaus gyvenimo tobulumo pakopa. Nurodymą kautis Arjuna išgirsta tiesiogiai iš Dievo Asmens. Gyvosios esybės pačios turėtų būti suinteresuotos atsiduoti Aukščiausiajam Dievo Asmeniui, nes tai pasitarnautų jų labui, o ne Aukščiausiajam. Prieš atsiduodamas Viešpačiui, kiekvienas gali savarankiškai, kiek leidžia jo intelektas, tą būtinybę apsvarstyti. Tai geriausias būdas Aukščiausiojo Dievo Asmens nurodymams perimti. Tuos nurodymus taip pat perteikia ir dvasinis mokytojas – Kṛṣṇos bona fide atstovas.
Tekstas
śṛṇu me paramaṁ vacaḥ
iṣṭo ’si me dṛḍham iti
tato vakṣyāmi te hitam
Synonyms
Translation
Esi labai brangus Mano draugas, todėl skelbiu tau Mano aukščiausią pamokymą, visų slaptingiausią žinojimą. Išklausyk Mane, nes kalbu tavo labui.
Purport
KOMENTARAS: Viešpats perteikė slaptingą žinojimą (žinias apie Brahmaną), o po to dar slaptingesnį (žinias apie Supersielą, kuri yra kiekvieno mūsų širdyje). Dabar jis skelbia pačią slaptingiausią žinojimo dalį: tiesiog atsiduok Aukščiausiajam Dievo Asmeniui. Devinto skyriaus pabaigoje Viešpats pasakė: man-manāḥ – „Visada galvok apie Mane“. Tas pats nurodymas šiame posme pakartojamas, norint pabrėžti „Bhagavad-gītos“ mokymo esmę. Paprastas žmogus šios esmės nesuvokia. Ji atsiveria tik tiems, kurie iš tiesų yra labai brangūs Kṛṣṇai – tyriems Kṛṣṇos bhaktams. Tai pati svarbiausia visų Vedų pamoka. Šis Kṛṣṇos nurodymas yra esminė žinojimo dalis. Todėl Jo pamokymą turi įgyvendinti ne tiktai Arjuna, bet ir visos gyvosios esybės.
Tekstas
mad-yājī māṁ namaskuru
mām evaiṣyasi satyaṁ te
pratijāne priyo ’si me
Synonyms
Translation
Visada galvok apie Mane, tapk Mano bhaktu, garbink Mane ir lenkis Man. Aš pažadu – taip tu tikrai ateisi pas Mane, nes esi labai brangus Mano draugas.
Purport
KOMENTARAS: Visų slaptingiausia žinojimo dalis – būtinumas tapti tyru Kṛṣṇos bhaktu, visada galvoti apie Jį ir veikti Jo labui. Nedera būti medituotoju tik dėl vardo. Gyvenimą reikia sutvarkyti taip, kad visada turėtum galimybę mąstyti apie Kṛṣṇą. Visą kasdieninę veiklą reikėtų sieti su Kṛṣṇa ir gyvenimą sutvarkyti taip, kad visas dvidešimt keturias paros valandas negalvotum apie nieką kitą, tik apie Kṛṣṇą. Viešpats pažada, kad kiekvienas tokios tyros Kṛṣṇos sąmonės žmogus tikrai sugrįš į Kṛṣṇos buveinę, kurioje galės su Juo tiesiogiai bendrauti. Ta visų slaptingiausia žinojimo dalis skelbiama Arjunai, nes jis – brangus Kṛṣṇos draugas. Kiekvienas, kuris eina Arjunos keliu, gali tapti brangiu Kṛṣṇos draugu ir pasiekti tą patį tobulumą, kaip ir Arjuna.
Posmo žodžiai pabrėžia, kad reikia sutelkti protą į Kṛṣṇą, dvirankį Jo pavidalą, nuostabaus veido melsvaspalvį jaunuolį su fleita rankose ir povo plunksna plaukuose. Kṛṣṇos apibūdinimų randame „Brahma-saṁhitoje“ ir kituose raštuose. Reikia sutelkti protą į šį pirminį Kṛṣṇos pavidalą ir neblaškyti dėmesio į kitus Viešpaties pavidalus. Viešpats turi daugybę pavidalų: Viṣṇu, Nārāyaṇa, Rāma, Varāha etc., tačiau bhaktas turi sutelkti mintis į tą Viešpaties pavidalą, kuriuo Jis apsireiškė Arjunai. Proto sutelkimas į Kṛṣṇos pavidalą sudaro visų slaptingiausios žinojimo dalies esmę, ir tas žinojimas buvo atskleistas Arjunai, nes Arjuna – brangiausias Kṛṣṇos draugas.
Tekstas
mām ekaṁ śaraṇaṁ vraja
ahaṁ tvāṁ sarva-pāpebhyo
mokṣayiṣyāmi mā śucaḥ
Synonyms
Translation
Atmesk visų atmainų religijas ir tiesiog atsiduok Man. Aš išgelbėsiu tave nuo atoveikio už visas nuodėmes. Nesibaimink.
Purport
KOMENTARAS: Viešpats apibūdino įvairius žinojimo ir religijos procesus: žinias apie Aukščiausiąjį Brahmaną, apie Supersielą, apie įvairius luomus ir socialinio gyvenimo skyrius, papasakojo apie sannyāsą, atsižadėjimą ir neprisirišimą, apie juslių bei proto valdymą, apie meditaciją etc. Jis visapusiškai apibūdino įvairių tipų religijas. O dabar, apibendrindamas „Bhagavad-gītos“ turinį, Viešpats sako, kad Arjuna privalo atmesti visus jam išaiškintus procesus ir tiesiog atsiduoti Kṛṣṇai – tai išgelbės jį nuo atoveikio už visas nuodėmes, nes Viešpats žada Pats jį apsaugoti.
Septintame skyriuje buvo pasakyta, kad garbinti Viešpatį Kṛṣṇą gali tik tas, kuris išsivadavo nuo atoveikio už visas nuodėmes. Gali atrodyti, kad tol, kol neišsivaduoji nuo atoveikio už visas nuodėmes, negalima įsijungti į atsidavimo procesą. Tačiau abejones išsklaido šis posmas: jei kol kas dar neišsivadavai nuo atoveikio už visas nuodėmes, atsidavimo Śrī Kṛṣṇai procese savaime išsivaduosi. Papildomos pastangos, norint išsivaduoti nuo atoveikio už nuodėmes, nėra būtinos. Tereikia neabejojant pripažinti Kṛṣṇą aukščiausiu visų gyvųjų esybių išganytoju, ir su tikėjimu bei meile Jam atsiduoti.
Atsidavimo Kṛṣṇai procesas aprašytas „Hari-bhakti-vilāsoje“ (11.676):
prātikūlyasya varjanam
rakṣiṣyatīti viśvāso
goptṛtve varaṇaṁ tathā
ātma-nikṣepa-kārpaṇye
ṣaḍ-vidhā śaraṇāgatiḥ
Pagal pasiaukojimo proceso reikalavimus reikia išpažinti tuos religinius principus, kurie ilgainiui atves prie pasiaukojimo tarnystės Viešpačiui. Galima vykdyti tam tikras pareigas pagal veiklos pobūdį, priklausomai nuo to, kokiai socialinei grupei priklausai, tačiau veltui darbuojasi tas, kuris vykdydamas pareigas nepriartėja prie Kṛṣṇos sąmonės. Reikia vengti visko, kas neveda į tobulą Kṛṣṇos sąmonės būvį, ir tikėti, kad bet kokiomis aplinkybėmis Kṛṣṇa apsaugos nuo visų sunkumų. Nėra jokio reikalo rūpintis, kaip palaikyti gyvybę – tuo pasirūpins Kṛṣṇa. Mes privalome suvokti savo bejėgiškumą ir vieninteliu gyvenimo pažangos pagrindu laikyti Kṛṣṇą. Kai tik žmogus rimtai atsideda pasiaukojimo tarnystei visiškai suvokdamas Kṛṣṇą, jis tuojau pat nusiplauna visas materialios gamtos nešvarybes. Egzistuoja įvairūs religijos keliai ir apsivalymo būdai, pagrįsti žinojimo gilinimu, meditacija pagal mistinės yogos sistemą etc., tačiau tam, kuris atsiduoda Kṛṣṇai, tiek daug metodų praktikuoti nereikia. Pakanka atsiduoti Kṛṣṇai ir bus išvengta beprasmio laiko švaistymo. Taip greitai pažengiama į priekį ir išsivaduojama nuo atoveikio už visas nuodėmes.
Mus turėtų žavėti nuostabus Kṛṣṇos pavidalas. Aukščiausiąjį Dievo Asmenį vadina „Kṛṣṇa“, nes Jis yra visų patraukliausias. Laimingas tas, kuris susižavėjo kupinu grožio, visų galingiausiu ir visagaliu Kṛṣṇa. Yra įvairių rūšių transcendentalistų: vieni jų ypač žavisi beasmeniu Brahmanu, kitus labiau traukia Supersielos aspektas etc., tačiau tas, kurį traukia asmeniškas Aukščiausiojo Dievo Asmens aspektas ir, visų pirma, Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Patsai Kṛṣṇa, yra visų tobuliausias transcendentalistas. Kitaip sakant, sąmoninga pasiaukojimo tarnystė Kṛṣṇai – tai visų slaptingiausia žinojimo dalis, – tokia visos „Bhagavad-gītos“ esmė. Transcendentalistais vadinami tiek karma-yogai ir filosofai empirikai, tiek mistikai ir bhaktai, tačiau tyras bhaktas – visų geriausias. Labai svarbią reikšmę turi žodžiai mā śucaḥ: „Nebijok, nesvyruok, liaukis nerimavęs.“ Žmogų gali sugluminti tai, kad reikia atmesti visų formų religijas ir tiesiog atsiduoti Kṛṣṇai, tačiau nerimauti nėra pagrindo.
Tekstas
nābhaktāya kadācana
na cāśuśrūṣave vācyaṁ
na ca māṁ yo ’bhyasūyati
Synonyms
idam — tai; te — tavo; na — niekada; atapaskāya — nėra asketiškas; na — niekada; abhaktāya — nebhaktui; kadācana — bet kuriuo metu; na — niekada; ca — taip pat; aśuśrūṣave — tam, kuris neatlieka pasiaukojimo tarnystės; vācyam — turi būti sakoma; na — niekada; ca — taip pat; mām — Man; yaḥ — tas, kuris; abhyasūyati — yra pavydus.
Translation
Šio slaptingo žinojimo nereikia atskleisti tam, kuris nėra susilaikęs, nėra Man pasišventęs ir su pasiaukojimu Man netarnauja, o taip pat tam, kuris pavydi Man.
Purport
KOMENTARAS: Ši visų slaptingiausio žinojimo dalis neturi būti atskleista tiems, kurie neatliko religinio proceso askezių, kurie niekada nemėgino atlikti Kṛṣṇai skirtos pasiaukojimo tarnystės, nepatarnavo tyram bhaktui, ir ypač tiems, kurie Kṛṣṇą laiko paprasčiausia istorine asmenybe ar pavydi Jam didybės. Kartais net demoniški asmenys, pavydintys Kṛṣṇai ir visiškai kitaip jį garbinantys, imasi savaip aiškinti „Bhagavad-gītą“, siekdami iš to naudos, tačiau tas, kas iš tiesų nori suvokti Kṛṣṇą, tokių komentarų privalo vengti. Tikroji „Bhagavad-gītos“ prasmė juslinių malonumų siekiantiems žmonėms nesuvokiama. Net ir tas, kuris suvaldė savo jusles ir griežtai laikosi Vedų raštų nurodymų, bet nėra Viešpaties bhaktas, negali suprasti Kṛṣṇos. Negali Kṛṣṇos pažinti ir tie, kas dedasi bhaktais, bet neatlieka Kṛṣṇos sąmonės veiklos. Nemažai žmonių pavydi Kṛṣṇai, nes „Bhagavad- gītoje“ Jis paaiškino, kad Jis – Aukščiausiasis ir kad nieko nėra aukščiau Jo ir niekas Jam neprilygsta. Daug kas to pavydi Kṛṣṇai. Tokiems pavyduoliams nereikia persakinėti „Bhagavad-gītos“, nes jie nieko nesupras. Netikintieji negali suprasti „Bhagavad-gītos“ ir Kṛṣṇos. Nesuvokus Kṛṣṇos taip, kaip Jį aiškina autoritetas, tyras bhaktas, nereikėtų net ir mėginti komentuoti „Bhagavad-gītos“.
Tekstas
mad-bhakteṣv abhidhāsyati
bhaktiṁ mayi parāṁ kṛtvā
mām evaiṣyaty asaṁśayaḥ
Synonyms
Translation
Tam, kuris šią aukščiausią paslaptį atskleidžia bhaktams, tyra pasiaukojimo tarnystė užtikrinta, ir galiausiai jis grįš pas Mane.
Purport
KOMENTARAS: Paprastai patariama aptarti „Bhagavad-gītą“ tiktai su bhaktais, nes nebhaktai nesupras nei Kṛṣṇos, nei „Bhagavad-gītos“. Nepripažįstantieji Kṛṣṇos ir „Bhagavad-gītos“ tokių, kokie jie yra iš tikrųjų, neturėtų kaip jiems patinka aiškinti „Bhagavad-gītos“ ir taip daryti įžeidimus. „Bhagavad-gītą“ reikia aiškinti tiktai tiems, kas pasiruošę pripažinti Kṛṣṇą Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu. Ši knyga yra skirta tiktai bhaktams, o ne spekuliatyviems filosofams. Tačiau kiekvienas, kuris nuoširdžiai mėgina pateikti „Bhagavad-gītą“ tokią, kokia ji yra, padarys pažangą pasiaukojimo veiklos srityje ir pasieks tyro pasiaukojimo būvį. Tokio tyro pasiaukojimo dėka jis būtinai grįš namo, atgal pas Dievą.
Tekstas
kaścin me priya-kṛttamaḥ
bhavitā na ca me tasmād
anyaḥ priya-taro bhuvi
Synonyms
Translation
Nėra Man šiame pasaulyje brangesnio tarno už jį ir niekada nebus.
Tekstas
dharmyaṁ saṁvādam āvayoḥ
jñāna-yajñena tenāham
iṣṭaḥ syām iti me matiḥ
Synonyms
Translation
Aš skelbiu, kad tas, kuris studijuoja šį šventą mudviejų pokalbį, garbina Mane intelektu.
Tekstas
śṛṇuyād api yo naraḥ
so ’pi muktaḥ śubhāḻ lokān
prāpnuyāt puṇya-karmaṇām
Synonyms
Translation
Kas klausosi su tikėjimu ir be pavydo, tas išsivaduoja nuo atoveikių už nuodėmes ir pasiekia palankias planetas, kuriose gyvena doringieji.
Purport
KOMENTARAS: Šešiasdešimt septintajame šio skyriaus posme Viešpats nedviprasmiškai draudžia persakinėti Gītą tiems, kas pavydi Kṛṣṇai. Kitaip sakant, „Bhagavad-gītā“ teskirta bhaktams. Tačiau kartais, kai Viešpaties bhaktas skaito viešą paskaitą auditorijoje, ne visi yra bhaktai. Kodėl bhaktai skaito viešas paskaitas? Šis posmas aiškina, kad nors ir ne visi susirinkusieji klausytis paskaitos yra bhaktai, tačiau yra daug žmonių, kurie Kṛṣṇai nepavydi, ir tiki, jog Jis yra Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Jei šie žmonės išgirsta pasakojant apie Jį bona fide bhaktą, tuoj pat išsivaduoja nuo atoveikio už visas nuodėmes ir po mirties pasiekia planetų sistemą, kurioje gyvena teisieji. Taigi žmogui, net jei jis ir nesistengia tapti tyru bhaktu, pakanka klausytis „Bhagavad-gītos“, ir jis gaus tą patį rezultatą, kokį gautų, jei būtų didelis teisuolis. Taip tyras Viešpaties bhaktas visiems suteikia galimybę išsivaduoti nuo atoveikio už visas nuodėmes ir tapti Viešpaties bhaktais.
Dažniausiai teisieji, kurių neslegia atoveikis už nuodėmes, labai lengvai priima Kṛṣṇos sąmonę. Šiame posme paminėti žodžiai puṇya-karmaṇām yra labai reikšmingi. Jise nurodo Vedų raštuose aprašytas didžias aukas, tokias, kaip aśvamedha-yajña. Pasiaukojimo tarnystę atliekantys doringi žmonės, kurie dar netapo tyrais bhaktais, gali pasiekti Šiaurinės žvaigždės, arba Dhruvalokos, kurioje viešpatauja Dhruva Mahārāja, planetų sistemą. Dhruva Mahārāja yra didis Viešpaties bhaktas, ir Jam patikėta valdyti ypatinga planeta, vadinama Šiaurine žvaigžde.
Tekstas
tvayaikāgreṇa cetasā
kaccid ajñāna-sammohaḥ
praṇaṣṭas te dhanañ-jaya
Synonyms
Translation
O Pṛthos sūnau, o turtų užkariautojau, ar dėmesingai išklausei Mane? Ar išsisklaidė tavo neišmanymas ir iliuzijos?
Purport
KOMENTARAS: Viešpats atliko Arjunos dvasinio mokytojo vaidmenį, tad Jo pareiga buvo pasiteirauti, ar Arjuna teisingai suvokė „Bhagavad-gītos“ esmę. Jei būtų paaiškėję, jog Arjuna jos nesuvokė, Viešpats buvo pasiryžęs dar kartą paaiškinti bet kurį teiginį ar net visą „Bhagavad-gītą“. Iš tikrųjų kiekvienas, kas išgirsta „Bhagavad-gītą“ iš bona fide dvasinio mokytojo, tokio, kaip Kṛṣṇa, ar iš Jo atstovo, pastebi išsisklaidant savo neišmanymą. „Bhagavad-gītā“ nėra paprasta knyga, jos autorius ne poetas ar beletristas. Ją papasakojo Patsai Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Kiekvienas, kam nusišypso laimė išgirsti „Bhagavad-gītos“ pamokymus iš Kṛṣṇos ar iš Jo bona fide dvasinio atstovo lūpų, be abejonės, išsivaduos ir išsiverš iš neišmanymo tamsybių.
Tekstas
naṣṭo mohaḥ smṛtir labdhā
tvat-prasādān mayācyuta
sthito ’smi gata-sandehaḥ
kariṣye vacanaṁ tava
Synonyms
arjunaḥ uvāca — Arjuna tarė; naṣṭaḥ — išsklaidyta; mohaḥ — iliuzija; smṛtiḥ — atmintis; labdhā — atgauta; tvat-prasādāt — Tavo malone; mayā — mano; acyuta — o neklystantis Kṛṣṇa; sthitaḥ — tvirtas; asmi — aš esu; gata — pranyko; sandehaḥ — visos abejonės; kariṣye — vykdysiu; vacanam — nurodymą; tava — Tavo.
Translation
Arjuna tarė: Mano brangus neklystantis Kṛṣṇa, mane apėmusi iliuzija išsisklaidė. Tavo malone man grįžo atmintis. Dabar esu tvirtas ir nedraskomas abejonių. Aš pasiruošęs daryti taip, kaip Tu nurodysi.
Purport
KOMENTARAS: Prigimtinė gyvosios esybės, šiuo atveju – Arjunos, padėtis – veikti vadovaujantis Aukščiausiojo Viešpaties įsakymais. Žmogaus uždavinys – disciplinuoti save. Śrī Caitanya Mahāprabhu sako, kad gyvoji esybė yra amžinas Aukščiausiojo Viešpaties tarnas – tokia jos tikroji padėtis. Kai gyvoji esybė tai užmiršta, ją sąlygoja materiali gamta, o tarnaudama Aukščiausiajam Viešpačiui, ji tampa išvaduotu Viešpaties tarnu. Prigimtinė gyvosios esybės padėtis – būti tarnu. Ji tarnauja arba iliuzinei energijai, māyai, arba Aukščiausiajam Viešpačiui. Jei gyvoji esybė tarnauja Aukščiausiajam Viešpačiui, ji yra savo normalioje būklėje, o jei pasirenka tarnauti iliuzinei, išorinei energijai, be abejonės, patenka nelaisvėn. Apimta iliuzijos gyvoji esybė vergauja materialiame pasaulyje. Ją kausto geismas ir troškimai, ir vis dėlto ji galvoja esanti pasaulio valdovė. Šitai vadinasi iliuzija. Kai žmogus išsivaduoja, iliuzija pradingsta, ir jis savo noru atsiduoda Aukščiausiajam, veikia, vadovaudamasis Jo troškimais. Paskutinė iliuzija, paskutiniai gyvajai esybei paspęsti māyos spąstai – tvirtinimas, kad ji esanti Dievas. Gyvoji esybė laiko save nebe sąlygota siela, o Dievu. Ji tokia neišmintinga, jog nesuvokia paprasčiausio dalyko: jei ji būtų Dievas, ar ją galėtų apnikti abejonės. Apie tai ji nepagalvoja. Žodžiu, tokie yra paskutiniai iliuzijos spąstai. Iš tikrųjų, išsivaduoti iš iliuzinės energijos – tai pažinti Kṛṣṇą, Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, ir sutikti veikti pagal Jo įsakymus.
Šiame posme svarbi reikšmė tenka žodžiui moha. Moha nurodo tai, kas priešinga žinojimui. Tikrasis žinojimas – tai supratimas, jog kiekviena gyvoji būtybė yra amžinas Viešpaties tarnas, tačiau užuot susitaikiusi su šia savo padėtimi, gyvoji būtybė mano esanti ne tarnas, o materialaus pasaulio valdovas, nes geidžia viešpatauti materialioje gamtoje. Tokia jos iliuzija. Tačiau Viešpaties ar jo tyro bhakto malone tą iliuziją galima nugalėti, ir kai ji išsisklaido, gyvoji esybė sutinka veikti su Kṛṣṇos sąmone.
Būti Kṛṣṇos sąmonės – reiškia vykdyti Kṛṣṇos nurodymus. Apgauta išorinės materialios energijos, sąlygota siela nesupranta, kad Aukščiausiasis Viešpats yra valdovas, kupinas žinojimo ir visa ko savininkas. Jis gali dovanoti Savo bhaktams ką tik panori. Jis yra visų draugas, tačiau bhaktui Jis ypač prielankus. Jis valdo materialią gamtą ir visas gyvąsias esybes, yra neišsenkamo laiko valdovas, kupinas visų turtų ir galybės. Aukščiausiasis Dievo Asmuo gali dovanoti bhaktui net Patį Save. Jo nepažįstantis žmogus yra užkerėtas iliuzijos. Toks žmogus netampa bhaktu ir toliau vergauja māyai. Tačiau Arjuna, išgirdęs „Bhagavad-gītą“ iš Aukščiausiojo Dievo Asmens lūpų, iš karto atsikratė visų iliuzijų. Jis suprato, kad Kṛṣṇa – ne vien jo draugas, bet ir Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Jis išties suvokė Kṛṣṇą. Taigi studijuoti „Bhagavad-gītą“ – tai suvokti Kṛṣṇą. Kai žmogus įgyja visišką žinojimą, jis savaime atsiduoda Kṛṣṇai. Todėl Arjuna, supratęs, jog Kṛṣṇa sumanė pristabdyti nereikalingą gyventojų gausėjimą, paklusdamas Kṛṣṇos troškimui sutiko kautis. Jis vėl paėmė į rankas ginklą – strėles ir lanką – ir Aukščiausiojo Dievo Asmens įsakymu pasirengė mūšiui.
Tekstas
ity ahaṁ vāsudevasya
pārthasya ca mahātmanaḥ
saṁvādam imam aśrauṣam
adbhutaṁ roma-harṣaṇam
Synonyms
Translation
Sañjaya tarė: Tokį girdėjau dviejų didžių sielų – Kṛṣṇos ir Arjunos pokalbį. Tai, ką išgirdau, buvo taip įstabu, kad man šiaušiasi plaukai.
Purport
KOMENTARAS: „Bhagavad-gītos“ pradžioje Dhṛtarāṣṭra klausė savo patarėją Sañjayą: „Kas vyksta Kurukṣetros mūšio lauke?“ Visa, kas ten vyko, buvo apreikšta Sañjayos širdžiai jo dvasinio mokytojo, Vyāsos, malone, ir jis galėjo ištisai atpasakoti mūšio eigą. Tai buvo įstabiausias pokalbis, nes tokio svarbaus pokalbio tarp dviejų didžių sielų dar niekada nėra buvę ir niekada nebus. Įstabus jis buvo tuo, kad Aukščiausiasis Dievo Asmuo pasakojo apie Save ir Savo energijas gyvajai esybei, Arjunai, didžiam Viešpaties bhaktui. Jei mėgindami pažinti Kṛṣṇą seksime Arjunos pėdomis, gyvenime mus lydės laimė ir sėkmė. Sañjaya tai numanė, o kai ėmė suprasti, perpasakojo pokalbį Dhṛtarāṣṭrai. Išvada turėtų būti tokia: kur Kṛṣṇa ir Arjuna – ten pergalė.
Tekstas
etad guhyam ahaṁ param
yogaṁ yogeśvarāt kṛṣṇāt
sākṣāt kathayataḥ svayam
Synonyms
Translation
Vyāsos malone aš išgirdau tą slaptingiausią pokalbį tiesiogiai iš Paties Kṛṣṇos – visų mistinių galių valdovo, kuris asmeniškai kalbėjo su Arjuna.
Purport
KOMENTARAS: Vyāsa buvo Sañjayos dvasinis mokytojas, ir Sañjaya pripažįsta, jog būtent Vyāsos malone jis suprato Aukščiausiąjį Dievo Asmenį. Tai reiškia, kad Kṛṣṇą reikėtų suvokti ne tiesiogiai, o tarpininkaujant dvasiniam mokytojui. Dvasinis mokytojas – skaidrus tarpininkas, tas tiesa, tačiau patyrimas vis tiek yra tiesioginis. Tokia mokinių sekos paslaptis. Kai dvasinis mokytojas yra bona fide, „Bhagavad-gītą“ galima išgirsti tiesiogiai – kaip ją išgirdo Arjuna. Pasaulyje yra daug mistikų ir yogų, tačiau Kṛṣṇa – visų yogos sistemų valdovas. „Bhagavad-gītoje“ aiškiai suformuluotas Kṛṣṇos nurodymas – atsiduoti Kṛṣṇai. Kas atsiduoda Kṛṣṇai, tas yra pats didžiausias yogas. Ši mintis patvirtinta ir paskutiniame šešto skyriaus posme. Yoginām api sarveṣām.
Nārada yra tiesioginis Kṛṣṇos mokinys ir Vyāsos dvasinis mokytojas. Todėl Vyāsa yra toks pat bona fide autoritetas, kaip ir Arjuna, nes jis priklauso mokinių sekai, o štai Sañjaya yra jau tiesioginis Vyāsos mokinys. Todėl Vyāsos malone Sañjayos juslės buvo apvalytos, ir jis galėjo tiesiogiai matyti bei girdėti Kṛṣṇą. Kas tiesiogiai girdi Kṛṣṇą, tas supranta šį slaptingą žinojimą. Tačiau tas, kuris neįsijungia į mokinių seką, negali girdėti Kṛṣṇos, todėl jo žinojimas visada netobulas, bent jau kalbant apie „Bhagavad-gītos“ suvokimą.
„Bhagavad-gītoje“ aiškinamos visos yogos sistemos: karma-yoga, jñāna- yoga, bhakti-yoga. Kṛṣṇa – visų jų valdovas. Arjunai nusišypsojo didžiulė laimė patirti Kṛṣṇą tiesiogiai. Taip pat Vyāsos malone pasisekė ir Sañjayai – jis pats girdėjo Kṛṣṇą. Iš tikrųjų nėra skirtumo, ar žmogus tiesiogiai girdi Kṛṣṇą, ar tiesiogiai girdi, ką Kṛṣṇa sako per bona fide dvasinį mokytoją, tokį, kaip Vyāsa. Dvasinis mokytojas yra Vyāsadevos atstovas. Todėl pagal vediškąją tradiciją, dvasinio mokytojo gimimo dieną jo mokiniai atlieka ceremoniją, vadinamą Vyāsa-pūja.
Tekstas
saṁvādam imam adbhutam
keśavārjunayoḥ puṇyaṁ
hṛṣyāmi ca muhur muhuḥ
Synonyms
Translation
O valdove, koks džiaugsmas užlieja mane kaskart, kai atsimenu šį nuostabų šventą Kṛṣṇos ir Arjunos pokalbį, – aš visas imu virpėti.
Purport
KOMENTARAS: „Bhagavad-gītos“ suvokimo procesas yra toks transcendentalus, kad kiekvienas, susipažinęs su Kṛṣṇos ir Arjunos pokalbio turiniu, tampa teisuoliu ir nebegali to pokalbio užmiršti. Tokia yra dvasinio gyvenimo transcendentinė situacija. Kitaip sakant, tas, kuris girdi Gītą iš teisingo šaltinio, tiesiogiai iš Kṛṣṇos, įgyja visišką Kṛṣṇos sąmonę. Įsisąmoninęs Kṛṣṇą žmogus kuo toliau tuo labiau prašviesėja ir gyvena su džiugiu virpuliu, kurį patiria ne kartkartėmis, bet kiekvieną akimirksnį.
Tekstas
rūpam aty-adbhutaṁ hareḥ
vismayo me mahān rājan
hṛṣyāmi ca punaḥ punaḥ
Synonyms
Translation
O valdove, kaskart, kai prisimenu įstabų Viešpaties Kṛṣṇos pavidalą, mano nuostaba vis didėja ir mano džiaugsmui nėra galo.
Purport
KOMENTARAS: Pasirodo, Sañjaya Vyāsos malone taip pat regėjo Kṛṣṇos visatos pavidalą, kuris buvo apreikštas Arjunai. Buvo aiškiai pasakyta, kad Viešpats Kṛṣṇa šio pavidalo niekada anksčiau nebuvo apreiškęs. Jis buvo apreikštas tik Arjunai. Vis dėl to, kai Kṛṣṇa Savo visatos pavidalą apreiškė Arjunai, jį išvydo ir dar keli didieji bhaktai. Vyāsa buvo vienas jų. Vyāsa – vienas didžiausių Viešpaties bhaktų ir jis laikomas galinga Kṛṣṇos inkarnacija. Visatos pavidalą Vyāsa atvėrė savo mokiniui Sañjayai. Kaskart, kai Sañjaya prisimindavo įstabų Arjunai apreikštą Kṛṣṇos pavidalą, jį užliedavo nauja džiaugsmo banga.
Tekstas
yatra pārtho dhanur-dharaḥ
tatra śrīr vijayo bhūtir
dhruvā nītir matir mama
Synonyms
Translation
Kur yra Kṛṣṇa, visų mistikų valdovas, ir kur didysis lankininkas Arjuna – ten, be abejonės, bus turtai, pergalė, nepaprasta galia ir dora. Tokia mano nuomonė.
Purport
KOMENTARAS: „Bhagavad-gītos“ tekstas prasideda Dhṛtarāṣṭros klausimu. Dhṛtarāṣṭra tikėjosi, kad pergalę pasieks jo sūnūs, kurių pusėje kovėsi didieji karžygiai – Bhīṣma, Droṇa ir Karṇa. Jis vylėsi saviškių pergalės. Tačiau nupasakojęs įvykius mūšio lauke, Sañjaya taip prabilo į karalių: „Tu galvoji apie pergalę, o aš manau, kad sėkmė ten, kur yra Kṛṣṇa ir Arjuna.“ Jis tiesiai pareiškė Dhṛtarāṣṭṛai, kad pergalės jam tikėtis neverta. Pergalė neabejotinai laukė Arjunos, nes jo pusėje – Kṛṣṇa. Tai, kad Kṛṣṇa tapo Arjunos vežėju, byloja apie dar vieną Jo vertenybę. Kṛṣṇa kupinas vertenybių, ir viena jų – atsižadėjimas. Yra žinoma daugybė tokio atsižadėjimo pavyzdžių, nes Kṛṣṇa taip pat yra ir labiausiai atsižadėjęs.
Iš tikrųjų kova vyko tarp Duryodhanos ir Yudhiṣṭhiros. Arjuna kovėsi savo vyresniojo brolio Yudhiṣṭhiros pusėje. Yudhiṣṭhiros pergalė buvo neabejotina, nes jo pusėje kovėsi ir Kṛṣṇa, ir Arjuna. Kautynės turėjo nulemti, kas valdys pasaulį, ir Sañjaya išpranašavo, kad valdžia atiteks Yudhiṣṭhirai. Šiame posme išpranašauta ir tai, kad Yudhiṣṭhirą, pelniusį mūšyje pergalę, lydės nepaprasta sėkmė, nes jis ne tik teisus ir dievotas, bet ir griežtų dorovinių principų žmogus, niekada gyvenime nekalbėjęs melo.
Daugelis menkos nuovokos žmonių „Bhagavad-gītą“ laiko dviejų draugų pokalbiu mūšio lauke, tačiau tokia knyga negalėtų būti šventraštis. Kai kas paprieštaraus, esą Kṛṣṇa skatino Arjuną kautis, o tai amoralu, tačiau realią padėtį atskleidžia teiginys: „Bhagavad-gītā“ – tai aukščiausias dorovės kodeksas. Aukščiausią dorovės pamoką išgirstame trisdešimt ketvirtame devinto skyriaus posme: man-manā bhava mad-bhaktaḥ. Reikia tapti Kṛṣṇos bhaktu, o visos religijos esmė – atsiduoti Kṛṣṇai (sarva-dharmān parityajya mām ekaṁ śaraṇaṁ vraja). „Bhagavad-gītos“ pamokos – tai tobulas religijos ir dorovės procesas. Gali būti, kad kiti procesai irgi apvalo ir veda į šį procesą, tačiau galutinis „Bhagavad-gītos“ nurodymas – atsiduoti Kṛṣṇai – yra bet kokios dorovės ir religijos aukščiausia viršūnė. Tokia aštuoniolikto skyriaus išvada.
„Bhagavad-gītā“ rodo, kad dvasinė savivoka filosofinių samprotavimų ir meditacijos pagalba – tai tik vienas kelių, tačiau aukščiausias tobulumas – visiškas atsidavimas Kṛṣṇai. Tokia „Bhagavad-gītos“ mokymo esmė. Reguliuojamų principų pagal socialinio gyvenimo skyrius ir įvairias religines kryptis laikymasis galbūt ir yra slaptingas pažinimo kelias. Nors religiniai ritualai kupini slaptingumo, meditacija ir žinojimo gilinimas – dar slaptingesni. O atsiduoti Kṛṣṇai, pasiaukojamai Jam tarnaujant ir sutelkiant į Jį visas mintis – pats slaptingiausias paliepimas. Tokia aštuoniolikto skyriaus esmė.
Dar vienas dalykas, apie kurį kalbama „Bhagavad-gītoje“: tikroji tiesa – tai Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Kṛṣṇa. Absoliuti Tiesa yra patiriama trimis aspektais: kaip beasmenis Brahmanas, kaip lokalizuota Paramātmā ir galiausiai kaip Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Kṛṣṇa. Tobulai pažinti Aukščiausiąją Tiesą – vadinasi, tobulai pažinti Kṛṣṇą. Pažinęs Kṛṣṇą žmogus savaime įgyja ir visas kitas žinias. Kṛṣṇa yra transcendentinis, nes Jis visada egzistuoja Savo amžinoje vidinėje galioje. Gyvosios esybės gimsta iš Jo energijos ir yra skirstomos į dvi kategorijas: amžinai sąlygotas ir amžinai išvaduotas. Gyvųjų esybių nesuskaitoma daugybė, ir jos yra laikomos neatskiriamomis Kṛṣṇos dalimis. Materiali energija reiškiasi dvidešimt keturiomis kategorijomis. Kūrinija yra įtakojama amžinojo laiko – ją kuria bei naikina išorinė energija. Kosminis pasaulis, priklausomai nuo to, ar jis gavęs išraišką, ar ne, yra tai matomas, tai vėl nematomas.
„Bhagavad-gītoje“ nagrinėtos penkios svarbiausios temos: Aukščiausiasis Dievo Asmuo, materiali gamta, gyvosios esybės, amžinas laikas ir įvairios veiklos rūšys. Visa tai yra Aukščiausiojo Dievo Asmens, Kṛṣṇos, valdžioje. Visi Absoliučios Tiesos aspektai – būtent beasmenis Brahmanas, lokalizuota Paramātma ar bet kuris kitas transcendentinis aspektas, priklauso Aukščiausiojo Dievo Asmens pažinimo kategorijai. Nors iš pirmo žvilgsnio Aukščiausiasis Dievo Asmuo, gyvosios esybės, materiali gamta ir laikas gali atrodyti skirtingi, nieko nėra skirtingo nuo Aukščiausiojo. Kita vertus Aukščiausiasis yra visuomet skirtingas nuo visa ko. Viešpaties Caitanyos filosofija – tai „nesuvokiamos vienovės ir skirtybės tuo pat metu“ filosofija. Ši filosofinė sistema – tai tobulas žinojimas apie Absoliučią Tiesą.
Gyvoji esybė savo pirminiame būvyje yra gryna dvasia. Ji – tarytum Aukščiausiosios Dvasios atomo dydžio dalelė. Todėl Viešpatį Kṛṣṇą galėtume palyginti su saule, o gyvąsias esybes – su šviesa, kurią ji skleidžia. Gyvosios esybės – paribio energija, todėl jos linkusios sueiti į sąlytį arba su materialia, arba su dvasine energija. Kitaip sakant, gyvoji esybė yra tarp dviejų Viešpaties energijų. Ji priklauso Aukščiausiojo Viešpaties aukštesniajai energijai, todėl turi dalinę nepriklausomybę. Teisingai pasinaudojusi savo nepriklausomybe, gyvoji esybė paklūsta tiesioginiam Kṛṣṇos vadovavimui. Taip ji pasiekia savo normalų būvį – atsiduria energijoje, kuri teikia džiaugsmą.
Taip Bhaktivedanta baigia komentuoti aštuonioliktąjį, baigiamąjį „Śrīmad Bhagavad-gītos“ skyrių, pavadintą „Atsižadėjimo tobulumas“.