TEXTS 41-42

Tekst

Tekstas

sakheti matvā prasabhaṁ yad uktaṁ
he kṛṣṇa he yādava he sakheti
ajānatā mahimānaṁ tavedaṁ
mayā pramādāt praṇayena vāpi

yac cāvahāsārtham asat-kṛto ’si
vihāra-śayyāsana-bhojaneṣu
eko ’tha vāpy acyuta tat-samakṣaṁ
tat kṣāmaye tvām aham aprameyam

Synonyms

sakhā — en ven; iti — således; matvā — idet jeg har tænkt; prasabham — formasteligt; yat — hvad end; uktam — er blevet sagt; he kṛṣṇa — O Kṛṣṇa; he yādava — O Yādava; he sakhe — O min kære ven; iti — således; ajānatā — uden at kende; mahimānam — herligheder; tava — Dine; idam — dette; mayā — af mig; pramādāt — af tåbelighed; praṇayena — af kærlighed; vā api — enten; yat — hvad end; ca — også; avahāsa-artham — for sjov; asat-kṛtaḥ — krænket; asi — Du er blevet; vihāra — når vi slappede af; śayyā — når vi lå ned; āsana — når vi sad; bhojaneṣu — eller når vi spiste sammen; ekaḥ — alene; atha vā — eller; api — også; acyuta — O Du ufejlbarlige; tat-samakṣam — blandt ledsagere; tat — for alle disse; kṣāmaye — beder om tilgivelse; tvām — Dig; aham — Jeg; aprameyam — (Dig) der er umålelig.

sakhā — draugas; iti — taip; matvā — galvojant; prasabham — įžūliai; yat — kas tiktai; uktam — pasakyta; he krṣṇa — o Kṛṣṇa; he yādava — o Yādava; he sakhe — o mano brangus bičiuli; iti — taip; ajānatā — nežinant; mahimānam — šlovės; tava — Tavo; idam — šios; mayā — man; pramādāt — iš kvailumo; praṇayena — iš meilės; vā api — arba; yat — ko tiktai; ca — taip pat; avahāsa-artham — juoko dėlei; asat-kṛtaḥ — pažemintas; asi — Tu buvai; vihāra — ilsintis; śayyā — gulint; āsana — sėdint; bhojaneṣu — ar kartu valgant; ekaḥ — vienumoje; atha vā — arba; api — taip pat; acyuta — o Patikimasis; tat-samakṣam — tarp draugų; tat — visa tai; kṣāmaye — prašau atleisti; tvām — Tavęs; aham — aš; aprameyam — neišmatuojamo.

Translation

Uden at kende Dine herligheder har jeg i den tro, at Du var min ven, overilet tiltalt Dig som “O Kṛṣṇa”, “O Yādava” og “O min ven”. Tilgiv mig venligst for det, jeg har gjort af galskab eller kærlighed. Ved at spøge med Dig, når vi slappede af og lå på samme seng eller sammen indtog vore måltider alene eller i venners lag, har jeg krænket Dig mange gange. O Du ufejlbarlige, vær god at undskylde mig for alle disse forseelser.

Matydamas Tavyje savo draugą ir Tavo šlovės nepažinęs, aš neapdairiai sakydavau Tau: „O Kṛṣṇa“, „O Yādava“, „O mano bičiuli“. Prašau atleisti visą tai, ką praradęs protą ar iš meilės padariau. Daugybę kartų įžeidžiau Tave juokaudamas, kai ilsėjomės ar tuo pačiu guoliu dalijomės, sėdėjome kartu ar valgėme, kartais dviese, o kartais ir tarp daugelio draugų. O Patikimasis, prašau, atleisk visus mano įžeidimus.

Purport

FORKLARING: Selv om Kṛṣṇa havde vist Sig for Arjuna i Sin universelle form, kunne Arjuna ikke glemme sit venskabelige forhold til Kṛṣṇa og bad Ham derfor om tilgivelse for de mange uformelle gestus, der opstår af venskab. Han indrømmede, at førhen var han ikke klar over, at Kṛṣṇa kunne antage sådan en universel form, selv om Kṛṣṇa som hans nære ven havde forklaret det for ham. Arjuna havde ikke tal på alle de gange, han kunne have krænket Kṛṣṇa ved at tiltale Ham som “O min ven”, “O Kṛṣṇa” eller “O Yādava” uden at være bevidst om Kṛṣṇas overdådighed. Men Kṛṣṇa er så venlig og barmhjertig, at Han på trods af Sin overdådighed legede med Arjuna som en ven. Sådan er den transcendentale kærlighedsudveksling mellem Herren og den hengivne. Forholdet mellem det levende væsen og Kṛṣṇa ligger fast for evigt. Som vi kan se det fra Arjunas adfærd, kan det ikke brydes. Selv om Arjuna havde set den universelle forms overdådighed, kunne han ikke glemme sit venskabsforhold til Kṛṣṇa.

KOMENTARAS: Nors Kṛṣṇa dabar apsireiškęs Arjunai visatos pavidalu, Arjuna prisimena savo draugiškus santykius su Juo, todėl atsiprašo ir meldžia atleisti už visus perdėm laisvus gestus, kilusius iš draugystės. Jis pripažįsta, kad anksčiau nežinojo, jog Kṛṣṇa gali įgauti visatos pavidalą, nors Kṛṣṇa papasakojo jam apie tai kaip artimas jo draugas. Arjuna nežinojo, kiek kartų, nesuvokdamas Kṛṣṇos didybės, nepagarbiai kreipėsi į Jį: „O mano drauge“, „O Kṛṣṇa“, „O Yādava“ etc. Tačiau Kṛṣṇa toks geras ir maloningas, kad nepaisant Savo didybės, elgėsi su Arjuna bičiuliškai. Tokia transcendentinė abipusė meilė tarp bhakto ir Viešpaties. Gyvosios esybės ryšys su Kṛṣṇa išlieka amžiams, jis neužmirštamas. Tai atsispindi Arjunos elgesyje. Nors Arjuna matė visatos pavidalo turtingumą, tačiau pamiršti savo draugystės su Kṛṣṇa negalėjo.