Skip to main content

VERŠ 3

TEXT 3

Verš

Tekstas

tyājyaṁ doṣa-vad ity eke
karma prāhur manīṣiṇaḥ
yajña-dāna-tapaḥ-karma
na tyājyam iti cāpare
tyājyaṁ doṣa-vad ity eke
karma prāhur manīṣiṇaḥ
yajña-dāna-tapaḥ-karma
na tyājyam iti cāpare

Synonyma

Synonyms

tyājyam — musí sa zriecť; doṣa-vat — ako zla; iti — takto; eke — niektorí; karma — činnosť; prāhuḥ — hovoria; manīṣiṇaḥ — veľkí myslitelia; yajña — obete; dāna — štedrosť; tapaḥ — pokánia; karma — činnosť; na — nikdy; tyājyam — zrieknuť sa; iti — tak; ca — a; apare — iní.

tyājyam — turi būti atmestas; doṣa-vat — kaip blogis; iti — šitaip; eke — vieni; karma — darbas; prāhuḥ — sako; manīṣiṇaḥ — didieji mąstytojai; yajña — aukojimo; dāna — labdaros; tapaḥ — askezės; karma — veiksmai; na — niekada; tyājyam — turi būti atmesti; iti — šitaip; ca — ir; apare — kiti.

Překlad

Translation

Niektorí učenci hlásajú, že človek by sa mal zrieknuť všetkých plodonosných činností ako zla, zatiaľ čo iní tvrdia, že obetí, pokání a dobročinností by sa nikto zriekať nemal.

Kai kurie mokyti vyrai sako, kad visa karminė veikla ydinga, todėl reikia jos visiškai atsisakyti, o kiti išminčiai tvirtina, kad aukojimo, labdaros ir askezės niekada nedera atsisakyti.

Význam

Purport

Vedska literatúra popisuje mnohé činnosti, ktoré sú predmetom sporu. Píše sa tam napríklad, že zviera môže byť zabité pri obeti. Niektorí mudrci tvrdia, že zabíjanie zvierat je odporné v akejkoľvek podobe. Vo Vedach však stojí, že ak človek zabije zviera pri obetnom obrade, nepovažuje sa to za zabíjanie, pretože zviera získa nový život. Niekedy dostane nové zvieracie telo, a inokedy je ihneď povýšené do ľudskej podoby. Medzi mudrcmi však v tomto ohľade panujú rôzne názory. Jedni vravia, že je vždy nevyhnutné vyhnúť sa zabíjaniu zvierat a iní zas tvrdia, že pre zvláštne obete je to žiadúce. Śrī Kṛṣṇa teraz objasní tieto názory na obetné činy.

KOMENTARAS: Vedų raštai aprašo įvairias veiklos rūšis, kurios dažnai yra nesantaikos objektas. Antai pasakyta, kad žudyti gyvūną aukai galima, tačiau kai kas tvirtina, kad gyvūnų žudymas visais atvejais yra smerktinas. Nors Vedų raštai pasisako už gyvūnų aukojimą, paaukotas gyvūnas nelaikomas nužudytu. Aukojama tam, kad duotume gyvūnui naują gyvenimą. Kartais paaukotas gyvūnas įgyja naują gyvūno kūną, o kartais iš karto pasiekia žmogaus gyvybės formą. Tačiau šiuo klausimu išminčių nuomonės išsiskiria. Vieni sako, kad gyvūnų žudymo iš viso reikia vengti, kiti tvirtina, kad atliekant kai kurias aukas tai yra leistina. Skirtingas nuomones apie aukų atnašavimą dabar paaiškins Pats Viešpats.