Skip to main content
Library » Bhagavad-gītā, kokia ji yra » ANTRAS SKYRIUS

TEXT 58

STIH 58

Tekstas

Tekst

yadā saṁharate cāyaṁ
kūrmo ’ṅgānīva sarvaśaḥ
indriyāṇīndriyārthebhyas
tasya prajñā pratiṣṭhitā
yadā saṁharate cāyaṁ
kūrmo ’ṅgānīva sarvaśaḥ
indriyāṇīndriyārthebhyas
tasya prajñā pratiṣṭhitā

Synonyms

Synonyms

yadā — kai; saṁharate — atitraukia; ca — taip pat; ayam — jis; kūrmaḥ — vėžlys; aṅgāni — galūnes; iva — kaip; sarvaśaḥ — visas; indriyāṇi — jusles; indriya-arthebhyaḥ — nuo juslių objektų; tasya — jo; prajñā — sąmonė; pratiṣṭhitā — tvirta.

yadā – kada; saṁharate – povuče; ca – također; ayam – on; kūrmaḥ – kornjača; aṅgāni – noge; iva – kao; sarvaśaḥ – sva; indriyāṇi – osjetila; indriya-arthebhyaḥ – od osjetilnih predmeta; tasya – njegova; prajñā – svjesnost; pratiṣṭhitā – utemeljena.

Translation

Translation

Kas sugeba savo jusles atitraukti nuo juslių objektų taip, kaip vėžlys įtraukia šarvan savo galūnes, tas yra tvirtos ir tobulos sąmonės.

Onaj tko može povući svoja osjetila od predmeta osjetila, kao što kornjača uvlači svoje noge u oklop, čvrsto je utemeljen u savršenoj svjesnosti.

Purport

Purport

KOMENTARAS: Yogą, bhaktą ar save suvokusią sielą galima atpažinti pagal sugebėjimą valdyti jusles taip, kaip jis nori. Tačiau dauguma žmonių – juslių vergai, paklūstantys juslių diktatui. Toks atsakymas į klausimą, kokia yra yogo padėtis. Juslės lyginamos su nuodingomis gyvatėmis, jos trokšta neribotos veikimo laisvės. Yogas, ar bhaktas, turi būti labai stiprus, kad tarytum gyvačių kerėtojas įstengtų suvaldyti jusles ir niekada neduotų joms laisvės veikti. Apreikštuose šventraščiuose sutinkame daugybę nurodymų: vieni iš jų draudžia, kiti – rekomenduoja kokią nors veiklą. Tas, kuris nesilaiko šių draudžiančių ir leidžiančių nurodymų ir neatsisako juslinių malonumų, negali pasiekti tvarios Kṛṣṇos sąmonės. Geriausias juslių sulaikymo pavyzdys pateikiamas šiame posme – tai vėžlys. Vėžlys gali bet kada įtraukti savo galūnes ir, esant reikalui, bet kada jas vėl iškišti. Taip ir Kṛsṇą įsisąmoninęs žmogus panaudoja savo jusles tik tam tikram tikslui – tarnauti Viešpačiui, kitam jų nenaudoja. Arjunai patariama naudoti savo jusles tarnystėje Viešpačiui, o ne savo malonumams. Juslės, visą laiką tarnaujančios Viešpačiui, primena vėžlio galūnes, kurias šis laiko įtraukęs į šarvą.

SMISAO: Yogī, bhakta ili samospoznata duša može po svojoj volji vladati osjetilima. To je mjerilo provjere. Međutim, ljudi su većinom sluge osjetila i stoga djeluju po zapovijedima osjetila. To je odgovor na pitanje o položaju yogīja. Osjetila se uspoređuju s otrovnim zmijama. Ona žele djelovati neobuzdano i bez ograničenja. Yogī, odnosno bhakta, mora biti veoma odlučan kako bi mogao vladati ovim zmijama – poput krotitelja zmija. On im nikada ne dopušta da djeluju neovisno. U razotkrivenim spisima postoji mnogo naredbi; neke su od njih zabrane, a neke upute. Onaj tko ne može slijediti upute i zabrane, uzdržavajući se od osjetilnog uživanja, ne može biti čvrsto utemeljen u svjesnosti Kṛṣṇe. Ovdje je naveden najbolji primjer – kornjača. Kornjača može u svakom trenutku uvući svoja osjetila i ponovno ih izvući da bi ostvarila određenu svrhu. Slično tome, osoba svjesna Kṛṣṇe koristi svoja osjetila samo u određenu svrhu, za služenje Gospodina; inače ih povlači. Kṛṣṇa ovdje savjetuje Arjuni da koristi svoja osjetila za služenje Gospodina, a ne za vlastito zadovoljstvo. Primjer kornjače, koja drži svoja osjetila u oklopu, naveden je kako bi se upozorilo da osjetila uvijek trebamo koristiti za služenje Gospodina.