TEXT 58

Tekstas

Tekst

yadā saṁharate cāyaṁ
kūrmo ’ṅgānīva sarvaśaḥ
indriyāṇīndriyārthebhyas
tasya prajñā pratiṣṭhitā

Synonyms

yadā — kai; saṁharate — atitraukia; ca — taip pat; ayam — jis; kūrmaḥ — vėžlys; aṅgāni — galūnes; iva — kaip; sarvaśaḥ — visas; indriyāṇi — jusles; indriya-arthebhyaḥ — nuo juslių objektų; tasya — jo; prajñā — sąmonė; pratiṣṭhitā — tvirta.

yadā — når; saṁharate — trækker tilbage; ca — også; ayam — han; kūrmaḥ — en skildpadde; aṅgāni — lemmerne; iva — ligesom; sarvaśaḥ — fuldstændigt; indriyāṇi — sanserne; indriya-arthebhyaḥ — fra sanseobjekterne; tasya — hans; prajñā — bevidsthed; pratiṣṭhitā — forankret.

Translation

Kas sugeba savo jusles atitraukti nuo juslių objektų taip, kaip vėžlys įtraukia šarvan savo galūnes, tas yra tvirtos ir tobulos sąmonės.

Den, der kan trække sine sanser tilbage fra sanseobjekterne, ligesom en skildpadde trækker sine lemmer ind i skjoldet, er fast forankret i perfekt bevidsthed.

Purport

KOMENTARAS: Yogą, bhaktą ar save suvokusią sielą galima atpažinti pagal sugebėjimą valdyti jusles taip, kaip jis nori. Tačiau dauguma žmonių – juslių vergai, paklūstantys juslių diktatui. Toks atsakymas į klausimą, kokia yra yogo padėtis. Juslės lyginamos su nuodingomis gyvatėmis, jos trokšta neribotos veikimo laisvės. Yogas, ar bhaktas, turi būti labai stiprus, kad tarytum gyvačių kerėtojas įstengtų suvaldyti jusles ir niekada neduotų joms laisvės veikti. Apreikštuose šventraščiuose sutinkame daugybę nurodymų: vieni iš jų draudžia, kiti – rekomenduoja kokią nors veiklą. Tas, kuris nesilaiko šių draudžiančių ir leidžiančių nurodymų ir neatsisako juslinių malonumų, negali pasiekti tvarios Kṛṣṇos sąmonės. Geriausias juslių sulaikymo pavyzdys pateikiamas šiame posme – tai vėžlys. Vėžlys gali bet kada įtraukti savo galūnes ir, esant reikalui, bet kada jas vėl iškišti. Taip ir Kṛsṇą įsisąmoninęs žmogus panaudoja savo jusles tik tam tikram tikslui – tarnauti Viešpačiui, kitam jų nenaudoja. Arjunai patariama naudoti savo jusles tarnystėje Viešpačiui, o ne savo malonumams. Juslės, visą laiką tarnaujančios Viešpačiui, primena vėžlio galūnes, kurias šis laiko įtraukęs į šarvą.

FORKLARING: Kriteriet for at være en yogī eller selvrealiseret sjæl er, at man er i stand til at styre sine sanser ifølge sin plan. De fleste mennesker er imidlertid tjenere af deres sanser og bliver således styret af sansernes diktater. Det er svaret på spørgsmålet om, hvordan yogīen er situeret. Sanserne bliver sammenlignet med giftige slanger. De vil hele tiden gerne handle frit og uden restriktioner. Yogīen eller den hengivne må ligesom en slangetæmmer være meget stærk for at kunne beherske sanserne. Han giver aldrig sanserne lov til at handle uafhængigt. Der findes mange pålæg i de åbenbarede skrifter. Nogle af dem er forbud, og andre er påbud. Medmindre man er i stand til at følge alle påbudene og forbudene og afholde sig fra sansenydelse, kan det ikke lade sig gøre at blive fast forankret i Kṛṣṇa-bevidsthed. Det bedste eksempel er det, der gives her med skildpadden. Skildpadden kan når som helst trække sine sanser ind og aktivere dem igen, når der er behov for det. På samme måde bruges Kṛṣṇa-bevidste personers sanser kun til bestemte formål i Herrens tjeneste og holdes ellers tilbage. Arjuna bliver her undervist i at anvende sine sanser i Herrens tjeneste i stedet for på sin egen tilfredsstillelse. Hele tiden at holde sanserne engageret i Herrens tjeneste er eksemplet, der gives i analogien med skildpadden, der altid har sine sanser under kontrol.