TEXT 2

Tekstas

Tekst

idaṁ jñānam upāśritya
mama sādharmyam āgatāḥ
sarge ’pi nopajāyante
pralaye na vyathanti ca

Synonyms

idam — šio; jñānam — žinojimo; upāśritya — rasdami prieglobstį; mama — Mano; sādharmyam — tokią pat prigimtį; āgatāḥ — pasiekę; sarge api — ir kūrimo metu; na — niekada; upajāyante — gimsta; pralaye — naikinimo metu; na — nei; vyathanti — kenčia; ca — taip pat.

idam — need; jñānam — teadmised; upāśritya — leides varjupaiga; mama — Minu; sādharmyam — sama looduse; āgatāḥ — olles saavutanud; sarge api — isegi loomises; na — mitte kunagi; upajāyante — sünnivad; pralaye — hävitamises; na — ega; vyathanti — on häiritud; ca — samuti.

Translation

Gerai įsitvirtinęs šiame pažinimo kelyje, žmogus gali pasiekti transcendentinę būtį, tokią, kaip Mano. Ją pasiekęs jis nebegims kūrimo metu ir visatos naikinimas neturės jam įtakos.

Neis teadmistes veendununa suudab inimene saavutada Minuga samase transtsendentaalse looduse. Selle saavutanud, ei pea ta enam loomise hetkel uuesti sündima ning sel juhul ei häiri teda enam ka selle maailma hävitamine.

Purport

KOMENTARAS: Tobulą transcendentinį žinojimą gavęs žmogus tampa kokybine prasme vienodas su Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu ir išsivaduoja iš pasikartojančių gimimo ir mirties. Tačiau jis nepraranda savo individualios sielos identiškumo. Vedų raštai rodo, kad išsivadavusios sielos, kurios pasiekė transcendentines dvasinio dangaus planetas, visad žvelgia į Viešpaties lotosines pėdas, su meile ir transcendentaliai Jam tarnaudamos. Taigi net po išsivadavimo bhaktai nepraranda savo individualybės.

Olles omandanud täiuslikud transtsendentaalsed teadmised, omandab inimene Jumala Kõrgeima Isiksusega samad omadused, saades vabaks korduvast sünnist ja surmast. See ei tähenda aga enda kui individuaalse hinge identiteedi kaotamist. Vedakirjanduses antakse mõista, et vabanenud hinged, kes on jõudnud vaimse taeva transtsendentaalsetele planeetidele, näevad alati Kõigekõrgema Jumala lootosjalgu, ning teenivad Teda transtsendentaalse armastusega. Seega ei kaota pühendunud oma individuaalset identiteeti ka mitte pärast vabanemist.

Dažniausiai materialiame pasaulyje įgytą žinojimą teršia trys materialios gamtos guṇos. Jomis nesuteptas žinojimas vadinamas transcendentiniu. Žmogus, gerai įsisąmoninęs transcendentinį žinojimą, pasiekia Aukščiausiojo Asmens lygmenį. O žmonės, nieko nežinantys apie dvasinį dangų, mano, kad išsilaisvinusi iš materialiai būčiai būdingos materialios veiklos dvasinė siela tampa beforme, be jokių individualybės bruožų. Tačiau įvairovė, egzistuojanti materialiame pasaulyje, būdinga ir dvasiniam pasauliui. To nežinantys mano, jog dvasinė būtis yra visiška materialios įvairovės priešingybė. Bet iš tikrųjų dvasiniame danguje gaunamas dvasinis pavidalas, vyksta dvasinė veikla ir tokia dvasinė situacija vadinasi pasiaukojimo tarnystė. Dvasinio pasaulio atmosfera neužteršta, todėl gyvoji esybė tampa kokybiškai tapati Aukščiausiajam Viešpačiui. Žmogus privalo ugdyti visas savo dvasines savybes, kad galėtų įgyti tokį žinojimą. Žmogui, kuris šitaip ugdo dvasines savybes, neturi įtakos nei materialaus pasaulio kūrimas, nei jo naikinimas.

Tavaliselt on need teadmised, mida me materiaalses maailmas saame, saastatud materiaalse looduse kolmest guṇast. Teadmisi, mis ei ole saastatud looduse kolmest guṇast, nimetatakse transtsendentaalseteks teadmisteks. Niipea kui inimene on mõistnud neid transtsendentaalseid teadmisi, tõuseb ta Kõrgeima Isiksusega samale tasandile. Need, kes ei oma mingeid teadmisi vaimsest taevast, arvavad, et vabanedes materiaalsetest tegevustest, mis on omased materiaalsele kehale, muutub nende vaimne „mina" kehatuks ning eristamatuks. Kuid samuti nagu materiaalses maailmas, eksisteerib mitmekesisus ka vaimses maailmas. Sellised teadmatuses viibijad usuvad, et vaimne eksistents on vastand materiaalsele mitmekesisusele. Kuid tegelikult omandab elusolend vaimsesse taevasse jõudes vaimse keha. Vaimses maailmas sooritatakse vaimseid tegevusi ning vaimset elukorraldust nimetatakse pühendumuslikuks eluks. Öeldakse, et vaimse maailma keskkond on puhas ning iga elusolend omab seal Kõigekõrgema Jumalaga samaseid omadusi. Selliste teadmiste omandamiseks peab inimene arendama endas vaimseid omadusi. Inimest, kes arendab endas vaimseid omadusi, ei mõjuta enam ei materiaalse maailma loomine ega hävitamine.