TEXT 2

Tekstas

Tekst

idaṁ jñānam upāśritya
mama sādharmyam āgatāḥ
sarge ’pi nopajāyante
pralaye na vyathanti ca

Synonyms

idam — šio; jñānam — žinojimo; upāśritya — rasdami prieglobstį; mama — Mano; sādharmyam — tokią pat prigimtį; āgatāḥ — pasiekę; sarge api — ir kūrimo metu; na — niekada; upajāyante — gimsta; pralaye — naikinimo metu; na — nei; vyathanti — kenčia; ca — taip pat.

idam — denne; jñānam — viden; upāśritya — efter at have søgt tilflugt hos; mama — Min; sādharmyam — samme natur; āgatāḥ — efter at have opnået; sarge api — selv i skabelsen; na — aldrig; upajāyante — de fødes; pralaye — i udslettelsen; na — ej heller; vyathanti — de forstyrres; ca — også.

Translation

Gerai įsitvirtinęs šiame pažinimo kelyje, žmogus gali pasiekti transcendentinę būtį, tokią, kaip Mano. Ją pasiekęs jis nebegims kūrimo metu ir visatos naikinimas neturės jam įtakos.

Ved at blive fast forankret i denne viden kan man opnå Min transcendentale natur. Således grundfæstet fødes man ikke igen, når der er skabelse på ny eller bliver forstyrret ved tiden for tilintetgørelsen.

Purport

KOMENTARAS: Tobulą transcendentinį žinojimą gavęs žmogus tampa kokybine prasme vienodas su Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu ir išsivaduoja iš pasikartojančių gimimo ir mirties. Tačiau jis nepraranda savo individualios sielos identiškumo. Vedų raštai rodo, kad išsivadavusios sielos, kurios pasiekė transcendentines dvasinio dangaus planetas, visad žvelgia į Viešpaties lotosines pėdas, su meile ir transcendentaliai Jam tarnaudamos. Taigi net po išsivadavimo bhaktai nepraranda savo individualybės.

FORKLARING: Når man først har fået perfekt transcendental viden, opnår man kvalitativ lighed med Guddommens Højeste Personlighed og bliver fri for gentagelsen af fødsel og død. Man mister imidlertid ikke sin identitet som en individuel sjæl. Det fremgår af den vediske litteratur, at de befriede sjæle, der har nået de transcendentale planeter i den åndelige verden, bestandigt ser op til den Højeste Herres lotusfødder ved at være engageret i Hans transcendentale kærlighedstjeneste. Så selv efter befrielsen mister de hengivne ikke deres individuelle identiteter.

Dažniausiai materialiame pasaulyje įgytą žinojimą teršia trys materialios gamtos guṇos. Jomis nesuteptas žinojimas vadinamas transcendentiniu. Žmogus, gerai įsisąmoninęs transcendentinį žinojimą, pasiekia Aukščiausiojo Asmens lygmenį. O žmonės, nieko nežinantys apie dvasinį dangų, mano, kad išsilaisvinusi iš materialiai būčiai būdingos materialios veiklos dvasinė siela tampa beforme, be jokių individualybės bruožų. Tačiau įvairovė, egzistuojanti materialiame pasaulyje, būdinga ir dvasiniam pasauliui. To nežinantys mano, jog dvasinė būtis yra visiška materialios įvairovės priešingybė. Bet iš tikrųjų dvasiniame danguje gaunamas dvasinis pavidalas, vyksta dvasinė veikla ir tokia dvasinė situacija vadinasi pasiaukojimo tarnystė. Dvasinio pasaulio atmosfera neužteršta, todėl gyvoji esybė tampa kokybiškai tapati Aukščiausiajam Viešpačiui. Žmogus privalo ugdyti visas savo dvasines savybes, kad galėtų įgyti tokį žinojimą. Žmogui, kuris šitaip ugdo dvasines savybes, neturi įtakos nei materialaus pasaulio kūrimas, nei jo naikinimas.

Normalt er enhver form for viden, vi får i den materielle verden, forurenet af den materielle naturs tre kvaliteter. Viden, der er ubesmittet af naturens tre kvaliteter, kaldes transcendental viden. Så snart man er forankret i denne transcendentale kundskab, befinder man sig på samme niveau som den Højeste Person. De, der er uden kundskab om den åndelige verden, hævder, at efter at være befriet fra den materielle forms materielle handlinger bliver denne åndelige identitet formløs og uden variation. Men ligesom der er materiel variation i denne verden, er der også variation i den åndelige verden. De, der er uvidende om dette, tror, at åndelig eksistens er det modsatte af materiel mangfoldighed. Men i den åndelige verden får man i virkeligheden en åndelig form. Der foregår åndelige aktiviteter der, og den åndelige situation kaldes hengivent liv. Den atmosfære siges at være ubesmittet, og der er man kvalitativt lig med den Højeste Herre. Man skal udvikle alle de åndelige kvaliteter for at få en sådan viden. Ved således at udvikle åndelige kvaliteter bliver man hverken påvirket af den materielle verdens skabelse eller ødelæggelse.