TEXT 9

VERZ 9

Tekstas

Besedilo

mac-cittā mad-gata-prāṇā
bodhayantaḥ parasparam
kathayantaś ca māṁ nityaṁ
tuṣyanti ca ramanti ca

Synonyms

mat-cittāḥ — visos jų mintys Manyje; mat-gata-prāṇāḥ — jų gyvenimai skirti Man; bodhayantaḥ — pamokslaudami; parasparam — tarpusavyje; kathayantaḥ — kalbėdami; ca — taip pat; mām — apie Mane; nityam — nuolatos; tuṣyanti — patiria pasitenkinimą; ca — taip pat; ramanti — mėgaujasi transcendentine palaima; ca — taip pat.

mat-cittāḥ – katerih um je prežet z mislimi o Meni; mat-gata-prāṇāḥ – katerih življenja so posvečena Meni; bodhayantaḥ – ki pridigajo; parasparam – med seboj; kathayantaḥ – ki govorijo; ca – tudi; mām – o Meni; nityam – nenehno; tuṣyanti – postanejo zadovoljni; ca – tudi; ramanti – uživajo transcendentalno blaženost; ca – tudi.

Translation

Mano tyri bhaktai mintimis pasinėrę į Mane, visas jų gyvenimas paskirtas tarnauti Man, jie patiria didžiulį pasitenkinimą ir palaimą, nuolat šviesdami vienas kitą ir kalbėdami apie Mane.

Moji čisti bhakte zmeraj mislijo Name in njihova življenja so posvečena Moji službi. Nenehno poučujejo drug drugega in se pogovarjajo o Meni, pri čemer uživajo veliko zadovoljstvo in blaženost.

Purport

KOMENTARAS: Tyri bhaktai, kurių būdingus bruožus apibūdina posmas, visiškai atsideda transcendentinei meilės tarnystei Viešpačiui. Niekas negali atitraukti jų minčių nuo Kṛṣṇos lotosinių pėdų. Jie kalba tik apie transcendentinius dalykus. Posme būtent ir nusakyti tyrų bhaktų požymiai. Aukščiausiojo Viešpaties bhaktai dvidešimt keturias valandas per parą šlovina Aukščiausiojo savybes bei pramogas. Visa savo esybe jie pasineria į Kṛṣṇą ir su malonumu kalba apie Jį su kitais bhaktais.

Čisti bhakte, o katerih govori ta verz, so povsem predani transcendentalnemu ljubečemu služenju Gospodu. Njihovih misli ni mogoče odvrniti od Kṛṣṇovih lotosovih stopal in pogovarjajo se samo o transcendentalnih temah. Značilnosti čistih bhakt so opisane v tem verzu. Taki bhakte štiriindvajset ur na dan slavijo odlike in zabave Vsevišnjega Gospoda. Njihova srca in duše so zmeraj prežeti s Kṛṣṇo, in ko se z drugimi bhaktami pogovarjajo o Njem, jih prevzema veliko zadovoljstvo.

Pradinėje pasiaukojimo tarnystės stadijoje transcendentinį pasitenkinimą bhaktams teikia pati tarnystė, o pasiekę brandumo pakopą jie iš tikrųjų pamilsta Dievą. Pasiekę transcendentinę būseną, jie džiaugiasi aukščiausia būties tobulybe, kurią Viešpats apreiškia Savo buveinėje. Viešpats Caitanya transcendentinę pasiaukojimo tarnystę lygina su sėklos pasėjimu gyvosios esybės širdyje. Po įvairias visatos planetas klajoja milijardai gyvųjų esybių, tačiau tik keletui nusišypso laimė sutikti tyrą bhaktą ir suvokti pasiaukojimo tarnystės esmę. Pasiaukojimo tarnystė – tarsi sėkla. Jeigu ji pasėjama gyvosios esybės širdyje, ir jeigu žmogus nuolat klausosi bei kartoja Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare – toji sėkla sudygsta, kaip ir medžio sėkla, ją reguliariai laistant. Dvasinis pasiaukojimo tarnystės augalas iš lėto auga ir auga, kol prasiskverbia pro materialios visatos kiautą ir pasiekia brahmajyoti spindėjimą dvasiniame danguje. Jis stiebiasi vis aukštyn į dvasinį dangų, kol pasiekia aukščiausią planetą, vadinamą Goloka Vṛndāvana – aukščiausiąją Kṛṣṇos planetą. Galiausiai augalas priglunda prie Kṛṣṇos lotosinių pėdų ir gauna atilsį. Pasiaukojimo tarnystės augalas, lygiai kaip ir kiti augalai, atėjus laikui žydi ir sunokina vaisius, o jo laistymas – kartojimas ir klausymasis – nenutrūksta. Pasiaukojimo tarnystės augalas smulkiai aprašytas „Caitanya-caritāmṛtos“ Madhya-līlos devynioliktame skyriuje. Šiame skyriuje aiškinama, jog tada, kai subrendęs augalas priglunda prie Aukščiausiojo Viešpaties lotosinių pėdų, gyvąją esybę visiškai užvaldo meilė Dievui. Tuomet ji nė akimirkos negali išbūti nebendravusi su Aukščiausiuoju Viešpačiu, be kurio ji – kaip žuvis be vandens. Šioje būsenoje bhaktas, bendraudamas su Aukščiausiuoju Viešpačiu, įgauna transcendentinių savybių.

Na začetni stopnji jim transcendentalno zadovoljstvo daje sámo služenje Gospodu, na zreli stopnji pa bhakte dejansko ljubijo Boga. Ko se dvignejo na to transcendentalno raven, dosežejo najvišjo popolnost in uživajo v blaženosti, v kakršni uživa Gospod v Svojem prebivališču. Gospod Caitanya primerja transcendentalno vdano služenje s semenom, posejanim v srce živega bitja. V univerzumu je nešteto živih bitij, ki se selijo s planeta na planet, le nekaj izmed njih pa ima to srečo, da srečajo čistega bhakto, ki jih pouči o vdanem služenju. Vdano služenje je podobno semenu, posejanemu v srce živega bitja. Če živo bitje posluša in poje mantro Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare / Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare, seme vdanega služenja vzklije, kakor ob rednem zalivanju vzklije seme drevesa. Duhovna rastlina vdanega služenja raste vse više in više ter predre prekrivalo materialnega univerzuma in vstopi v bleščeči brahmajyoti v duhovnem nebu. Tam še naprej raste in doseže najvišji planet, Goloko Vṛndāvano, Kṛṣṇovo najvišje prebivališče. Na tem planetu poišče zavetje Kṛṣṇovih lotosovih stopal in ostane v njem. Kakor druge rastline tudi rastlina vdanega služenja po določenem času vzcveti in obrodi sadove, bhakta pa jo takrat s petjem in poslušanjem o Gospodu še naprej zaliva. Popoln opis rastline vdanega služenja najdemo v Caitanya-caritāmṛti (Madhya-līlā, 19. poglavje). Tam je rečeno, da bhakto potem, ko je cela rastlina v zavetju lotosovih stopal Vsevišnjega Gospoda, popolnoma preplavi ljubezen do Boga. Takrat se ne more niti za trenutek ločiti od Vsevišnjega Gospoda, kakor riba ne more živeti brez vode. Tako povezan z Vsevišnjo Božansko Osebnostjo razvije transcendentalne odlike.

„Śrīmad-Bhāgavatam“ taip pat daug vietos skiria pasakojimams apie Aukščiausiojo Viešpaties ir Jo bhaktų santykius, tad bhaktai labai brangina „Śrīmad-Bhāgavatam“, – tai pažymėta ir pačioje Bhāgavatam (12.13.18). Śrīmad-bhāgavataṁ purāṇaṁ amalaṁ yad vaiṣṇavānāṁ priyam. Šiame veikale kalbama ne apie materialią veiklą, ekonomikos vystymą, juslinį pasitenkinimą ar išsivadavimą. „Śrīmad-Bhāgavatam“– vienintelė knyga, kuri kuo nuodugniausiai aptaria transcendentinę Aukščiausiojo Viešpaties ir Jo bhaktų esmę. Todėl save pažinusios sielos, įsisąmoninusios Kṛṣṇą, negali atsidžiaugti klausydamosis šio transcendentinio kūrinio pasakojimų, kaip kad jaunuolis ir mergina džiaugiasi, būdami kartu.

V Śrīmad-Bhāgavatamu najdemo veliko pripovedi o odnosih med Vsevišnjim Gospodom in Njegovimi bhaktami, zato je ta knjiga bhaktam zelo pri srcu. To je rečeno v samem Śrīmad-Bhāgavatamu (12.13.18). Śrīmad-bhāgavataṁ purāṇam amalaṁ yad vaiṣṇavānāṁ priyam. V tej Purāṇi ne najdemo ničesar o tem, kako opravljati posvetne dejavnosti, kako materialno napredovati, zadovoljevati čute ali doseči osvoboditev. Śrīmad-Bhāgavatam je edino delo, v katerem je v celoti opisana transcendentalna narava Vsevišnjega Gospoda in Njegovih bhakt. Zato tisti, ki so dosegli samospoznanje in razvili zavest Kṛṣṇe, nenehno uživajo ob poslušanju takih transcendentalnih zgodb, kakor mlad fant in dekle uživata v družbi drug drugega.