Skip to main content

DEŠIMTAS SKYRIUS

Absoliuto turtingumas

Tekstas

śrī-bhagavān uvāca
bhūya eva mahā-bāho
śṛṇu me paramaṁ vacaḥ
yat te ’haṁ prīyamāṇāya
vakṣyāmi hita-kāmyayā

Synonyms

śrī-bhagavān uvāca — Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė; bhūyaḥ — vėl; eva — tikrai; mahā-bāho — o tvirtaranki; śṛṇu — išgirsk; me — Mano; paramam — aukščiausią; vacaḥ — pamokymą; yat — tą, kurį; te — tau; aham — Aš; prīyamāṇāya — laikydamas tave brangiu Sau; vakṣyāmi — sakau; hita- kāmyayā — tavo labui.

Translation

Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Vėl klausyk, o tvirtaranki Arjuna. Esi Mano brangus draugas, todėl toliau kalbėsiu tavo labui ir suteiksiu tau žinias, dar vertingesnes, negu lig šiolei bylojau.

Purport

KOMENTARAS: Žodį „Bhagavān“ Parāśara Munis aiškina taip: Bhagavānas arba Aukščiausiasis Dievo Asmuo – tai tas, kuris valdo šešias vertenybes: absoliučią jėgą, šlovę, turtus, žinojimą, grožį ir atsižadėjimą. Gyvendamas žemėje, Kṛṣṇa pademonstravo visas šias vertenybes, todėl tokie didieji išminčiai, kaip Parāśara Munis, laikė Kṛṣṇą Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu. Dabar Kṛṣṇa atskleidžia Arjunai dar slaptingesnes žinias, pasakoja apie Savo turtus ir darbus. Jau nuo septinto skyriaus Viešpats aptaria įvairias Savo energijas ir aiškina, kaip jos veikia. O šiame skyriuje Jis pasakoja Arjunai apie ypatingas Savo vertenybes. Ankstesniame skyriuje Viešpats apibūdino Savo energijas tam, kad pasiaukojimui padėtų tvirtą tikėjimo pagrindą. Vėlgi šiame skyriuje Jis pasakoja Arjunai apie Savo apraiškas ir vertenybes.

Kuo daugiau išgirstama apie Aukščiausiąjį Dievą, tuo tvirtesne tampa pasiaukojimo tarnystė. Reikia nuolat klausyti pasakojimų apie Viešpatį bhaktų draugijoje, ir tai padės vis geriau Jam tarnauti. Tačiau pokalbiai bhaktų draugijoje mezgasi tik tarp tokių žmonių, kurie iš tiesų nori puoselėti Kṛṣṇos sąmonę, kiti dalyvauti tokiuose pokalbiuose negali. Viešpats pareiškia Arjunai, jog dabar kalbama jo labui, kadangi Arjuna Jam labai brangus.

Tekstas

na me viduḥ sura-gaṇāḥ
prabhavaṁ na maharṣayaḥ
aham ādir hi devānāṁ
maharṣīṇāṁ ca sarvaśaḥ

Synonyms

na — niekada; me — Mano; viduḥ — žino; sura-gaṇāḥ — pusdieviai; prabhavam — kilmę, turtus ir galybę; na — niekada; mahā-ṛṣayaḥ — didieji išminčiai; aham — Aš esu; ādiḥ — pradžia; hi — tikrai; devānām — pusdievių; mahā-ṛṣīṇām — didžiųjų išminčių; ca — taip pat; sarvaśaḥ — visais atžvilgiais.

Translation

Nei pusdievių pulkai, nei didieji išminčiai nežino Mano kilmės, turtų ir galybės, nes kad ir kaip žvelgsi, Aš esu pusdievių ir išminčių pradžia.

Purport

KOMENTARAS: „Brahma-saṁhitoje“ teigiama, kad Viešpats Kṛṣṇa – Aukščiausiasis Viešpats. Nėra už Jį didingesnio, Jis – visų priežasčių priežastis. Šiame posme Pats Viešpats pareiškia, kad Jis – visų pusdievių ir išminčių priežastis. Net pusdieviai ir didieji išminčiai negali pažinti Kṛṣṇos, negali suprasti Kṛṣṇos vardo, suvokti Jo asmenybės, o ką jau kalbėti apie šios menkutės planetos vadinamuosius mokslininkus? Niekas nesuvokia, kodėl Aukščiausiasis Dievas nužengia lyg paprastas žmogus ir atlieka Savo stebuklingus, antžmogiškus žygius. Žinotina, erudicija nėra būtina sąlyga norint suvokti Kṛṣṇą. Jo suvokti nepavyko net ir pusdieviams bei išminčiams, kurie bandė pažinti Kṛṣṇą spekuliatyviais samprotavimais. „Śrīmad- Bhāgavatam“ irgi aiškiai sakoma, kad net didieji pusdieviai neįstengia pažinti Aukščiausiojo Dievo Asmens. Jų mintis tepakyla tiek, kiek leidžia netobulos juslės, ir prieina priešingą sampratą – impersonalizmą, kurio objektas – kažkas, kam trys materialios gamtos guṇos nėra suteikusios išraiškos; arba dar – spekuliatyvių samprotavimų pagalba jie gali kažin ką išgalvoti, tačiau tokiais paikais samprotavimais neįmanoma pažinti Kṛṣṇos.

Norintiems pažinti Absoliučią Tiesą Viešpats posme daro užuominą: „Štai Aš – Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Aš esu Aukščiausiasis.“ Tai reikia žinoti. Nors neįmanoma perprasti nesuvokiamo Viešpaties Jam asmeniškai apsireiškus – Jis egzistuoja. Iš tiesų Kṛṣṇą, kuris yra amžinas, kupinas palaimos ir žinojimo, galime pažinti gilindamiesi į Jo žodžius „Bhagavad-gītoje“ ir „Śrīmad-Bhāgavatam“. Dievą, kaip valdančiąją jėgą ar beasmenį Brahmaną gali suvokti ir tie, kuriuos valdo žemesnė Viešpaties energija, tačiau nepasiekus transcendentinės padėties, Dievo Asmens pažinti neįmanoma.

Kadangi daugelis žmonių neįstengia suvokti, kas yra Kṛṣṇa ir kokia Jo tikroji padėtis, iš nepriežastinės Savo malonės Jis nužengia parodyti Savo palankumą spekuliatyviems mąstytojams. Nors Aukščiausiojo Viešpaties žygiai yra antžmogiški, vis tiek tie mąstytojai, įtakojami teršiamo materialios energijos poveikio, mano, kad beasmenis Brahmanas yra Aukščiausiasis. Tik bhaktai, visiškai atsidavę Aukščiausiajam Viešpačiui, Aukščiausiojo Asmens malone gali suprasti, kad Aukščiausiasis Viešpats yra Kṛṣṇa. Viešpaties bhaktai nesidomi impersonalia Dievo kaip beasmenio Brahmano sąvoka, jų tikėjimas ir pasiaukojimas leidžia jiems išsyk atsiduoti Aukščiausiajam Viešpačiui, ir nepriežastinė Kṛṣṇos malonė suteikia jiems galimybę suvokti Kṛṣṇą. Niekas kitas pažinti Jo negali. Net ir didieji išminčiai yra vieningos nuomonės: „Kas yra ātmā, kas yra Aukščiausiasis? Tasai, kurį mes turime garbinti.“

Tekstas

yo mām ajam anādiṁ ca
vetti loka-maheśvaram
asammūḍhaḥ sa martyeṣu
sarva-pāpaiḥ pramucyate

Synonyms

yaḥ — tas, kuris; mām — Mane; ajam — negimusį; anādim — bepradį; ca — taip pat; vetti — pažįsta; loka — planetų; mahā-īśvaram — aukščiausią valdovą; asammūḍhaḥ — nepaklydęs; saḥ — jis; martyeṣu — tarp mirtingųjų; sarva- pāpaiḥ — nuo atoveikio už visas nuodėmes; pramucyate — yra išvaduotas.

Translation

Kas žino Mane kaip negimusį, bepradį, Aukščiausiąjį visų pasaulių Viešpatį, tas vienintelis iš žmonių yra nepaklydęs ir išsivaduoja iš visų nuodėmių.

Purport

KOMENTARAS: Septintame skyriuje (7.3) pasakyta: manuṣyāṇāṁ sahasreṣu kaścid yatati siddhaye – siekiantieji dvasinės savivokos yra nepaprasti žmonės. Jie pranoksta milijonus paprastų žmonių, neturinčių dvasinio žinojimo. O tarp žmonių, kurie tikrai stengiasi suvokti savo dvasinę padėtį, didžiausią sėkmę dvasinės savivokos kelyje yra patyręs tas, kuriam pavyksta suprasti, jog Kṛṣṇa yra Aukščiausiasis Dievo Asmuo, visa ko savininkas ir negimstantis. Tik visiškai suvokus aukščiausią Kṛṣṇos padėtį galima išsivaduoti nuo atoveikio už visas nuodėmes.

Viešpats posme apibūdinamas žodžiu aja, reiškiančiu „negimęs“, tačiau Jis skiriasi nuo gyvųjų esybių, kurios antrame skyriuje irgi vadinamos aja. Viešpats kitoks, nei gyvosios esybės, kurias materialūs potraukiai verčia gimti ir mirti. Sąlygotos sielos keičia savo kūnus, o Jo kūnas – nekinta. Net ir nužengdamas į šį materialų pasaulį, Viešpats yra toks pats, negimęs, todėl ketvirtame skyriuje sakoma, kad Savo vidinės galios dėka Jis nėra įtakojamas žemesnės materialios energijos, ir visad egzistuoja aukštesnėje energijoje.

Posmo žodžiai vetti loka-maheśvaram pažymi, kad turime žinoti, jog Viešpats Kṛṣṇa – aukščiausias visatos planetų valdovas. Jis egzistavo prieš sukuriant pasaulį ir skiriasi nuo Savo kūrinijos. Visi pusdieviai buvo sukurti jau materialiame pasaulyje, bet apie Kṛṣṇą pasakyta, kad Jis nėra sukurtas, todėl skiriasi netgi nuo didžiųjų pusdievių – Brahmos ir Śivos. Jis Pats sukūrė Brahmą, Śivą bei visus kitus pusdievius, todėl ir yra Aukščiausioji visų planetų Asmenybė.

Śrī Kṛṣṇa skiriasi nuo visos kūrinijos, ir kas Jį tokį pažįsta, tas tučtuojau išsivaduoja nuo atoveikio už visas nuodėmes. Norėdami pažinti Aukščiausiąjį Viešpatį, turime nusiplauti visas nuodėmes. „Bhagavad-gītoje“ teigiama, kad suvokti Viešpatį galima tik pasiaukojimo tarnystės dėka – kito būdo nėra.

Nemėginkime pamatyti Kṛṣṇoje žmogų. Jau buvo sakyta, kad tik neišmanėliai laiko Jį žmogumi. Dabar tai išreikšta kitais žodžiais. Nekvailas žmogus, kuriam pakanka išminties suprasti tikrąją Dievo padėtį, visada laisvas nuo atoveikio už nuodėmes.

Tačiau jei Kṛṣṇa yra Devakī sūnus, kaip Jis gali būti negimstantis? Tai taip pat paaiškinta „Śrimad-Bhāgavatam“: Devakī ir Vāsudevai Jo pasirodymas buvo neįprastas. Iš pradžių Jis apsireiškė pirminiu Savo pavidalu, o tik paskui atsimainė į paprastą vaiką.

Visi poelgiai, kai vadovauja Kṛṣṇa, yra transcendentalūs, jų neteršia materialios reakcijos, kurios gali būti palankios ir nepalankios. Iš tikrųjų tai protas pagimdo mintį, kad materialiame pasaulyje egzistuoja kažkas palanku ir nepalanku, nes materialiame pasaulyje nieko, kas būtų palanku, nėra. Viskas jame nepalanku, kadangi pati materiali būtis lemia bloga. Mums tik atrodo, kad ji ką nors gera gali suteikti. Tikrąjį gėrį teikia veikla su Kṛṣṇos sąmone, visiškas pasiaukojimas ir tarnystė. Todėl jei išties norime, kad veikla būtų mums palanki, ji turi būti atliekama pagal Aukščiausiojo Viešpaties nurodymus. Viešpaties nurodymai pateikiami autoritetinguose šventraščiuose – „Śrimad-Bāgavatam“ ir „Bhagavad-gītoje“, taip pat juos galima perimti iš bona fide dvasinio mokytojo. Dvasinis mokytojas yra Aukščiausiojo Viešpaties atstovas, tad jo nurodymai išeina tiesiog iš Aukščiausiojo Viešpaties. Dvasinis mokytojas, šventieji ir šventraščiai kreipia tuo pačiu keliu, šie trys šaltiniai vienas kitam neprieštarauja. Tokiais nurodymais paremta veikla nesukelia atoveikio, kurį sukeltų doringa ar nedora materialaus pasaulio veikla. Transcendentinė bhakto nuostata, su kuria atliekama veikla, turi atsižadėjimo bruožą ir vadinama sannyāsa. Šešto „Bhagavad-gītos“ skyriaus pirmame posme teigiama, kad tikrai atsižadėjęs yra tas žmogus, kuris veikia iš pareigos, vykdydamas Aukščiausiojo Viešpaties paliepimą, ir nesiekia savo veiklos vaisių (anāśritaḥ karma-phalam). Tikras sannyāsis ir yogas yra žmogus, besivadovaujantis savo veikloje Aukščiausiojo Viešpaties nurodymais, o ne tas, kuris rengiasi kaip sannyāsis arba yogas.

Tekstas

buddhir jñānam asammohaḥ
kṣamā satyaṁ damaḥ śamaḥ
sukhaṁ duḥkhaṁ bhavo ’bhāvo
bhayaṁ cābhayam eva ca
ahiṁsā samatā tuṣṭis
tapo dānaṁ yaśo ’yaśaḥ
bhavanti bhāvā bhūtānāṁ
matta eva pṛthag-vidhāḥ

Synonyms

buddhiḥ — intelektas; jñānam — žinojimas; asammohaḥ — abejonių nebuvimas; kṣamā — atlaidumas; satyam — teisingumas; damaḥ — juslių valdymas; śamaḥ — proto valdymas; sukham — laimė; duḥkham — kančia; bhavaḥ — gimimas; abhāvaḥ — mirtis; bhayam — baimė; ca — taip pat; abhayam — bebaimiškumas; eva — taip pat; ca — ir; ahiṁsā — prievartos atsisakymas; samatā — pusiausvyra; tuṣṭiḥ — pasitenkinimas; tapaḥ — askezė; dānam — labdara; yaśaḥ — šlovė; ayaśaḥ — nešlovė; bhavanti — atsirado; bhāvāḥ — prigimtys; bhūtānām — gyvųjų esybių; mattaḥ — iš Manęs; eva — tikrai; pṛthak-vidhāḥ — skirtingų rūšių.

Translation

Intelektą, žinojimą, abejonių ir iliuzijos nebuvimą, atlaidumą, teisingumą, juslių ir proto valdymą, laimę ir kančią, gimimą ir mirtį, baimę ir bebaimiškumą, prievartos atsisakymą, pusiausvyrą, pasitenkinimą, asketiškumą, labdaringumą, šlovę ir nešlovę – visas tas įvairiausias gyvųjų būtybių savybes sukūriau Aš vienas.

Purport

KOMENTARAS: Geras ir blogas gyvųjų esybių savybes sukūrė Kṛṣṇa. Jos ir apibūdintos šiuose posmuose.

Intelektas – tai sugebėjimas teisingai įvertinti dalykus, o žinojimas – tai sugebėjimas suprasti, kas yra dvasia ir kas – materija. Įprastinis išsimokslinimas, gautas universitetuose, teaprėpia materiją, todėl „Bhagavad-gītā“ jo nelaiko žinojimu. Žinojimas – tai sugebėjimas skirti dvasią nuo materijos. Šiuolaikinis švietimas nepateikia žinių apie dvasią, jo objektas – materijos pradmenys ir kūno poveikiai. Todėl akademinės žinios nėra pilnavertės.

Pasiekti asammohą, išsivaduoti iš abejonių ir iliuzijos, tegali ryžtingas ir transcendentinę filosofiją suprantantis žmogus. Jis lėtai, bet užtikrintai atsikrato iliuzijos. Nevalia niekuo aklai tikėti – viską reikia rūpestingai ir apdairiai pasverti. Žmogus privalo ugdyti kṣamą – pakantumą ir atlaidumą, jis turi pakęsti ir atleisti nereikšmingus įžeidimus. Satyam, teisingumas – tai sugebėjimas žmonių labui pateikti tiesą tokią, kokia ji yra. Jos nevalia iškreipti. Visuomeniniai papročiai reikalauja sakyti tiesą tik tuo atveju, jeigu ji maloni kitiems. Bet tai nėra teisingumas. Teisybę reikia sakyti tiesiai ir atvirai, kad kiti sužinotų, kokia tikroji padėtis. Kai vagis vadinamas vagimi, ir apie tai, kad jis vagis, perspėjami kiti žmonės, tai ir yra teisybė. Nors tiesa kartais yra nemaloni, jos slėpti nedera. Teisingumas reikalauja, kad visų labui faktai būtų pateikiami tikri. Taip apibūdinama tiesos sąvoka.

Juslių valdymas reiškia, kad juslės neturėtų būti naudojamos nebūtinam asmeniniam pasitenkinimui. Tenkinti normalius poreikius nedraudžiama, tačiau nebūtinų juslinių malonumų siekimas stabdo dvasinį tobulėjimą. Todėl jusles tenkinti reikia su saiku. Tai pasakytina ir apie protą. Jo atitraukimas nuo nereikalingų minčių vadinamas śama. Negalima švaistyti laiko, galvojant tik apie tai, kaip užsidirbti pinigų. Galvoti vien apie pinigus – neteisingas proto sugebėjimų panaudojimas. Protą turėtume panaudoti, kad suprastume, kas visų svarbiausia žmogui, ir tai reikia padaryti taip, kaip moko autoritetai. Sugebėjimą mąstyti reikėtų ugdyti bendraujant su autoritetingais šventraščių žinovais, šventaisiais, dvasiniais mokytojais bei aukšto mąstymo asmenybėmis. Sukham, malonumas ir laimė, mums visada turėtų būti tai, kas padeda gilinti dvasines Kṛṣṇos sąmonės žinias. O tai, kas nepalanku Kṛṣṇos sąmonei plėtoti, turėtume vertinti kaip skausmo ir kančios šaltinį. Visa, kas padeda ugdyti Kṛṣṇos sąmonę, reikia sveikinti, o visa, kas trukdo – atmesti.

Bhava, gimimas, priskirtinas kūnui. O dėl sielos, tai ji nei gimsta, nei miršta – mes jau aptarėme tai „Bhagavad-gītos“ pradžioje. Sąvokos „gimimas“ ir „mirtis“ taikomos įsikūnijimui materialiame pasaulyje pažymėti. Baimė atsiranda todėl, kad mums kelia nerimą ateitis. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus nieko nebijo, nes jo veikla laiduoja jam sugrįžimą į dvasinį dangų – namo, atgal pas Dievą. Tad jo ateitis labai šviesi. Tačiau kiti nežino, kas jų laukia, koks bus jų kitas gyvenimas. Todėl juos nuolat kankina nerimas. Jei norime jo atsikratyti, stenkimės suprasti Kṛṣṇą ir visada jį prisiminti. Taip mes atsikratysime visų baimių. „Śrīmad-Bhāgavatam“ (11.2.37) pasakyta: bhayaṁ dvitīyābhiniveśataḥ syāt, – baimės priežastis yra pasinėrimas į iliuzinę energiją. Tačiau tiems, kurie nepavaldūs iliuzinei energijai ir įsitikino, jog jie – ne materialūs kūnai, o Aukščiausiojo Dievo Asmens dvasinės dalelės, todėl transcendentaliai tarnauja Aukščiausiajam Viešpačiui, tiems nėra ko bijoti. Jų ateitis labai šviesi. Baimė – tai būsena žmonių, neturinčių Kṛṣṇos sąmonės. Abhayam, bebaimiškumas, pasiekiamas tiktai tam, kuris įsisąmonino Krsną.

Ahiṁsā, prievartos atsisakymas, reiškia, kad nereikia daryti to, kas kitam sukeltų sumaištį ar skausmą. Daugelio politikų, sociologų, filantropų etc. žadėtos materialios priemonės beveik neduoda teigiamų rezultatų, nes nei politikai, nei filantropai neturi transcendentinio matymo, jie net nežino, kas iš tiesų naudinga žmonių visuomenei. Ahiṁsā reiškia, jog reikia išmokti panaudoti visas žmogaus kūno galimybes. Žmogaus kūnas – dvasiniam pažinimui skirtas instrumentas, todėl bet koks su dvasiniu pažinimu nesuderinamas žingsnis ar poelgis jau yra prievarta kūno atžvilgiu. Tai, kas priartina dvasinę visų žmonių laimę, vadinasi prievartos atsisakymu.

Samatā, pusiausvyra, nurodo prisirišimo ir pasibjaurėjimo nebuvimą. Negerai ir labai prie ko prisirišti, ir labai nuo ko atsiriboti. Materialų pasaulį reikėtų suvokti nesižavint ir nesibjaurint juo. Turėtume sveikinti tai, kas palanku Kṛṣṇos sąmonės praktikai, ir atmesti tai, kas jai trukdo. Tai ir yra samatā, pusiausvyra. Įsisąmoninęs Kṛṣṇą žmogus nei ką atmeta, nei ką sveikina, viską vertindamas pagal tai, ar tai naudinga Kṛṣṇos sąmonės praktikai.

Tuṣṭi, pasitenkinimas, reiškia, kad nedera be reikalo švaistyti energijos ir be saiko kaupti materialius turtus. Reikia pasitenkinti tuo, kas gaunama Aukščiausiojo Viešpaties malone – tatai vadinasi pasitenkinimas. Tapas reiškia askezę. Vedos pateikia daug taisyklių, kurios su ja tiesiogiai susijusios, pavyzdžiui, nurodymas keltis anksti ryte ir apsiplauti. Kai kada anksti atsikelti nelengva, tačiau tapas ir yra savanoriškas sunkumų įveikimas. Be to, Vedos nurodo, kad reikia pasninkauti tam tikromis mėnesio dienomis. Gali ir nebūti noro pasninkauti, tačiau jeigu pasiryžtama daryti pažangą įsisavinant Kṛṣṇos sąmonės mokslą, reikia iškęsti ir rekomenduojamus fizinius sunkumus. Bet nereikia badauti, kai nebūtina arba kai badavimas prieštarauja Vedų priesakams. Nevalia badauti politiniais tikslais. „Bhagavad-gītoje“ teigiama, kad toks badavimas padiktuotas neišmanymo, o veikla, paskatinta neišmanymo ar aistros, nepadeda dvasiškai tobulėti. Tuo tarpu dorybės guṇos paskatinti veiksmai daro mus tobulesnius, todėl pasninkavimas pagal Vedų priesakus padeda įgyti dvasinį žinojimą.

O dėl labdaros, tai pusę savo pajamų reikėtų paaukoti kokiems nors kilniems tikslams. Kas yra kilnus tikslas? Kilnu tai, kas atliekama vadovaujantis Kṛṣṇos sąmonės reikalavimais. Toks darbas ne tik kilnus, bet ir pats kilniausias. Kadangi Pats Kṛṣṇa – gėris, tai ir su Juo susijusi veikla kilni. Taigi šalpa teiktina tam, kuris yra įsijungęs į Kṛṣṇos sąmonę. Pasak Vedų raštų, šelpti reikia brahmanus. Šios taisyklės laikomasi ir dabar, nors ne visiškai taip, kaip to reikalauja Vedos. Kodėl nurodoma aukoti brahmanams? Todėl, kad jie dirba kilnų darbą – plėtoja dvasinį žinojimą. Visą savo gyvenimą brahmanas turėtų skirti Brahmanui pažinti. Brahma jānātīti brāhmaṇaḥ: brahmanas yra tas, kuris pažino Brahmaną. Tad brahmanus reikia šelpti, nes jie atlieka aukščiausią dvasinę tarnystę ir neturi laiko užsidirbti pragyvenimui. Vedų raštai ragina teikti labdarą ir tiems, kurie davė atsižadėjimo įžadus – sannyāsiams. Sannyāsiai į kiekvienas duris išmaldos beldžiasi ne dėl pinigų, o misionieriškais tikslais. Jie beldžiasi į kiekvienas duris ir žadina šeimos žmones iš neišmanymo snaudulio. Kadangi per šeimos rūpesčius žmonės pamiršta tikrąjį gyvenimo kelią – žadinti savyje Kṛṣṇos sąmonę, sannyāsių užduotis kaip elgetoms lankyti šeimos žmones ir skatinti juos įsisąmoninti Kṛṣṇą. Vedose pasakyta, kad žmogus turi pabusti ir padaryti tai, kas jam skirta padaryti turint žmogaus gyvybės formą. Sannyāsiai skleidžią šį žinojimą, taigi šalpa teiktina tiems, kurie davė atsižadėjimo įžadus, brahmanams arba kitiems kilniems tikslams, o ne kvailystėms.

Kas yra šlovė (yaśas), galime suvokti pagal Viešpaties Caitanyos pateiktą apibrėžimą: žmogų šlovė apgaubia tada, kai jis pagarsėja kaip didis bhaktas. Tokia šlovė – tikroji. Jei žmogus pagarsėja pažanga Kṛṣṇos sąmonės srityje, tai jis iš tikrųjų garsus. Kas nepatyrė tokios šlovės – šlovės nepažino.

Minėtosios savybės būdingos įvairiose visatos vietose gyvenantiems žmonėms ir pusdieviams. Kitose planetose taip pat egzistuoja daugybė žmogaus išvaizdos būtybių, kurios pasižymi tokiomis savybėmis. Kṛṣṇa sukuria šias savybes, bet norintis pažengti Kṛṣnos sąmonės srityje privalo pats jas ugdytis. Pasiaukojamai tarnaujantis Aukščiausiajam Viešpačiui išsiugdo visas kilniausias savybes – taip sutvarkyta Aukščiausiojo Viešpaties.

Iš Kṛṣṇos kyla visa, kas yra gera ar bloga. Materialiame pasaulyje niekas iš niekur neatsiranda, jeigu to neturi Kṛṣṇa. Tai žinojimas; nors mes ir žinome, kad egzistuoja daiktų įvairovė, turime suvokti, jog viskas kyla iš Kṛṣṇos.

Tekstas

maharṣayaḥ sapta pūrve
catvāro manavas tathā
mad-bhāvā mānasā jātā
yeṣāṁ loka imāḥ prajāḥ

Synonyms

mahā-ṛṣayaḥ — didieji išminčiai; sapta — septyni; pūrve — prieš tai; catvāraḥ — keturi; manavaḥ — Manu; tathā — taip pat; mat-bhāvāḥ — gimę iš Manęs; mānasāḥ — iš proto; jātāḥ — gimę; yeṣām — iš jų; loke — pasaulyje; imāḥ — visi šie; prajāḥ — gyventojai.

Translation

Septynetas didžiųjų išminčių ir dar keturi didieji išminčiai prieš juos bei Manu [žmonijos protėviai] gimė iš Manęs, juos sukūrė Mano protas, o iš jų kilo gyvosios būtybės, gyvenančios įvairiose planetose.

Purport

KOMENTARAS: Viešpats trumpai apžvelgia visatos gyventojų genealogiją. Pirmoji Aukščiausiojo Viešpaties energijos pagimdyta būtybė yra Brahmā, kuris dar vadinamas Hiraṇyagarbha. Iš Brahmos kilo septyni išminčiai (prieš juos kilo dar keturi didieji išminčiai – Sanaka, Sananda, Sanātana ir Sanat-kumāra) bei keturiolika Manu. Šie dvidešimt penki didieji išminčiai vadinami visatos gyvųjų esybių patriarchais. Egzistuoja galybė visatų, o kiekvienoje jų – nesuskaičiuojama daugybė planetų, gausiai apgyvendintų įvairiausiomis būtybėmis. Visas jas pradėjo šie dvidešimt penkeri patriarchai. Brahmā atliko askezę, kuri (pusdievių laiku) truko tūkstantį metų, kol Kṛṣṇos malone suvokė kaip reikia kurti. Tada iš Brahmos atsirado Sanaka, Sananda, Sanātana ir Sanat-kumāra, po to – Rudra bei septyni išminčiai; šitaip Aukščiausiojo Dievo Asmens energija pagimdė visus brahmanus ir kṣatriyus. Brahmā vadinamas Pitāmaha, seneliu, o Kṛṣṇa – Prapitāmaha, senelio tėvu. Taip teigiama vienuoliktame „Bhagavad-gītos“ skyriuje (11.39).

Tekstas

etāṁ vibhūtiṁ yogaṁ ca
mama yo vetti tattvataḥ
so ’vikalpena yogena
yujyate nātra saṁśayaḥ

Synonyms

etām — visus šiuos; vibhūtim — turtus; yogam — mistinę galią; ca — taip pat; mama — Mano; yaḥ — tas, kuris; vetti — žino; tattvataḥ — tikrai; saḥ — jis; avikalpena — nenukrypstančią; yogena — pasiaukojimo tarnystę; yujyate — atlieka; na — niekada; atra — čia; saṁśayaḥ — abejonė.

Translation

Kas iš tiesų žino Mano turtus ir mistinę galią, tas atsideda tyrai pasiaukojimo tarnystei – tuo nereikia abejoti.

Purport

KOMENTARAS: Aukščiausioji dvasinio tobulumo pakopa – Aukščiausiojo Dievo Asmens pažinimas. Kol žmogus galutinai neįsitikina, kad Aukščiausiasis Viešpats kupinas turtų ir galybės, tol jis negali pasiaukojamai Jam tarnauti. Paprastai žmonės žino, kad Dievas didis, tačiau smulkesnių žinių apie Jo didybę jie neturi. Šis skyrius jas pateikia. Patyrus Dievo didybę, savaime tampama atsidavusia siela ir pasiaukojamai tarnaujama Viešpačiui. Kai žmogus sužino apie Aukščiausiojo turtus ir galybę, nieko kito nebelieka kaip tik atsiduoti Aukščiausiajam. Tokios tikros žinios pateikiamos „Śrīmad-Bhāgavatam“, „Bhagavad-gītos“ ir analogiškų knygų tekstuose.

Visatą valdyti patikėta daugybei pusdievių, kurie gyvena įvairiose planetose, svarbiausieji jų – Brahmā, Śiva, keturi didieji Kumārai bei kiti patriarchai. Visatos gyventojai turi daugybę protėvių, o jie atsirado iš Aukščiausiojo Viešpaties, Kṛṣṇos. Aukščiausiasis Dievo Asmuo Kṛṣṇa – pirminis visų protėvių protėvis.

Štai tik kelios Aukščiausiojo Viešpaties vertenybės. Gerai jas pažinusieji su karštu tikėjimu, neabejodami pripažįsta Kṛṣṇą ir pasiaukoję Jam tarnauja. Šios konkrečios žinios reikalingos paskatinti susidomėjimą meilės ir pasiaukojimo tarnyste Viešpačiui. Nevalia numoti ranka į Kṛṣṇos didybės suvokimą, nes tik visiškai įsisąmoninus, koks didis Kṛṣṇa, galima ištikimai ir su nuoširdžiu pasiaukojimu Jam tarnauti.

Tekstas

ahaṁ sarvasya prabhavo
mattaḥ sarvaṁ pravartate
iti matvā bhajante māṁ
budhā bhāva-samanvitāḥ

Synonyms

aham — Aš; sarvasya — visa ko; prabhavaḥ — šaltinis; mattaḥ — iš Manęs; sarvam — viskas; pravartate — sklinda; iti — taip; matvā — žinodamas; bhajante — pasiaukoja; mām — Man; budhāḥ — išmintingasis; bhāva- samanvitāḥ — su dideliu dėmesiu.

Translation

Aš – visų dvasinių ir materialių pasaulių pradžia. Viskas kyla iš Manęs. Išmintingieji, kurie gerai tai supranta, pasiaukojamai Man tarnauja ir garbina Mane iš visos širdies.

Purport

KOMENTARAS: Mokslininkas, gerai išstudijavęs Vedas, susipažinęs su tokių autoritetų, kaip Viešpats Caitanya, pamokymais ir išmanantis, kaip juos taikyti, supranta, jog Kṛṣṇa yra ir materialių, ir dvasinių pasaulių šaltinis. Puikiai tai suvokdamas, jis su nepalaužiamu pasiaukojimu ima tarnauti Aukščiausiajam Viešpačiui. Jokie kvailiai ir jokie absurdiški komentarai neiškreips jo iš kelio. Visi Vedų raštai yra vieningos nuomonės, kad Kṛṣṇa – Brahmos, Śivos bei kitų pusdievių pradžia. „Atharva Vedoje“ („Gopāla-tāpanī Upaniṣada“ 1.24) pasakyta: yo brahmāṇaṁ vidadhāti pūrvaṁ yo vai vedāṁś ca gāpayati sma kṛṣṇaḥ – „Būtent Kṛṣṇa pradžioje perteikė Brahmai Vedų išmintį. Tai Jis paskleidė Vedų išmintį praeityje.“ Arba štai „Nārāyaṇa Upaniṣada“ (1) sako: atha puruṣo ha vai nārāyaṇo ‘kāmayata prajāḥ sṛjeyeti – „Tada Aukščiausiasis Asmuo, Nārāyaṇa, panūdo sukurti gyvąsias esybes.“ „Nārāyaṇa Upaniṣada“ tęsia: nārāyaṇād brahmā jāyate, nārāyaṇād prajāpatiḥ prajāyate, nārāyaṇād indro jāyate, nārāyaṇād aṣṭau vasavo jāyante, nārāyaṇād ekādaśa rudrā jāyante, nārāyaṇād dvādaśādityāḥ – „Iš Nārāyaṇos gimė Brahmā, iš Nārāyaṇos gimė ir patriarchai. Iš Nārāyaṇos gimė Indra, iš Nārāyaṇos gimė aštuoni Vasu, iš Nārāyaṇos gimė vienuolika Rudrų, iš Nārāyaṇos gimė dvylika Ādityų.“ Šis Nārāyaṇa yra Kṛṣṇos ekspansija.

Vedose taip pat sakoma: brahmaṇyo devakī-putraḥ – „Devakī sūnus, Kṛṣṇa, yra Aukščiausiasis Asmuo.“ („Nārāyaṇa Upaniṣada“ 4) Toliau teigiama: eko vai nārāyaṇa āsīn na brahmā na īśāno nāpo nāgni-samau neme dyāv-āpṛthivī na nakṣatrāṇi na sūryaḥ – „Kūrimo pradžioje tebuvo Aukščiausiasis Asmuo, Nārāyaṇa. Nebuvo nei Brahmos, nei Śivos, nei ugnies, nei Mėnulio, nei žvaigždžių danguje, nebuvo Saulės.“ („Mahā Upaniṣada“ 1) „Mahā Upaniṣadoje“ taip pat pasakyta, kad Viešpats Śiva gimė iš Aukščiausiojo Viešpaties kaktos. Taigi Vedos ragina garbinti Aukščiausiąjį Viešpatį, Brahmos ir Śivos kūrėją.

„Mokṣa-dharmoje“ Kṛṣṇa sako:

prajāpatiṁ ca rudraṁ cāpy
aham eva sṛjāmi vai
tau hi māṁ na vijānīto
mama māyā-vimohitau

„Aš sukūriau patriarchus, Śivą ir kitus, nors jie ir nežino, kad Aš jų kūrėjas, nes juos klaidina Mano iliuzinė energija.“ „Varāha Purāṇoje“ taip pat pasakyta:

nārāyaṇaḥ paro devas
tasmāj jātaś caturmukhaḥ
tasmād rudro ’bhavad devaḥ
sa ca sarva-jñatāṁ gataḥ

„Nārāyaṇa – Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Iš Jo gimė Brahmā, o iš Brahmos – Śiva.“

Viešpats Kṛṣṇa – visų kartų pradžia. Jį vadina svarbiausiąja visa ko priežastimi. Jis sako: „Viskas atsirado iš Manęs, todėl Aš – pirminė visa ko priežastis. Viskas paklūsta Man, nėra nieko aukštesnio už Mane.“ Be Kṛṣṇos nėra kito aukščiausiojo valdovo. Žmogus, kuris remdamasis bona fide dvasinio mokytojo nurodymais ir Vedų raštų citatomis, taip suprato Kṛṣṇą, visą savo energiją skiria Kṛṣṇos sąmonei ir pasiekia tikrąjį išsilavinimą. Lyginant su juo, visi kiti, kurie teisingai nesupranta Kṛṣṇos – paprasčiausi kvailiai. Tik kvailys gali laikyti Krsną paprastu žmogumi. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus neturėtų leisti, kad kvailiai jį klaidintų, jis turėtų vengti neautorizuotų „Bhagavad-gītos“ komentarų bei interpretacijų ir praktikuoti Kṛṣṇos sąmonę ryžtingai ir kryptingai.

Tekstas

mac-cittā mad-gata-prāṇā
bodhayantaḥ parasparam
kathayantaś ca māṁ nityaṁ
tuṣyanti ca ramanti ca

Synonyms

mat-cittāḥ — visos jų mintys Manyje; mat-gata-prāṇāḥ — jų gyvenimai skirti Man; bodhayantaḥ — pamokslaudami; parasparam — tarpusavyje; kathayantaḥ — kalbėdami; ca — taip pat; mām — apie Mane; nityam — nuolatos; tuṣyanti — patiria pasitenkinimą; ca — taip pat; ramanti — mėgaujasi transcendentine palaima; ca — taip pat.

Translation

Mano tyri bhaktai mintimis pasinėrę į Mane, visas jų gyvenimas paskirtas tarnauti Man, jie patiria didžiulį pasitenkinimą ir palaimą, nuolat šviesdami vienas kitą ir kalbėdami apie Mane.

Purport

KOMENTARAS: Tyri bhaktai, kurių būdingus bruožus apibūdina posmas, visiškai atsideda transcendentinei meilės tarnystei Viešpačiui. Niekas negali atitraukti jų minčių nuo Kṛṣṇos lotosinių pėdų. Jie kalba tik apie transcendentinius dalykus. Posme būtent ir nusakyti tyrų bhaktų požymiai. Aukščiausiojo Viešpaties bhaktai dvidešimt keturias valandas per parą šlovina Aukščiausiojo savybes bei pramogas. Visa savo esybe jie pasineria į Kṛṣṇą ir su malonumu kalba apie Jį su kitais bhaktais.

Pradinėje pasiaukojimo tarnystės stadijoje transcendentinį pasitenkinimą bhaktams teikia pati tarnystė, o pasiekę brandumo pakopą jie iš tikrųjų pamilsta Dievą. Pasiekę transcendentinę būseną, jie džiaugiasi aukščiausia būties tobulybe, kurią Viešpats apreiškia Savo buveinėje. Viešpats Caitanya transcendentinę pasiaukojimo tarnystę lygina su sėklos pasėjimu gyvosios esybės širdyje. Po įvairias visatos planetas klajoja milijardai gyvųjų esybių, tačiau tik keletui nusišypso laimė sutikti tyrą bhaktą ir suvokti pasiaukojimo tarnystės esmę. Pasiaukojimo tarnystė – tarsi sėkla. Jeigu ji pasėjama gyvosios esybės širdyje, ir jeigu žmogus nuolat klausosi bei kartoja Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare – toji sėkla sudygsta, kaip ir medžio sėkla, ją reguliariai laistant. Dvasinis pasiaukojimo tarnystės augalas iš lėto auga ir auga, kol prasiskverbia pro materialios visatos kiautą ir pasiekia brahmajyoti spindėjimą dvasiniame danguje. Jis stiebiasi vis aukštyn į dvasinį dangų, kol pasiekia aukščiausią planetą, vadinamą Goloka Vṛndāvana – aukščiausiąją Kṛṣṇos planetą. Galiausiai augalas priglunda prie Kṛṣṇos lotosinių pėdų ir gauna atilsį. Pasiaukojimo tarnystės augalas, lygiai kaip ir kiti augalai, atėjus laikui žydi ir sunokina vaisius, o jo laistymas – kartojimas ir klausymasis – nenutrūksta. Pasiaukojimo tarnystės augalas smulkiai aprašytas „Caitanya-caritāmṛtos“ Madhya-līlos devynioliktame skyriuje. Šiame skyriuje aiškinama, jog tada, kai subrendęs augalas priglunda prie Aukščiausiojo Viešpaties lotosinių pėdų, gyvąją esybę visiškai užvaldo meilė Dievui. Tuomet ji nė akimirkos negali išbūti nebendravusi su Aukščiausiuoju Viešpačiu, be kurio ji – kaip žuvis be vandens. Šioje būsenoje bhaktas, bendraudamas su Aukščiausiuoju Viešpačiu, įgauna transcendentinių savybių.

„Śrīmad-Bhāgavatam“ taip pat daug vietos skiria pasakojimams apie Aukščiausiojo Viešpaties ir Jo bhaktų santykius, tad bhaktai labai brangina „Śrīmad-Bhāgavatam“, – tai pažymėta ir pačioje Bhāgavatam (12.13.18). Śrīmad-bhāgavataṁ purāṇaṁ amalaṁ yad vaiṣṇavānāṁ priyam. Šiame veikale kalbama ne apie materialią veiklą, ekonomikos vystymą, juslinį pasitenkinimą ar išsivadavimą. „Śrīmad-Bhāgavatam“– vienintelė knyga, kuri kuo nuodugniausiai aptaria transcendentinę Aukščiausiojo Viešpaties ir Jo bhaktų esmę. Todėl save pažinusios sielos, įsisąmoninusios Kṛṣṇą, negali atsidžiaugti klausydamosis šio transcendentinio kūrinio pasakojimų, kaip kad jaunuolis ir mergina džiaugiasi, būdami kartu.

Tekstas

teṣāṁ satata-yuktānāṁ
bhajatāṁ prīti-pūrvakam
dadāmi buddhi-yogaṁ taṁ
yena mām upayānti te

Synonyms

teṣām — jiems; satata-yuktānām — visada atliekantiems; bhajatām — pasiaukojimo tarnystę; prīti-pūrvakam — meilės ekstazėje; dadāmi — Aš duodu; buddhi-yogam — tikrą intelektą; tam — tą; yena — kurio dėka; mām — pas Mane; upayānti — ateina; te — jie.

Translation

Tiems, kurie su pasiaukojimu ir meile visada Man tarnauja, Aš suteikiu supratimą, kuris atveda juos pas Mane.

Purport

KOMENTARAS: Šiame posme ypač svarbus žodis buddhi-yogam. Prisiminkim, antrajame skyriuje Viešpats, mokydamas Arjuną, sakė, jog Jis jau daug ką papasakojo, bet dar išmokys ir buddhi-yogos. Dabar Jis tęsi Savo žodį. Buddhi-yoga – tai veikla įsisąmoninus Kṛṣṇą; tai aukščiausia intelekto išraiška. Buddhi reiškia „intelektas“, o yoga – „mistinė veikla“ arba „mistinis tobulėjimas“. Veikla žmogaus, kuris stengiasi sugrįžti namo, atgal pas Dievą, ir praktikuodamas pasiaukojimo tarnystę visiškai atsideda Kṛṣṇos sąmonei, vadinasi buddhi-yoga. Kitaip sakant, buddhi-yoga – tai metodas, kaip išsivaduoti iš materialaus pasaulio pinklių. Galutinis tobulėjimo tikslas – Kṛṣṇa. Žmonės to nežino, todėl svarbu bendrauti su bhaktais ir bona fide dvasiniu mokytoju. Reikia žinoti, kad tikslas yra Kṛṣṇa. Kai galutinis tikslas aiškus, nors ir lėtai, bet tvirtai žengdami pirmyn, į jį artėsime.

Kas žino gyvenimo tikslą, tačiau negali atsižadėti savo darbo vaisių, atlieka karma-yogą. Kai suprantame, kad tikslas – Kṛṣṇa, tačiau negalime atsisakyti spekuliatyviųjų samprotavimų ir šitaip bandome pažinti Kṛṣṇą – tai jñāna-yoga. Tačiau kai tikslas aiškus, ir Krsnos tesiekiama per Kṛṣṇos sąmonę bei pasiaukojimo tarnystę, tai yra bhakti-yoga, arba buddhi-yoga. Tai pilnavertė yoga – aukščiausioji gyvenimo tobulumo pakopa.

Jei žmogus turi bona fide dvasinį mokytoją ir priklauso dvasinei organizacijai, bet jam tobulėti nepakanka intelekto, Kṛṣṇa iš vidaus duoda nurodymus, kurių dėka jis galiausiai be didelio vargo įstengtų pasiekti Kṛṣṇą. Tik yra viena sąlyga: žmogus visuomet turi prisiminti Kṛṣṇą ir su meile bei pasiaukojimu visais įmanomais būdais tarnauti Viešpačiui. Bhaktas turi atlikti kokį nors darbą Kṛṣṇai, ir dirbti jį su meile. Net jei bhaktas ir nelabai supranta, kaip daryti pažangą dvasinės savivokos kelyje, tačiau yra nuoširdus ir su atsidėjimu vykdo pasiaukojimo tarnystės pareigas, Viešpats suteikia jam galimybę tobulėti ir galų gale ateiti pas Jį.

Tekstas

teṣām evānukampārtham
aham ajñāna-jaṁ tamaḥ
nāśayāmy ātma-bhāva-stho
jñāna-dīpena bhāsvatā

Synonyms

teṣām — jiems; eva — tikrai; anukampā-artham — parodydamas ypatingą malonę; aham — Aš; ajñāna-jam — dėl neišmanymo kilusią; tamaḥ — tamsybę; nāśayāmi — išsklaidau; ātma-bhāva — jų širdyse; sthaḥ — glūdintis; jñāna — žinių; dīpena — žibintu; bhāsvatā — šviečiančiu.

Translation

Norėdamas suteikti jiems ypatingą malonę, Aš, glūdėdamas jų širdyse, švytinčiu žinių žibintu išsklaidau iš neišmanymo kylančią tamsybę.

Purport

KOMENTARAS: Kai Viešpats Caitanya Benarese kvietė visus giedoti Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare, Juo sekė tūkstančiai žmonių. Labai įtakingas to meto Benareso eruditas Prakāśānanda Sarasvatis išjuokė Viešpatį Caitanyą, prikišdamas Jam sentimentalumą. Kartais filosofai kritikuoja bhaktus, tvirtindami, kad pastarieji – tamsūs neišmanėliai, o jų mąstymas naiviai sentimentalus. Iš tikrųjų taip nėra. Tarp jų yra žymių mokslininkų, kurie aukščiau kitų iškėlė pasiaukojimo Viešpačiui filosofiją. Bet jeigu bhaktas nesinaudoja jų raštais ar savo dvasinio mokytojo pagalba, tačiau nuoširdžiai atlieka pasiaukojimo tarnystę, jam padeda Pats Kṛṣṇa, kuris glūdi jo širdyje. Taigi veikiantis su Kṛṣṇos sąmone, nuoširdus bhaktas neliks be žinių. Vienintelė sąlyga – atlikti pasiaukojimo tarnystę visiškai įsisąmoninus Kṛṣṇą.

Šių laikų filosofai mano, jog grynasis pažinimas neįmanomas be kritinio mąstymo. Jiems Aukščiausiasis Viešpats atsako, kad Jis, kaip ir nurodoma posme, padeda tiems, kurie tyrai ir pasiaukojamai Jam tarnauja, nors gal ir nėra pakankamai išprusę ir deramai neišmano Vedų pagrindų.

Viešpats pareiškia Arjunai, jog iš esmės Aukščiausiosios Tiesos, Absoliučios Tiesos, Aukščiausiojo Dievo Asmens, neįmanoma pažinti vien filosofuojant, nes Aukščiausioji Tiesa tokia didinga, kad Jai suvokti neužtenka vien proto pastangų. Žmogus gali samprotauti milijonus metų, bet jeigu jis neatsidavė Viešpačiui ir nemyli Aukščiausiosios Tiesos, tai Aukščiausiosios Tiesos, Kṛṣṇos, niekada nesuvoks. Aukščiausiąją Tiesą, Kṛṣṇą, tegalima patenkinti pasiaukojimo tarnyste, tada Jis nesuvokiamos Savo energijos padedamas atsiskleidžia tyro bhakto širdyje. Tyras bhaktas širdyje visada turi Kṛṣṇą, kuris lyg saulė išsklaido neišmanymo tamsybę. Tuo pasireiškia ypatinga Kṛṣṇos malonė tyram bhaktui.

Ne vieną milijoną kartų žmogui teko gimti ir susiteršti materija, todėl jo širdis yra sutepta materijos, tačiau pasiaukojamai tarnaujant ir nuolatos kartojant Hare Kṛṣṇa, ta suteptis greitai išnyksta, ir jis pasiekia grynojo žinojimo lygį. Galutinis tikslas, Viṣṇu, pasiekiamas tiktai kartojant šventąjį vardą ir pasiaukojamai tarnaujant, o ne spekuliatyviais samprotavimais ar ginčais. Tyram bhaktui nereikia rūpintis materialių gyvenimo poreikių patenkinimu, jam nėra dėl ko nerimauti, nes kai išsisklaido jo širdį gaubusi tamsybė, bhakto meile ir pasiaukojimo tarnyste patenkintas Aukščiausiasis Viešpats jį viskuo aprūpina. Tokia „Bhagavad-gītos“ mokymo esmė. „Bhagavad-gītos“ studijos padeda tapti visiškai atsidavusia Aukščiausiajam Viešpačiui siela ir atsidėti tyrai pasiaukojimo tarnystei. Kai Viešpats ima rūpintis atsidavusia siela, ji visiškai atsikrato bet kokių materialistinių siekių.

Tekstas

arjuna uvāca
paraṁ brahma paraṁ dhāma
pavitraṁ paramaṁ bhavān
puruṣaṁ śāśvataṁ divyam
ādi-devam ajaṁ vibhum
āhus tvām ṛṣayaḥ sarve
devarṣir nāradas tathā
asito devalo vyāsaḥ
svayaṁ caiva bravīṣi me

Synonyms

arjunaḥ uvāca — Arjuna tarė; param — aukščiausia; brahma — tiesa; param — aukščiausia; dhāma — buveinė; pavitram — tyras; paramam — aukščiausias; bhavān — Tu; puruṣam — asmuo; śāśvatam — pirminis; divyam — transcendentinis; ādi-devam — pirminis Viešpats; ajam — negimęs; vibhum — didžiausias; āhuḥ — sako; tvām — apie Tave; ṛṣayaḥ — išminčiai; sarve — visi; deva-ṛṣiḥ — išminčius tarp pusdievių; nāradaḥ — Nārada; tathā — taip pat; asitaḥ — Asita; devalaḥ — Devala; vyāsaḥ — Vyāsa; svayam — asmeniškai; ca — taip pat; eva — tikrai; bravīṣī — Tu aiškini; me — man.

Translation

Arjuna tarė: Tu esi Aukščiausiasis Dievo Asmuo, galutinė buveinė, skaisčiausias, Absoliuti Tiesa. Tu – amžina, transcendentinė, pirminė asmenybė, negimęs, didžiausias. Visi didieji išminčiai, tarp jų – Nārada, Asita, Devala ir Vyāsa, patvirtina šią tiesą apie Tave, o dabar ir Tu Pats ją man skelbi.

Purport

KOMENTARAS: Šiais dviem posmais Aukščiausiasis Viešpats suteikia šių laikų filosofui galimybę aiškiai suprasti Aukščiausiojo ir individualios sielos skirtybes. Išgirdęs keturis esminius „Bhagavad-gītos“ posmus, Arjuna atsikratė visų abejonių ir pripažino Kṛṣṇą Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu. Jis drąsiai pareiškia: „Tu esi paraṁ brahma, Aukščiausiasis Dievo Asmuo.“ Jau anksčiau Kṛṣṇa nurodė, kad Jis – viso kas gyva ir negyva kūrėjas. Visi pusdieviai ir žmonės Jo išlaikomi. Neišmanymo veikiami žmonės ir pusdieviai tariasi esą absoliutūs ir nepriklausą nuo Aukščiausiojo Dievo Asmens. Tas neišmanymas visiškai išsisklaido atliekant pasiaukojimo tarnystę. Tai jau buvo Viešpaties paaiškinta ankstesniame posme. Jo malone Arjuna pripažįsta, kad Viešpats – Aukščiausioji Tiesa. Tai atitinka Vedų priesakus. Nors Arjuna – artimas Kṛṣṇos draugas, tačiau pavadindamas Kṛṣṇą Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu, Absoliučia Tiesa, jis nepataikauja. Arjunos žodžius, pasakytus šiuose dviejuose posmuose, patvirtina Vedų tiesos. Vedų priesakai patvirtina, kad Aukščiausiąjį Viešpatį tegali suvokti tas, kuris įsijungia į pasiaukojimo tarnystės procesą, kiti to padaryti negali. Kiekvieną šio Arjunos pasakyto posmo žodį patvirtina Vedos.

„Kena Upaniṣadoje“ yra sakoma, kad Aukščiausiasis Brahmanas yra būties ramstis, o Kṛṣṇa jau aiškino, jog Jis viską palaiko. „Muṇḍaka Upaniṣada“ pritaria tam, kad Aukščiausiasis Viešpats, kuriame glūdi viskas, pažinus tik tiems, kurie nuolat mąsto apie Jį. Toks nuolatinis mąstymas apie Kṛṣṇą vadinasi smaranam, tai – vienas pasiaukojimo tarnystės būdų. Tik per pasiaukojimo tarnystę Kṛṣṇai galima suvokti savo padėtį ir atsikratyti materialaus kūno.

Vedose Aukščiausiasis Viešpats apibūdintas kaip skaisčiausių skaisčiausias. Supratusieji, kad Kṛṣṇa – skaisčių skaisčiausias, apsivalo nuo visų nuodėmių. Neatsidavus Aukščiausiajam Viešpačiui, išvengti nuodėmingų poelgių neįmanoma. Tai, kad Arjuna pripažįsta Kṛṣṇą pačiu skaisčiausiu, visiškai atitinka Vedų raštų priesakus. Šį požiūrį patvirtina ir didžiosios asmenybės, kurių svarbiausias – Nārada.

Reikia nuolatos medituoti į Kṛṣṇą ir semtis džiaugsmo iš transcendentinių santykių su Juo, nes Kṛṣṇa – Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Jis – aukščiausioji būtis. Jis neturi kūno poreikių, negimsta ir nemiršta. Tai patvirtina ne tik Arjuna, bet ir visi Vedų raštai, Purāṇos ir istoriniai metraščiai. O ketvirtame skyriuje Patsai Aukščiausiasis Viešpats pareiškia: „Nors Aš ir negimęs, bet ateinu į šią Žemę, kad nustatyčiau religijos principus.“ Jis – pirminis šaltinis. Jis – be priežasties, nes Pats yra visų priežasčių priežastis, viskas kyla iš Jo. Toks tobulas žinojimas įgyjamas Aukščiausiojo Viešpaties malone.

Kṛṣṇos malone Arjuna čia išreiškia savo mintis. Norėdami suprasti „Bhagavad-gītą“, turėtume pripažinti šių dviejų posmų teisingumą. Tai vadinasi paramparos sistema, mokinių sekos pripažinimas. Kas nepriklauso mokinių sekai, tas „Bhagavad-gītos“ nesuvoks. Taigi akademinis išsilavinimas šiuo atveju nepadės. Gaila, tačiau žmonės, kurie puikuojasi akademiniu išsilavinimu ir nepaiso gausybės liudijimų Vedų raštuose, užsispyrę tebetvirtina, kad Kṛṣṇa – paprastas žmogus.

Tekstas

sarvam etad ṛtaṁ manye
yan māṁ vadasi keśava
na hi te bhagavan vyaktiṁ
vidur devā na dānavāḥ

Synonyms

sarvam — visą; etat — šią; ṛtam — tiesą; manye — aš pripažįstu; yat — ką; mām — man; vadasi — Tu sakai; keśava — o Kṛṣṇa; na — niekada; hi — tikrai; te — Tavo; bhagavan — o Dievo Asmenie; vyaktim — apreiškimą; viduḥ — gali pažinti; devāḥ — pusdieviai; na — nei; dānavāḥ — demonai.

Translation

O Kṛṣṇa, viską, ką Tu bylojai, aš laikau gryniausia tiesa. Nei pusdieviai, nei demonai, o Viešpatie, negali perprasti Tavo asmenybės.

Purport

KOMENTARAS: Arjuna šiuo posmu patvirtina, kad netikintieji ir demoniški žmonės negali suvokti Kṛṣṇos. Jo nesuvokia net pusdieviai, o ką jau kalbėti apie šiuolaikinius „mokslininkus“? Aukščiausiojo Viešpaties malone Arjuna suprato, kad Aukščiausioji Tiesa – Kṛṣṇa, ir kad Jis – tobulas. Todėl reikia sekti Arjuna, nes jis yra pripažintas ir autoritetingas „Bhagavad-gītos“ žinovas. Ketvirtame skyriuje buvo kalbama, jog būtina sąlyga „Bhagavad-gītai“ suvokti nebuvo išlaikyta – paramparos sistema (mokinių seka) nutrūko, todėl Kṛṣṇa atkūrė ją Arjunai padedant, nes laikė jį artimu draugu ir didžiu bhaktu. Todėl, kaip teigiama mūsų Gītopaniṣados įvade, „Bhagavad-gītā“ turi būti suvokiama paramparos sistemos pagrindu. Kai paramparos sistema nutrūko, ją atnaujinti Kṛṣṇa pasirinko Arjuną. Reikia sekti Arjunos pavyzdžiu, ir sutikti su visais Kṛṣṇos žodžiais, tada mums atsiskleis „Bhagavad-gītos“ esmė ir tik tuomet suvoksime, kad Kṛṣṇa – Aukščiausiasis Dievo Asmuo.

Tekstas

svayam evātmanātmānaṁ
vettha tvaṁ puruṣottama
bhūta-bhāvana bhūteśa
deva-deva jagat-pate

Synonyms

svayam — asmeniškai; eva — tikrai; ātmanā — per Save; ātmānam — Save; vettha — pažįsti; tvam — Tu; puruṣa-uttama — o didžiausias iš visų asmenybių; bhūta-bhāvana — o visa ko šaltini; bhūta-īśa — o visa ko Viešpatie; deva-deva — o visų pusdievių Viešpatie; jagat-pate — o visos visatos Viešpatie.

Translation

Iš tiesų, tik Tu vienas per Savo vidinę galią pažįsti Save, o Aukščiausioji Asmenybe, visa ko šaltini, visų būtybių Valdove, dievų Dieve, visatos Viešpatie!

Purport

KOMENTARAS: Aukščiausiąjį Viešpatį Kṛṣṇą patiria tie, kurie užmezgė su Juo ryšį pasiaukojamai tarnaudami taip, kaip tarnavo Arjuna bei jo pasekėjai. Demoniškos ir ateistinės mąstysenos žmonės nepažįsta Kṛṣṇos. Spekuliatyvūs samprotavimai, atitolinantys mus nuo Aukščiausiojo Viešpaties, yra rimta nuodėmė, todėl nepažįstantys Kṛṣṇos tenesiima komentuoti „Bhagavad-gītos“. „Bhagavad-gītą“ pateikė Kṛṣṇa, ir kadangi ji – Kṛṣṇos mokslas, tai ir perimti ją reikia iš Kṛṣṇos, kaip tai padarė Arjuna. Nevalia jos perimti iš ateistų.

„Śrimad- Bhāgavatam“ (1.2.11) teigiama:

vadanti tat tattva-vidas
tattvaṁ yaj jñānam advayam
brahmeti paramātmeti
bhagavān iti śabdyate

Aukščiausioji Tiesa suvokiama trimis aspektais: kaip beasmenis Brahmanas, lokalizuota Paramātmā ir pagaliau kaip Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Taigi pasiekus paskutinę Absoliučios Tiesos suvokimo pakopą, prieinamas Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Paprastas ar net išsivadavęs žmogus, kuris patyrė beasmenį Brahmaną ar lokalizuotą Paramātmą, Dievo Asmens gali ir nesuvokti. Šie žmonės turėtų stengtis pažinti Aukščiausiąją Asmenybę iš „Bhagavad-gītos“ posmų, kuriuos išsakė Pats Dievo Asmuo – Kṛṣṇa. Kartais impersonalistai laiko Kṛṣṇą Bhagavānu arba pripažįsta Jo autoritetą. Vis dėlto daug išsivadavusiųjų nesuvokia Kṛṣṇos, kaip Puruṣottamos – Aukščiausiojo Asmens. Todėl Arjuna ir kreipėsi į Jį pavadindamas „Puruṣottama“. Tačiau gali likti nesuprasta tai, kad Kṛṣṇa – visų gyvųjų esybių tėvas. Todėl Arjuna vadina Jį „Bhūta-bhāvana“. Bet jeigu ir įsisąmoninome Jį esant visų gyvųjų esybių tėvu, galime dar nesuvokti, kad Jis yra aukščiausias valdovas. Todėl šiame posme Arjuna į Jį kreipiasi „Bhūteśa“ – „aukščiausias visų valdove“. Tačiau net ir tasai, kuris suvokė, kad Kṛṣṇa – visų gyvųjų esybių valdovas, gali nežinoti, kad Jis yra pusdievių šaltinis, todėl posme į Jį kreipiamasi „Devadeva“ – „visų pusdievių garbinamas Dieve“. Tačiau net ir žinant, kad Jis – pusdievių garbinamas Dievas, galime nesuvokti Jį esant aukščiausią visa ko savininką, todėl Jis pavadinamas dar ir „Jagatpati“. Taip per Arjunos patyrimą posmas patvirtina tiesą apie Kṛṣṇą, o mes turime sekti Arjunos pėdomis, jeigu norime suprasti Kṛṣṇą Tokį, koks Jis yra.

Tekstas

vaktum arhasy aśeṣeṇa
divyā hy ātma-vibhūtayaḥ
yābhir vibhūtibhir lokān
imāṁs tvaṁ vyāpya tiṣṭhasi

Synonyms

vaktum — pasakyti; arhasi — Tu vertas; aśeṣeṇa — smulkiai; divyāḥ — dieviškas; hi — tikrai; ātma — Savo; vibhūtayaḥ — vertenybes; yābhiḥ — kuriomis; vibhūtibhiḥ — vertenybėmis; lokān — visas planetas; imān — šias; tvam — Tu; vyāpya — persmelkdamas; tiṣṭhasi — lieki.

Translation

Prašau, papasakok man smulkiai apie Savo dieviškąsias vertenybes, kuriomis Tu persmelki visus šiuos pasaulius.

Purport

KOMENTARAS: Posmas rodo, kad Arjuną jau patenkina įgytasis Aukščiausiojo Dievo Asmens, Kṛṣṇos, supratimas. Per Kṛṣṇos malonę Arjuna sukaupė patirties, įgijo išminties, žinių bei visko, ką šios savybės teikia žmogui, ir suvokė, kad Kṛṣṇa – Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Arjunos nebekamuoja abejonės, ir vis dėlto jis prašo, kad Kṛṣṇa paaiškintų Savo visa persmelkiančią prigimtį. Paprasti žmonės, o ypač impersonalistai, labiausiai domisi visa persmelkiančia Aukščiausiojo prigimtimi. Todėl Arjuna ir klausia Kṛṣṇos, kaip Jis egzistuoja Savo visa persmelkiančiu aspektu per skirtingas Savo energijas. Reikia nepamiršti, kad šito Arjuna klausia visų žmonių labui.

Tekstas

kathaṁ vidyām ahaṁ yogiṁs
tvāṁ sadā paricintayan
keṣu keṣu ca bhāveṣu
cintyo ’si bhagavan mayā

Synonyms

katham — kaip; vidyām aham — man pažinti; yogin — o didžiausias mistike; tvām — Tave; sadā — visada; paricintayan — galvojant; keṣu — kokios; keṣu — kokios; ca — taip pat; bhāveṣu — būsenos; cintyaḥ asi — Tave reikėtų atminti; bhagavan — o Aukščiausiasis; mayā — man.

Translation

O Kṛṣṇa, o aukščiausias mistike, kaip man nuolatos mąstyti apie Tave ir kaip pažinti Tave? Kuriais iš gausybės Tavo pavidalų atsiminti Tave, o Aukščiausioji Dievo Asmenybe?

Purport

KOMENTARAS: Kaip buvo nurodyta ankstesniame skyriuje, Aukščiausiąjį Dievo Asmenį slepia Jo yoga-māyā. Jį pamatyti tegali Jam atsidavusios sielos ir Jo bhaktai. Dabar Arjuna įsitikinęs, kad jo draugas Kṛṣṇa – Aukščiausiasis Dievas, bet nori sužinoti bendrus principus, kuriais vadovaudamiesi paprasti žmonės suvoktų visa persmelkiantį Viešpatį. Paprasti žmonės, tarp jų demonai ir ateistai, negali pažinti Kṛṣṇos, nes Kṛṣṇą nuo jų saugo Jo yoga-māyos energija. Šiuos klausimus Arjuna kelia vėlgi jų labui. Didis bhaktas ieško tiesos ne tik sau, bet ir visai žmonijai. Arjuna yra vaiṣṇavas, bhaktas, todėl jis maloningai atveria paprastam žmogui kelią į visa persmelkiančio Aukščiausiojo Viešpaties pažinimą. Jis neatsitiktinai kreipiasi į Kṛṣṇą žodžiu yogin, nes Kṛṣṇa valdo yoga-māyos energiją, kuri slepia Kṛṣṇą nuo paprasto žmogaus arba Jį jam parodo. Kas nemyli Kṛṣṇos, tas negali nuolat galvoti apie Jį, todėl jis priverstas mąstyti materialiai. Arjuna atsižvelgia į šio pasaulio materialistų mąstyseną. Žodžiai keṣu keṣu ca bhāveṣu nurodo materialią gamtą (žodis bhāva reiškia „fiziniai daiktai“). Materialistai nesuvokia Kṛṣṇos Jo dvasiniu aspektu, todėl jiems patariama sukaupti mintis į fizinius daiktus ir stengtis suvokti Kṛṣṇą per fizines reprezentacijas.

Tekstas

vistareṇātmano yogaṁ
vibhūtiṁ ca janārdana
bhūyaḥ kathaya tṛptir hi
śṛṇvato nāsti me ’mṛtam

Synonyms

vistareṇa — smulkiai; ātmanaḥ — Savo; yogam — mistinę galią; vibhūtim — vertenybes; ca — taip pat; jana-ardana — o ateistų naikintojau; bhūyaḥ — vėl; kathaya — apibūdink; tṛptiḥ — pasitenkinimo; hi — tikrai; śṛṇvataḥ — klausantis; na asti — negana; me — man; amṛtam — nektaro.

Translation

O Janārdana, dar kartą išsamiai papasakok apie Savo vertenybes ir jų mistinę galią. Man nepabosta klausytis apie Tave, nes kuo daugiau išgirstu, tuo labiau trokštu Tavo žodžių nektaro.

Purport

KOMENTARAS: Naimiṣāraṇyos ṛṣiai, vadovaujami Śaunakos, panašiais žodžiais kreipėsi į Sūtą Gosvamį:

vayaṁ tu na vitṛpyāma
uttama-śloka-vikrame
yac chṛṇvatāṁ rasa-jñānāṁ
svādu svādu pade pade

„Galima be atvangos klausytis pasakojimų apie Kṛṣṇos, kuris šlovinamas nuostabiomis maldomis, transcendentines pramogas ir niekada tais pasakojimais nepasisotinti. Kas užmezgė transcendentinius santykius su Kṛṣṇa, tas sulig kiekviena akimirka jaučia džiaugsmą, kurį jam teikia pasakojimai apie Viešpaties pramogas.“ (SB 1.1.19) Taigi Arjuna trokšta išgirsti apie Kṛṣṇą, o labiausiai apie tai, kokiu būdu Jis yra visa persmelkiantis Aukščiausiasis Viešpats.

Žodis amṛtam (nektaras), reiškia, kad bet koks su Kṛṣṇa susijęs pasakojimas ar žodis yra tarsi nektaras. To nektaro skonį galima praktiškai patirti. Šiuolaikiniai apsakymai, romanai ir istorijos skiriasi nuo pasakojimų apie transcendentines Viešpaties pramogas tuo, kad pirmieji yra kažkas žemiška, jie įgrysta, o pasakojimai apie Kṛṣṇą niekados nepabosta. Tik dėl šios priežasties visatos istorijoje tiek daug vietos tenka Dievo inkarnacijų pramogoms. Pavyzdžiui, Purānos – tai praeities amžių istorijos, kurios pasakoja apie įvairių Viešpaties inkarnacijų pramogas. Todėl ir daug kartų skaitomos, jos niekada nepabosta.

Tekstas

śrī-bhagavān uvāca
hanta te kathayiṣyāmi
divyā hy ātma-vibhūtayaḥ
prādhānyataḥ kuru-śreṣṭha
nāsty anto vistarasya me

Synonyms

śrī bhagavān uvāca — Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė; hanta — taip; te — tau; kathayiṣyāmi — Aš papasakosiu apie; divyāḥ — dieviškas; hi — tikrai; ātma-vibhūtayaḥ — asmeniškas vertenybes; prādhānyataḥ — pagrindines; kuru-śreṣṭha — o geriausias iš Kuru; na asti — nėra; antaḥ — galo; vistarasya — mąstui; me — Mano.

Translation

Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Gerai, Arjuna, Aš papasakosiu tau apie nuostabias Savo apraiškas, tačiau paminėsiu tik svarbiausias, nes Mano turtingumas bekraštis.

Purport

KOMENTARAS: Neįmanoma protu aprėpti Kṛṣṇos didybės ir Jo turtų. Individualios sielos juslės ribotos, todėl ji negali suvokti Kṛṣṇos veiksmų visumos. Kṛṣṇos bhaktai bando pažinti Kṛṣṇą, tačiau jie neturi iliuzijos, kad kažkokiu konkrečiu laiko momentu ar konkrečiame būvyje įstengs Jį pilnai pažinti. Tikriau sakant patys pasakojimai apie Kṛṣṇą tokie patrauklūs, kad bhaktams jie – tarsi nektaras, ir bhaktai mėgaujasi tuo nektaru. Kalbėdami apie Kṛṣṇos turtus ir galybę bei įvairias Jo energijas, tyri bhaktai patiria transcendentinį džiaugsmą, todėl jie nori apie juos klausytis ir kalbėti. Kṛṣṇa žino, kad gyvosios esybės negali protu aprėpti Jo turtų ir galybės mąsto, todėl sutinka išvardinti tik svarbiausias savo įvairių energijų apraiškas. Labai reikšmingas posmo žodis prādhānyataḥ („pagrindinės“). Jis pažymi, kad mes tegalime suprasti kelis svarbiausius Aukščiausiojo Viešpaties bruožus, nes Jo savybės neribotos. Jų visų pažinti neįmanoma. Žodis vibhūti šiame posme nurodo Viešpaties galybę, kuria Jis valdo visą pasaulį. „Amara-kośa“ žodyne tvirtinama, kad žodis vibhūti reiškia „ypatingas turtingumas“.

Impersonalistai ir panteistai negali suvokti nei ypatingų Aukščiausiojo Viešpaties turtų ir galybės, nei Jo dieviškų energijų apraiškų. Ir materialiame, ir dvasiniame pasaulyje Jo energijos aprėpia visas apraiškų atmainas. Dabar Kṛṣṇa papasakos apie apraiškas, kurias gali suvokti paprasti žmonės; taigi bus apibūdinta dalis Jo įvairialypės energijos.

Tekstas

aham ātmā guḍākeśa
sarva-bhūtāśaya-sthitaḥ
aham ādiś ca madhyaṁ ca
bhūtānām anta eva ca

Synonyms

aham — Aš; ātmā — siela; guḍākeśa — o Arjuna; sarva-bhūta — visų gyvųjų esybių; āśaya-sthitaḥ — širdyje glūdinti; aham — Aš; ādiḥ — pradžia; ca — taip pat; madhyam — vidurys; ca — taip pat; bhūtānām — visų gyvųjų esybių; antaḥ — pabaiga; eva — tikrai; ca — ir.

Translation

O Arjuna, Aš – Supersiela, glūdinti visų gyvųjų esybių širdyse. Aš – visų būtybių pradžia, vidurys ir pabaiga.

Purport

KOMENTARAS: Posme Arjuna pavadinamas Guḍākeśa – „nugalėjusiu miego tamsybę“. Miegantieji neišmanymo tamsybėje nesuvokia, kaip Aukščiausiasis Dievo Asmuo reiškiasi ir materialiame, ir dvasiniame pasaulyje, nesuvokia to reiškimosi įvairovės. Todėl Kṛṣṇos kreipinys labai svarbus. Arjuna nugalėjo neišmanymo tamsybę, ir dėl to Dievo Asmuo sutinka apibūdinti įvairius Savo turtus.

Pirmiausiai Kṛṣṇa sako Arjunai, kad Jis per Savo pirminę ekspansiją egzistuoja kaip viso kosminio pasaulio siela. Prieš materialaus pasaulio sukūrimą, Savo pilnutine ekspansija Aukščiausiasis Viešpats sukuria puruṣos inkarnacijas, ir iš Jo viskas gauna pradžią. Todėl jis yra ātmā – visatos pradmenų, mahat-tattvos, siela. Visuminė materijos energija nėra kūrimo priežastis. Tai Mahā-Viṣṇu įeina į mahāt-tatvą – visuminę materijos energiją ir yra jos siela. Mahā-Viṣṇu įėjus į jau gavusias išraišką visatas, Jis Savo ekspansija, Supersiela, apsireiškia kiekvienoje be išimties esybėje. Mūsų patirtis rodo, kad individualus gyvosios esybės kūnas gyvuoja dvasinės kibirkšties dėka. Be jos kūnas negali vystytis. Lygiai taip ir materiali kūrinija negali plėtotis tol, kol į ją neįžengia Aukščiausioji Siela, Krsna. „Subala Upaniṣadoje“ sakoma: prakṛty-ādi-sarva-bhūtāntar-yāmī sarva-śeṣī ca nārāyaṇaḥ – „Aukščiausiasis Dievo Asmuo egzistuoja visose išreikštose visatose Supersielos pavidalu.“

Trys puruṣa-avatāros yra aprašytos „Śrimad-Bhāgavatam“. Jie aprašyti ir „Sātvata-tantroje“. Viṣṇos tu trīṇi rūpāṇi puruṣākhyāny atho viduḥ – materialioje kūrinijoje Aukščiausiasis Dievo Asmuo pasireiškia trimis aspektais: kaip Kāraṇodakaśāyī Viṣṇu, Garbhodakaśāyī Viṣṇu ir Kṣīrodakaśāyī Viṣṇu. Māhā-Viṣṇu, arba Kāraṇodakaśāyī Viṣṇu, apibūdintas „Brahma- saṁhitoje“ (5.47): yaḥ kāraṇārṇava-jale bhajati sma yoga-nidrām – Aukščiausiasis Viešpats, Kṛṣṇa, visų priežasčių priežastis, guli kosmoso vandenyne Mahā-Viṣṇu pavidalu. Taigi Aukščiausiasis Dievo Asmuo yra visatos pradžia, visa ko palaikytojas ir visos energijos pabaiga.

Tekstas

ādityānām ahaṁ viṣṇur
jyotiṣāṁ ravir aṁśumān
marīcir marutām asmi
nakṣatrāṇām ahaṁ śaśī

Synonyms

ādityānām — iš Ādityų; aham — Aš; viṣṇuḥ — Aukščiausiasis Viešpats; jyotiṣām — iš visų dangaus šviesulių; raviḥ — Saulė; aṁśu-mān — spindulingoji; marīciḥ — Marīcis; marutām — iš Marutų; asmi — Aš esu; nakṣatrāṇām — iš žvaigždžių; aham — Aš esu; śaśī — Mėnulis.

Translation

Iš Ādityų esu Viṣṇu, iš šviesulių – spindulingoji Saulė, iš Marutų Aš – Marīcis, o iš žvaigždžių esu Mėnulis.

Purport

KOMENTARAS: Ādityų – dvylika, iš jų svarbiausias – Kṛṣṇa. Pagrindinis dangaus šviesulys – Saulė, „Brahma-saṁhitoje“ ji pavadinta spindulingąja Aukščiausiojo Viešpaties akimi. Erdvėje pučia penkiasdešimt įvairių vėjų, ir juos valdanti dievybė, Marīcis, atstovauja Kṛṣṇai.

Žvaigždėtą naktį ryškiausiai šviečia Mėnulis, todėl jis atstovauja Kṛṣṇai. Posmas rodo, kad Mėnulis – žvaigždė, todėl danguje tviskančios žvaigždės irgi atspindi Saulės šviesą. Vedų raštai atmeta teoriją, teigiančią, kad visatoje egzistuoja daug Saulių. Saulė – viena, o Mėnulis ir žvaigždės tik atspindi jos šviesą. Kadangi „Bhagavad-gītā“ nurodo, kad Mėnulis – viena iš žvaigždžių, tai danguje tviskančios žvaigždės nėra Saulės, jos panašios į Mėnulį.

Tekstas

vedānāṁ sāma-vedo ’smi
devānām asmi vāsavaḥ
indriyāṇāṁ manaś cāsmi
bhūtānām asmi cetanā

Synonyms

vedānām — iš visų Vedų; sāma-vedaḥ — Sāma Veda; asmi — Aš esu; devānām — iš visų pusdievių; asmi — Aš esu; vāsavaḥ — dangaus valdovas; indriyāṇām — iš visų juslių; manaḥ — protas; ca — taip pat; asmi — Aš esu; bhūtānām — iš visų gyvųjų esybių; asmi — Aš esu; cetanā — gyvybės jėga.

Translation

Iš Vedų Aš – Sāma Veda, iš pusdievių Aš – Indra, dangaus valdovas, iš juslių Aš – protas. Aš – gyvųjų būtybių gyvybės jėga [sąmonė].

Purport

KOMENTARAS: Dvasia ir materija skiriasi tuo, kad materija neturi sąmonės, o gyvoji būtybė – turi. Todėl sąmonė aukščiausia ir amžina. Sąmonė negali atsirasti materijos pradmenų jungimosi procese.

Tekstas

rudrāṇāṁ śaṅkaraś cāsmi
vitteśo yakṣa-rakṣasām
vasūnāṁ pāvakaś cāsmi
meruḥ śikhariṇām aham

Synonyms

rudrāṇām — iš visų Rudrų; śaṅkaraḥ — Viešpats Śiva; ca — taip pat; asmi — Aš esu; vitta-īśāḥ — pusdievių lobių saugotojas; yakṣa-rakṣasām — Yakṣų ir Rākṣasų; vasūnām — iš Vasu; pāvakaḥ — ugnis; ca — taip pat; asmi — Aš esu; meruḥ — Meru; śikhariṇām — iš visų kalnų; aham — Aš esu.

Translation

Iš Rudrų Aš – Viešpats Śiva, iš Yakṣų ir Rākṣasų – lobių valdovas [Kuvera], iš Vasų Aš – ugnis [Agnis], iš kalnų – Meru.

Purport

KOMENTARAS: Iš vienuolikos Rudrų, vyriausias – Śaṇkara, Viešpats Śiva. Viešpats Śiva – Aukščiausiojo Viešpaties inkarnacija, valdanti visatoje neišmanymo guṇą. Yakṣoms ir Rākṣasoms vadovauja Kuvera, vyriausias pusdievių lobių saugotojas – jis atstovauja Aukščiausiajam Viešpačiui. O kalnas Meru garsėja gausiais gamtos ištekliais.

Tekstas

purodhasāṁ ca mukhyaṁ māṁ
viddhi pārtha bṛhaspatim
senānīnām ahaṁ skandaḥ
sarasām asmi sāgaraḥ

Synonyms

purodhasām — iš visų šventikų; ca — taip pat; mukhyam — pagrindinį; mām — Mane; viddhi — žinoki; pārtha — o Pṛthos sūnau; bṛhaspatim — Bṛhaspatį; senānīnām — iš visų karvedžių; aham — Aš esu; skandaḥ — Kārtikeya; sarasām — iš visų vandens telkinių; asmi — Aš esu; sāgaraḥ — vandenynas.

Translation

O Arjuna, žinok, kad iš šventikų Aš esu vyriausias, Bṛhaspatis, iš karvedžių Aš – Kārtikeya, o iš vandens telkinių Aš – vandenynas.

Purport

KOMENTARAS: Indra – vyriausias dangaus planetų pusdievis, garsėjantis dangaus valdovo vardu. Jo valdoma planeta – Indraloka. Bṛhaspatis – Indros šventikas, o kadangi Indra – vyriausias iš visų karalių, tai Bṛhaspatis – vyriausias iš visų šventikų. Kaip Indra – vyriausias iš visų karalių, taip ir Skanda, arba Kārtikeya (Pārvatī ir Viešpaties Śivos sūnus) – vyriausias karvedys. O visų didžiausias vandens telkinys – vandenynas. Šios Kṛṣṇos reprezentacijos – tik menka Jo didybės dalelė.

Tekstas

maharṣīṇāṁ bhṛgur ahaṁ
girām asmy ekam akṣaram
yajñānāṁ japa-yajño ’smi
sthāvarāṇāṁ himālayaḥ

Synonyms

mahā-ṛṣīṇām — iš didžių išminčių; bhṛguḥ — Bhṛgu; aham — Aš esu; girām — iš garso virpesių; asmi — Aš esu; ekam akṣaram — praṇava; yajñānām — iš aukų atnašavimų; japa-yajñaḥ — kartojimas; asmi — Aš esu; sthāvarāṇām — iš nejudamų kūnų; himālayaḥ — Himālayų kalnai.

Translation

Iš didžių išminčių Aš – Bhṛgu, iš garso virpesių – transcendentinis oṁ. Iš aukų atnašavimų Aš – šventųjų vardų kartojimas [japa], o iš nejudamų kūnų – Himālayai.

Purport

KOMENTARAS: Pirma gyvoji visatos būtybė Brahmā sukūrė kelis sūnus įvairioms gyvybės rūšims gausinti. Bhṛgu tarp šių sūnų – didžiausias išminčius. Iš visų transcendentinių garso virpesių Kṛṣṇai atstovauja oṁ (oṁkāra). Iš visų aukų atnašavimų kartojimas: Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare – tyriausia Kṛṣṇos reprezentacija. Kartais patariama aukoti gyvulius, o štai „Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa“ aukoje smurto nėra. Šis metodas pats paprasčiausias ir tyriausias. Visa, ką pasauliai turi iškilnaus, yra Kṛṣṇos reprezentacija. Todėl ir didžiausi pasaulio kalnai Himālayai atstovauja Kṛṣṇai. Ankstesnis posmas minėjo kalną Meru, tačiau Meru kartais juda, o Himālayai – niekada. Taigi Himālayai pranoksta Meru.

Tekstas

aśvatthaḥ sarva-vṛkṣāṇāṁ
devarṣīṇāṁ ca nāradaḥ
gandharvāṇāṁ citrarathaḥ
siddhānāṁ kapilo muniḥ

Synonyms

aśvatthaḥ — banjano medis; sarva-vṛkṣāṇām — iš visų medžių; deva-ṛṣīṇām — iš visų išminčių tarp pusdievių; ca — ir; nāradaḥ — Nārada; gandharvāṇām — iš Gandharvų planetos gyventojų; citrarathaḥ — Citraratha; siddhānām — iš tobulųjų; kapilaḥ muniḥ — Kapila Munis.

Translation

Iš medžių Aš – banjanas, iš išminčių tarp pusdievių – Nārada. Iš Gandharvų esu Citraratha ir iš tobulybę pasiekusių būtybių Aš – išminčius Kapila.

Purport

KOMENTARAS: Banjanas, aśvattha – vienas aukščiausių ir gražiausių medžių. Dažnas indas jį garbina – tai kasdienio rytmetinio ritualo dalis. Iš pusdievių Indijoje garbinamas Nārada, kuris laikomas didžiausiu visatos bhaktu. Taigi iš bhaktų jis atstovauja Kṛṣṇai. Gandharvų planetoje gyvena įstabiai dainuojančios esybės, o geriausias dainininkas iš jų – Citraratha. Iš tobulų gyvųjų esybių Kṛṣṇai atstovauja Kapila, Devahūtī sūnus. Jis laikomas Kṛṣṇos inkarnacija, Jo filosofija pateikta „Śrimad-Bhāgavatam“. Vėliau išgarsėjo kitas Kapila, tačiau pastarojo filosofija ateistinė. Tad jie skiriasi kaip diena ir naktis.

Tekstas

uccaiḥśravasam aśvānāṁ
viddhi mām amṛtodbhavam
airāvataṁ gajendrāṇāṁ
narāṇāṁ ca narādhipam

Synonyms

uccaiḥśravasam — kaip Uccaiḥśravą; aśvānām — iš žirgų; viddhi — žinoki; mām — Mane; amṛta-udbhavam — gimusį plakant vandenyną; airāvatam — kaip Airāvatą; gaja-indrāṇām — iš kilmingųjų dramblių; narāṇām — iš žmonių; ca — ir; nara-adhipam — kaip karalių.

Translation

Žinok, kad iš žirgų Aš esu Uccaiḥśravā, kuris išniro iš vandenyno, kai tas buvo plakamas, siekiant gauti nektarą. Iš kilmingųjų dramblių Aš – Airāvata, o iš žmonių Aš – karalius.

Purport

KOMENTARAS: Kartą dievotieji pusdieviai ir demonai (asurai) plakė vandenyną. Plakamas vandenynas išskyrė nuodus bei nektarą, ir Viešpats Śiva tuos nuodus išgėrė. Iš nektaro išniro daugybė visokių esybių, tarp jų – ir žirgas vardu Uccaiḥśravā. Iš nektaro gimė dar vienas gyvūnas, dramblys Airāvata. Abu šie gyvūnai išniro iš nektaro, tuo jie ypatingi ir todėl atstovauja Kṛṣṇai.

Tarp žmonių Kṛṣṇai atstovauja karalius. Kaip Kṛṣṇa palaiko visatą, taip ir karalius, kuris skiriamas atsižvelgiant į jo dieviškas savybes, palaiko savo karalystę. Karaliai Mahārāja Yudhiṣṭhira, Mahārāja Parīkṣitas ir Viešpats Rāma – teisiausi iš teisiausiųjų, jie nuolat rūpinosi savo pavaldinių gerove. Vedų raštuose karalius yra laikomas Dievo atstovu. Tačiau šiais laikais religiniai principai išsigimė, o monarchija smuko ir sunyko visiškai. Tačiau akivaizdu, kad anksčiau žmonės buvo laimingesni, nes juos valdė teisieji karaliai.

Tekstas

āyudhānām ahaṁ vajraṁ
dhenūnām asmi kāma-dhuk
prajanaś cāsmi kandarpaḥ
sarpāṇām asmi vāsukiḥ

Synonyms

āyudhānām — iš visų ginklų; aham — Aš esu; vajram — žaibas; dhenūnām — iš karvių; asmi — Aš esu; kāma-dhuk — surabhi karvė; prajanaḥ — giminės pratęsimo priežastis; ca — ir; asmi — Aš esu; kandarpaḥ — Kupidonas; sarpāṇām — iš gyvačių; asmi — Aš esu; vāsukiḥ — Vāsukis.

Translation

Iš ginklų Aš – žaibas, tarp karvių – surabhi, iš giminės pratęsimo priežasčių Aš – Kandarpa, meilės dievas, o iš gyvačių – Vāsukis.

Purport

KOMENTARAS: Žaibas – iš tiesų galingas ginklas, jis reprezentuoja Kṛṣṇos galią. Kṛṣṇalokoje, dvasiniame danguje, gyvena karvės, kurias galima melžti bet kada, ir jos duoda tiek pieno, kiek širdis geidžia. Žinoma, materialiame pasaulyje tokių karvių nėra, bet jos paminėtos aprašant Kṛṣṇaloką. Viešpats laiko didžiules tokių karvių, vadinamų surabhi, bandas ir net Pats jas gano. Kandarpa – tai toks lytinis potraukis, kai norima pradėti dorus sūnus. Todėl Kandarpa – Kṛṣṇos atstovas. Kartais iš lytinių santykių tenorima gauti juslinį pasitenkinimą; tokie lytiniai santykiai neatstovauja Kṛṣṇai. Tik lytiniai santykiai, skirti doriems vaikams pradėti, vadinami Kandarpa ir atstovauja Kṛṣṇai.

Tekstas

anantaś cāsmi nāgānāṁ
varuṇo yādasām aham
pitṝṇām aryamā cāsmi
yamaḥ saṁyamatām aham

Synonyms

anantaḥ — Ananta; ca — taip pat; asmi — Aš esu; nāgānām — iš daugiagalvių gyvačių; varuṇaḥ — vandenis valdantis pusdievis; yādasām — iš vandens gyvių; aham — Aš esu; pitṝṇām — iš protėvių; aryamā — Aryamā; ca — taip pat; asmi — Aš esu; yamaḥ — mirties dievas; saṁyamatām — iš visų valdytojų; aham — Aš esu.

Translation

Iš daugiagalvių Nāgų Aš – Ananta, iš vandenų gyventojų Aš – pusdievis Varuṇa. Iš išėjusių protėvių Aš – Aryamā, o iš teisingumo valdytojų esu Yama, mirties dievas.

Purport

KOMENTARAS: Iš daugiagalvių gyvačių Nāgų visų didžiausia – Ananta, o visų didžiausias iš vandenų gyventojų – pusdievis Varuṇa. Jiedu atstovauja Kṛṣṇai. Pitų, protėvių, planetą valdo Aryamā, kuris irgi atstovauja Kṛṣṇai. Yra daug gyvųjų esybių, kurios baudžia piktadarius, o iš bausmės vykdytojų svarbiausias – Yama. Yama gyvena šalia Žemės esančioje planetoje, į kurią po mirties patenka didžiausi nusidėjėliai, ir Yama jiems skiria įvairias bausmes.

Tekstas

prahlādaś cāsmi daityānāṁ
kālaḥ kalayatām aham
mṛgāṇāṁ ca mṛgendro ’haṁ
vainateyaś ca pakṣiṇām

Synonyms

prahlādaḥ — Prahlāda; ca — taip pat; asmi — Aš esu; daityānām — iš demonų; kālaḥ — laikas; kalayatām — iš naikinančių jėgų; aham — Aš esu; mṛgāṇām — iš gyvūnų; ca — ir; mṛga-indraḥ — liūtas; aham — Aš esu; vainateyaḥ — Garuḍa; ca — taip pat; pakṣiṇām — iš paukščių.

Translation

Iš demonų Daityų Aš – dievotasis Prahlāda, iš naikinančių jėgų Aš – laikas, iš žvėrių esu liūtas, o iš paukščių Aš – Garuḍa.

Purport

KOMENTARAS: Diti ir Aditi – seserys. Aditi sūnūs vadinasi Ādityos, o Diti sūnūs – Daityos. Visi Ādityos – Viešpaties bhaktai, o Daityos – ateistai. Nors Prahlāda ir gimė Daityų šeimoje, jis nuo mažumos buvo didis bhaktas. Dėl savo pasiaukojamo tarnavimo Viešpačiui ir dieviško būdo, jis laikomas Kṛṣṇos atstovu.

Yra daug naikinančių principų, tačiau tarp jų Kṛṣṇą atstovauja laikas, nes dėl jo įtakos viskas materialioje visatoje sunyksta. Stipriausias ir nuožmiausias tarp gausybės žvėrių – liūtas, o iš milijonų įvairiausių paukščių visų didžiausias – Garuḍa, Viešpaties Viṣṇu nešėjas.

Tekstas

pavanaḥ pavatām asmi
rāmaḥ śastra-bhṛtām aham
jhaṣāṇāṁ makaraś cāsmi
srotasām asmi jāhnavī

Synonyms

pavanaḥ — vėjas; pavatām — iš visų valančių jėgų; asmi — Aš esu; rāmaḥ — Rāma; śastra-bhṛtām — iš valdančių ginklą; aham — Aš esu; jhaṣāṇām — iš visų žuvų; makaraḥ — ryklys; ca — taip pat; asmi — Aš esu; srotasām — iš tekančių upių; asmi — Aš esu; jāhnavī — upė Ganga.

Translation

Iš valančių jėgų Aš – vėjas, iš valdančių ginklą Aš – Rāma, iš žuvų esu ryklys, o iš tekančių upių – Ganga.

Purport

KOMENTARAS: Ryklys yra vienas didžiausių ir, be abejonės, vienas pavojingiausių žmogui vandens gyvūnų. Todėl ryklys atstovauja Kṛṣṇai.

Tekstas

sargāṇām ādir antaś ca
madhyaṁ caivāham arjuna
adhyātma-vidyā vidyānāṁ
vādaḥ pravadatām aham

Synonyms

sargāṇām — iš visų kūrinių; ādiḥ — pradžia; antaḥ — pabaiga; ca — ir; madhyam — vidurys; ca — taip pat; eva — tikrai; aham — Aš esu; arjuna — o Arjuna; adhyātma-vidyā — dvasinės žinios; vidyānām — iš viso išsilavinimo; vādaḥ — natūrali išvada; pravadatām — iš argumentų; aham — Aš esu.

Translation

Aš – visų kūrinių pradžia, pabaiga ir vidurys, o Arjuna. Iš mokslų Aš – dvasinis mokslas apie savąjį „aš“, iš logikos Aš – galutinė tiesa.

Purport

KOMENTARAS: Iš sukurtų apraiškų pirmiausiai sukuriama materijos pradmenų visybė. Buvo aiškinta, kad kosminį pasaulį kuria ir jo reikalus tvarko Mahā-Viṣṇu, Garbhodakaśāyī Viṣṇu ir Kṣīrodakaśāyī Viṣṇu, o paskui Viešpats Śiva jį sunaikina. Brahmā – antrinis kūrėjas. Visi šie kūrimo, palaikymo ir naikinimo vykdytojai – tai Aukščiausiojo Viešpaties materialiųjų savybių inkarnacijos. Taigi Jis visos kūrinijos pradžia, vidurys ir pabaiga.

Išsilavinimui gilinti skirta daug mokslo knygų – keturios Vedos, šeši jų priedai, „Vedānta-sūtra“, veikalai logikos ir religijos klausimais, Purāṇos. Taigi, lavinimuisi skirtos literatūros iš viso yra keturiolika rūšių. Tarp jų Kṛṣṇai atstovauja „Vedānta-sūtra“ – knyga, perteikianti adhyātma-vidyą, dvasinį žinojimą.

Logikai naudojasi įvairių tipų argumentais. Teiginio pagrindimas įrodymu, kuris patvirtina ir oponento argumentaciją, vadinasi jalpa. Paprastas oponento argumentų paneigimas – vitaṇḍā. O galutinė išvada vadinasi vāda. Taigi galutinė tiesa – Kṛṣṇos reprezentacija.

Tekstas

akṣarāṇām a-kāro ’smi
dvandvaḥ sāmāsikasya ca
aham evākṣayaḥ kālo
dhātāhaṁ viśvato-mukhaḥ

Synonyms

akṣarāṇām — iš raidžių; a-kāraḥ — pirmoji raidė; asmi — Aš esu; dvandvaḥ — dvinaris; sāmāsikasya — iš sudėtinių; ca — ir; aham — Aš esu; eva — tikrai; akṣayaḥ — amžinas; kālaḥ — laikas; dhātā — kūrėjas; aham — Aš esu; viśvataḥ-mukhaḥ — Brahmā.

Translation

Iš raidžių Aš – raidė „A“, o iš sudėtinių žodžių Aš – dvinaris. Aš esu nesibaigiantis laikas, o iš kūrėjų Aš – Brahmā.

Purport

KOMENTARAS: A-kāra – tai pirmoji sanskrito abėcėlės raidė, kuria prasideda Vedų raštai. Be a-kāros nieko neištarsi, todėl ji – garso pradžia. Sanskritas turi daug sudėtinių žodžių. Tokie sudėtiniai žodžiai, kaip rāma- kṛṣṇa, kuriuos sudaro du nariai, vadinasi dvandva. Jungdamiesi į vieną žodį, rāma ir kṛṣṇa išlaiko nepakitusią formą, todėl toks sudėtinis žodis vadinasi dvinariu.

Iš visų naikintojų didžiausias – laikas, nes jis sunaikina viską. Laikas – Kṛṣṇos atstovas, kadangi numatytą valandą įsiliepsnos didysis gaisras ir viską praris jo liepsnos.

Iš kuriančių gyvųjų esybių svarbiausias – keturgalvis Brahmā. Todėl jis atstovauja Aukščiausiajam Viešpačiui, Kṛṣṇai.

Tekstas

mṛtyuḥ sarva-haraś cāham
udbhavaś ca bhaviṣyatām
kīrtiḥ śrīr vāk ca nārīṇāṁ
smṛtir medhā dhṛtiḥ kṣamā

Synonyms

mṛtyuḥ — mirtis; sarva-haraḥ — visa ryjanti; ca — taip pat; aham — Aš esu; udbhavaḥ — gimimas; ca — taip pat; bhaviṣyatām — viso to, kas bus; kīrtiḥ — šlovė; śrīḥ — vertenybė arba grožis; vāk — grakšti kalba; ca — taip pat; nārīṇām — moterų; smṛtiḥ — atmintis; medhā — išmintis; dhṛtiḥ — pastovumas; kṣamā — kantrybė.

Translation

Aš – viską ryjanti mirtis, bet Aš ir kuriantis pradas viso to, kas bus. Iš moterų Aš – šlovė, sėkmė, grakšti kalba, atmintis, išmintis, pastovumas bei kantrybė.

Purport

KOMENTARAS: Žmogus miršta nuo tos akimirkos, kai išvysta pasaulį. Taip mirtis kas sekundę ėda kiekvieną gyvąją esybę, tačiau mirtimi tikrąja to žodžio prasme vadinamas paskutinysis jos kirtis. Toji mirtis – Kṛṣṇa. Visos gyvosios esybės vystosi ir patiria šešis esminius pokyčius: gimsta, auga, kurį laiką egzistuoja, dauginasi, vysta ir pagaliau išnyksta. Pirmasis pokytis – gimimas iš motinos įsčių – yra Kṛṣṇa. Atėjimas į pasaulį – visos gyvenimo veiklos pradžia.

Septynios išvardintos vertenybės – šlovė, sėkmė, grakšti kalba, atmintis, nuovoka, pastovumas ir kantrybė sudaro moteriškąjį pradą. Jas arba dalį jų turintis pelno šlovę. Teisuolio reputaciją užsitarnavęs žmogus išgarsėja. Sanskritas – tobula, todėl labai garsi kalba. Jeigu žmogus greitai įsidėmi tai, ką studijuoja, vadinasi, jis apdovanotas atmintimi, arba smṛti. O sugebėjimas ne tiktai skaityti įvairiausio pobūdžio knygas, bet ir suprasti jas bei praktiškai panaudoti yra dar viena vertenybė – nuovoka (medhā). Sugebėjimas įveikti nepastovumą vadinamas pastovumu, arba charakterio tvirtumu (dhṛti). O jeigu žmogus pasižymi daugeliu dorybių, tačiau yra nuolankus ir romus, jeigu tiek liūdesio, tiek džiaugsmo akimirką sugeba neprarasti savitvardos, jis pasižymi kantrybe (kṣamā).

Tekstas

bṛhat-sāma tathā sāmnāṁ
gāyatrī chandasām aham
māsānāṁ mārga-śīrṣo ’ham
ṛtūnāṁ kusumākaraḥ

Synonyms

bṛhat-sāma — „Bṛhat-sāma“; tathā — taip pat; sāmnām — iš „Sāma Vedos“ giesmių; gāyatrī — Gāyatrī himnai; chandasām — iš visos poezijos; aham — Aš esu; māsānām — iš mėnesių; mārga-śīrṣaḥ — lapkričio-gruodžio mėnuo; aham — Aš esu; ṛtūnām — iš visų metų laikų; kusuma-ākaraḥ — pavasaris.

Translation

Iš Sāma Vedos himnų Aš – Bṛhat-sāma, iš poezijos posmų – Gāyatrī. Iš mėnesių Aš – Mārgaśīrṣa [lapkritis-gruodis], o iš metų laikų Aš – žydintis pavasaris.

Purport

KOMENTARAS: Viešpats jau kalbėjo, kad iš Vedų Jis – „Sāma Veda“. „Sāma Vedoje“ gausu puikių giesmių, kurias gieda įvairūs pusdieviai. „Bṛhat-sāma“ – viena šių giesmių, jos melodija labai subtili, o giedama ji vidurnaktį.

Sanskrito poezijos normos griežtos: rimo ir metro pagal užgaidą nepasirinksi, kaip šiuolaikinėje poezijoje. Iš eilių, sudėtų pagal šias taisykles, geriausia – Gāyatrī mantra, kurią gieda prityrę brahmanai. Gāyatrī mantra minima „Śrīmad-Bhāgavatam“. Gāyatrī mantra atstovauja Aukščiausiajam Viešpačiui, nes ji skirta Dievui suvokti. Ši mantra skiriama dvasiškai pažengusiems žmonėms, ir sėkmingai ją kartojantis suvokia transcendentinę Aukščiausiojo Viešpaties padėtį. Norintysis kartoti Gāyatrī mantrą pirmiausiai turi išsiugdyti kilnios asmenybės savybes, būdingas dorybės guṇos įtakojamam žmogui. Gāyatrī mantra vediškoje civilizacijoje užima ypač svarbią vietą, ji laikoma garsine Brahmano inkarnacija. Pirmasis ją ištarė Brahmā, o toliau ją persakė mokinių seka.

Lapkričio-gruodžio mėnesiai laikomi geriausiais mėnesiais, nes tada Indijos laukuose nuimamas grūdų derlius ir žmonės būna labai laimingi. Pavasarį, be abejonės, mėgsta visi, nes pavasarį nei per karšta, nei per šalta, žydi gėlės ir sprogsta medžių pumpurai. Be to, pavasarį vyksta daug švenčių, skirtų Kṛṣṇos pramogoms paminėti, todėl šis metų laikas laikomas pačiu džiaugsmingiausiu ir jis atstovauja Aukščiausiajam Viešpačiui, Kṛṣṇai.

Tekstas

dyūtaṁ chalayatām asmi
tejas tejasvinām aham
jayo ’smi vyavasāyo ’smi
sattvaṁ sattvavatām aham

Synonyms

dyūtam — azartinis lošimas; chalayatām — iš visų suktybių; asmi — Aš esu; tejaḥ — spindesys; tejasvinām — to kas spindi; aham — Aš esu; jayaḥ — pergalė; asmi — Aš esu; vyavasāyaḥ — ryžtingumas arba nuotykis; asmi — Aš esu; sattvam — jėga; sattva-vatām — stipriųjų; aham — Aš esu.

Translation

Iš suktybių Aš – azartinis lošimas, Aš – spindesys to, kas spindi, Aš – pergalė, Aš – nuotykis ir stipruolio jėga.

Purport

KOMENTARAS: Visatoje pilna įvairiausių rūšių sukčių. Visų suktybių suktybė – azartinis lošimas, todėl jis atstovauja Kṛṣṇai. Kṛṣṇa – Aukščiausiasis, tad gali apgauti geriau negu bet kuris žmogus. Nevykęs komentatorius, kuris nori apgauti Kṛṣṇą ir skaitytojus, teigdamas, kad kažkas yra pranašesnis už Kṛṣṇą, pats yra apgaunamas Kṛṣṇos, tad taip ir neįstengia Jo suprasti. Jeigu Kṛṣṇa nusprendė ką nors apgauti, Jo klastos niekas nepranoks. Jo didybė ne vienapusė, ji įvairialypė.

Tarp nugalėtojų Jis – pati pergalė. Jis – spindesys to, kas spindi. Iš sumaniausių ir dalykiškiausių Jis – pats sumaniausias ir dalykiškiausias. Tarp nuotykių ieškotojų Jis – labiausiai linkęs rizikuoti, o iš stipruolių Jis – pats stipriausias. Kai Kṛṣṇa buvo žemėje, Jo niekas nepranoko jėga. Dar vaikas būdamas, jis pakėlė Govardhanos kalvą. Jis – nepralenkiamas gudruolis, niekas negali nustelbti Jo spindesio, Jis neįveikiamas kaip pati pergalė, už Jį nėra sumanesnio, Jo jėga nepranokstama.

Tekstas

vṛṣṇīnāṁ vāsudevo ’smi
pāṇḍavānāṁ dhanañ-jayaḥ
munīnām apy ahaṁ vyāsaḥ
kavīnām uśanā kaviḥ

Synonyms

vṛṣṇīnām — iš Vṛṣṇio palikuonių; vāsudevaḥ — Kṛṣṇa Dvārakoje; asmi — Aš esu; pāṇḍavānām — iš Pāṇḍavų; dhanañjayaḥ — Arjuna; munīnām — iš išminčių; api — taip pat; aham — Aš esu; vyāsaḥ — Vyāsa, visų Vedų raštų sudarytojas; kavīnām — iš visų didžių mąstytojų; uśanā — Uśanā; kaviḥ — mąstytojas.

Translation

Iš Vṛṣṇio ainių esu Vāsudeva, iš Pāṇḍavų – Arjuna. Iš išminčių Aš – Vyāsa, o iš didžių mąstytojų Aš – Uśanā.

Purport

KOMENTARAS: Kṛṣṇa – pirminis Aukščiausiasis Dievo Asmuo, o Baladeva – tiesioginė Kṛṣṇos ekspansija. Ir Viešpats Kṛṣṇa, ir Baladeva nužengė Vasudevos sūnumis, taigi juodu galima vadinti Vāsudeva. Kita vertus, Kṛṣṇa niekada neapleidžia Vṛṇdāvanos, todėl visi kitur pasireiškiantys Jo pavidalai yra Jo ekspansijos. Vāsudeva – tiesioginė Kṛṣṇos ekspansija, todėl Vāsudeva nesiskiria nuo Kṛṣṇos. Vāsudeva, apie kurį kalba šis „Bhagavad-gītos“ posmas – tai Baladeva, arba Balarāma, mat Jis – pirminis visų inkarnacijų šaltinis, taigi ir vienintelis Vāsudevos šaltinis. Tiesioginės Viešpaties ekspansijos vadinasi svāṁśa (asmeniškos ekspansijos); yra dar ir atsietos ekspansijos, vadinamos vibhinnāṁśa.

Iš Pāṇḍu sūnų garsiausias – Arjuna, jis žinomas Dhanañjayos vardu. Jis geriausias iš žmonių, todėl ir atstovauja Kṛṣṇai. Iš munių, Vedas pažinusių mokslo vyrų, žymiausias – Vyāsa, palikęs įvairius Vedų mokslo aiškinimus, prieinamus paprastiems Kali amžiaus žmonėms. Be to, Vyāsa žinomas kaip Kṛṣṇos inkarnacija, ir jis taip pat atstovauja Kṛṣṇai. Kaviai – tai tie, kas sugeba giliai išanalizuoti bet kurį klausimą. Ryškiausias iš kavių – Uśanā, Śukrācārya, demonų dvasinis mokytojas, jis buvo nepaprastai protingas ir toliaregis politikas. Todėl Śukrācārya – tai dar viena Kṛṣṇos turtingumo apraiška.

Tekstas

daṇḍo damayatām asmi
nītir asmi jigīṣatām
maunaṁ caivāsmi guhyānāṁ
jñānaṁ jñānavatām aham

Synonyms

daṇḍaḥ — bausmė; damayatām — iš visų malšinimo priemonių; asmi — Aš esu; nītiḥ — dorovė; asmi — Aš esu; jigīṣatām — iš siekiančių pergalės; maunam — tyla; ca — ir; eva — taip pat; asmi — Aš esu; guhyānām — iš paslapčių; jñānam — žinojimas; jñāna-vatām — išminčių; aham — Aš esu.

Translation

Iš savivalės numalšinimo priemonių Aš – bausmė, o iš siekiančių pergalės Aš – dorovė. Iš paslapčių Aš – tyla, iš išminčių Aš – išmintis.

Purport

KOMENTARAS: Yra daug bausmės priemonių, ir tarp jų svarbiausios tos, kurios sutramdo piktadarius. Kai baudžiami nenaudėliai, bausmės įrankis atstovauja Kṛṣṇai. Dorovė greičiausiai suteikia pergalę tiems, kurie nori sėkmės kurioje nors veiklos srityje. Iš slėpiningų veiksmų – klausymosi, mąstymo ir meditavimo, svarbiausias – tylėjimas, nes jis padeda ypač sparčiai tobulėti. Išmintingasis skiria materiją ir dvasią, aukštesniąją ir žemesniąją Dievo gamtą. Toks žinojimas – Patsai Kṛṣṇa.

Tekstas

yac cāpi sarva-bhūtānāṁ
bījaṁ tad aham arjuna
na tad asti vinā yat syān
mayā bhūtaṁ carācaram

Synonyms

yat — kokia; ca — taip pat; api — gali būti; sarva-bhūtānām — visų kūrinių; bījam — sėkla; tat — ta; aham — Aš esu; arjuna — o Arjuna; na — ne; tat — ta; asti — yra; vinā — be; yat — kurios; syāt — egzistuoja; mayā — Mano; bhūtam — sukurta būtybė; cara-acaram — judanti ir nejudanti.

Translation

Maža to, o Arjuna, Aš – sėkla, pradedanti visas būtybes. Nė viena būtybė – judanti ar nejudanti – negali gyvuoti be Manęs.

Purport

KOMENTARAS: Viskas turi priežastį, ir ta priežastis, arba sėkla, yra Kṛṣṇa. Be Kṛṣṇos energijos niekas negali egzistuoti, todėl Jį vadina visagaliu. Be Jo galybės negali egzistuoti nei judantys, nei nejudantys objektai. Visa tai, kas nesusiję su Kṛṣṇos energija, yra māyā – „tai, ko nėra“.

Tekstas

nānto ’sti mama divyānāṁ
vibhūtīnāṁ paran-tapa
eṣa tūddeśataḥ prokto
vibhūter vistaro mayā

Synonyms

na — ne; antaḥ — riba; asti — yra; mama — Mano; divyānām — dieviškų; vibhūtīnām — vertenybių; parantapa — o priešų nugalėtojau; eṣaḥ — visos; tu — tačiau; uddeśataḥ — kaip pavyzdžiai; proktaḥ — išsakytos; vibhūteḥ — vertenybės; vistaraḥ — ekspansija; mayā — Mano.

Translation

O galingasis priešų nugalėtojau, Mano dieviškoms apraiškoms nėra nei galo, nei krašto. Tos, apie kurias tau kalbėjau – tik maža begalinių Mano turtų ir galybės dalis.

Purport

KOMENTARAS: Vedų raštuose tvirtinama, kad įvairiais būdais suvokiami Aukščiausiojo turtai ir energijos yra beribiai, todėl visus juos apibūdinti neįmanoma. Viešpats pateikė Arjunai tik keletą pavyzdžių, norėdamas patenkinti jo smalsumą.

Tekstas

yad yad vibhūtimat sattvaṁ
śrīmad ūrjitam eva vā
tat tad evāvagaccha tvaṁ
mama tejo-’ṁśa-sambhavam

Synonyms

yat yat — kokia tik; vibhūti — vertenybes; mat — turinti; sattvam — būtis; śrī-mat — graži; ūrjitam — šlovinga; eva — tikrai; — arba; tat tat — visa tai; eva — tikrai; avagaccha — žinoki; tvam — tu; mama — Mano; tejaḥ — iš didybės; aṁśa — dalies; sambhavam — gimę.

Translation

Žinok, jog visi turtingi, puikūs ir šlovingi kūriniai kyla iš vienui vienos Mano didybės kibirkštėlės.

Purport

KOMENTARAS: Reikia žinoti, kad visi šlovingi ir puikūs dvasinio bei materialaus pasaulio dalykai – tik menkutė Kṛṣṇos turtingumo išraiška. Tai, kas nepaprastai vertinga, reikia laikyti Kṛṣṇos vertenybių atšvaitu.

Tekstas

atha vā bahunaitena
kiṁ jñātena tavārjuna
viṣṭabhyāham idaṁ kṛtsnam
ekāṁśena sthito jagat

Synonyms

atha — arba; bahunā — daug; etena — tos rūšies; kim — ką; jñātena — žinodamas; tava — tu; arjuna — o Arjuna; viṣṭabhya — persmelkiu; aham — Aš; idam — šią; kṛtsnam — visą; eka — viena; aṁśena — dalimi; sthitaḥ — esantis; jagat — visatą.

Translation

Tačiau ar būtina, Arjuna, taip nuodugniai viską žinoti? Juk viena mažyte dalele Savęs Aš persmelkiu ir palaikau visą šią visatą.

Purport

KOMENTARAS: Aukščiausiasis Viešpats yra visose materialiose visatose, nes Supersielos pavidalu įžengia į visus daiktus. Šiame posme Viešpats sako Arjunai, jog neverta nagrinėti visų egzistuojančių daiktų turtingumo ir didingumo atskirai. Tereikia žinoti, jog jie egzistuoja todėl, kad Kṛṣṇa įžengia į juos Supersielos pavidalu. Visi – nuo didžiausios būtybės Brahmos iki mažytės skruzdės – gyvena tik todėl, kad Viešpats įžengia į kiekvieną ir kiekvieną jų palaiko.

Yra misionierių, skelbiančių, jog pusdievių garbinimas atves pas Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, į aukščiausią tikslą. Tačiau šis skyrius neskatina garbinti pusdievių, nes ir didžiausi pusdieviai, tokie, kaip Brahmā ir Śiva, teatspindi dalelę Aukščiausiojo Viešpaties turtingumo. Jis – kiekvieno kilmės šaltinis, ir nėra nieko didingesnio už Jį. Jis – asamaurdhva, tai reiškia, kad nėra už Jį aukštesnio ar Jam lygaus. „Padma Purāṇoje“ teigiama, kad tas, kuris Aukščiausiąjį Viešpatį Kṛṣṇą prilygina pusdieviams (Brahmai, Śivai ar kuriam kitam), akimoju tampa ateistu. Tačiau visapusiškai išstudijavus Kṛṣṇos turtų bei Jo energijos ekspansijų aprašymus, be abejonės, galima suvokti Viešpaties Śrī Kṛṣṇos padėtį ir sukaupus protą nenukrypstant garbinti Kṛṣṇą. Viešpats persmelkia viską Savo dalinio skleidinio dalimi, Supersiela, kuri įeina į viską, kas tik egzistuoja. Todėl tyri bhaktai sutelkia protą į Kṛṣṇos sąmonę, visiškai atsidėdami pasiaukojimo tarnystei, taigi jie nuolatos yra transcendentinės būklės. Aštuntas- vienuoliktas skyriaus posmai aiškiai nurodo, kad reikia pasiaukojus tarnauti ir garbinti Kṛṣṇą. Toks yra tyros pasiaukojimo tarnystės kelias. Šis skyrius išsamiai paaiškino, kaip pasiekti pasiaukojimo tobulumą – bendravimą su Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu. Śrīla Baladeva Vidyābhūṣana – didysis ācārya, priklausantis Kṛṣṇos pradėtai mokinių sekai, baigdamas komentuoti šį skyrių sako:

yac-chakti-leśāt sūryādyā
bhavanty aty-ugra-tejasaḥ
yad-aṁśena dhṛtaṁ viśvaṁ
sa kṛṣṇo daśame ’rcyate

Galingoji saulė, ir toji stiprybės semiasi iš neišsenkamos Viešpaties Kṛṣṇos energijos, o dalinė Kṛṣṇos ekspansija palaiko visą pasaulį. Todėl Viešpats Śrī Kṛṣṇa išties vertas garbinimo.

Taip Bhaktivedanta baigia komentuoti dešimtąjį „Śrīmad Bhagavad-gītos“ skyrių, pavadintą „Absoliuto turtingumas“.