TEXT 9

STIH 9

Tekstas

Tekst

mac-cittā mad-gata-prāṇā
bodhayantaḥ parasparam
kathayantaś ca māṁ nityaṁ
tuṣyanti ca ramanti ca

Synonyms

mat-cittāḥ — visos jų mintys Manyje; mat-gata-prāṇāḥ — jų gyvenimai skirti Man; bodhayantaḥ — pamokslaudami; parasparam — tarpusavyje; kathayantaḥ — kalbėdami; ca — taip pat; mām — apie Mane; nityam — nuolatos; tuṣyanti — patiria pasitenkinimą; ca — taip pat; ramanti — mėgaujasi transcendentine palaima; ca — taip pat.

mat-cittāḥ – koji u umu uvijek misle na Mene; mat-gata-prāṇāḥ – koji su svoje živote posvetili Meni; bodhayantaḥ – propovijedajući; parasparam – među sobom; kathayantaḥ – razgovarajući; ca – također; mām – o Meni; nityam – neprestano; tuṣyanti – postaju zadovoljni; ca – također; ramanti – uživaju u transcendentalnom blaženstvu; ca – također.

Translation

Mano tyri bhaktai mintimis pasinėrę į Mane, visas jų gyvenimas paskirtas tarnauti Man, jie patiria didžiulį pasitenkinimą ir palaimą, nuolat šviesdami vienas kitą ir kalbėdami apie Mane.

Moji čisti bhakte uvijek misle na Mene i potpuno posvećuju svoje živote služenju Mene. Uvijek prosvjetljuju jedni druge i razgovaraju o Meni i u tome nalaze veliko zadovoljstvo i blaženstvo.

Purport

KOMENTARAS: Tyri bhaktai, kurių būdingus bruožus apibūdina posmas, visiškai atsideda transcendentinei meilės tarnystei Viešpačiui. Niekas negali atitraukti jų minčių nuo Kṛṣṇos lotosinių pėdų. Jie kalba tik apie transcendentinius dalykus. Posme būtent ir nusakyti tyrų bhaktų požymiai. Aukščiausiojo Viešpaties bhaktai dvidešimt keturias valandas per parą šlovina Aukščiausiojo savybes bei pramogas. Visa savo esybe jie pasineria į Kṛṣṇą ir su malonumu kalba apie Jį su kitais bhaktais.

SMISAO: Čisti bhakte, čije su osobine ovdje opisane, potpuno se posvećuju transcendentalnom služenju Gospodina s ljubavlju. Ništa ne može odvratiti njihov um od Kṛṣṇinih lotosolikih stopala. Oni razgovaraju isključivo o transcendentalnim temama. U ovom su stihu posebno opisani simptomi čistih bhakta. Bhakte Svevišnjeg Gospodina dvadeset četiri sata na dan slave odlike i zabave Svevišnjega Gospodina. Njihova srca i duše neprestano su obuzeti Kṛṣṇom i dok razgovaraju o Njemu s drugim bhaktama osjećaju zadovoljstvo.

Pradinėje pasiaukojimo tarnystės stadijoje transcendentinį pasitenkinimą bhaktams teikia pati tarnystė, o pasiekę brandumo pakopą jie iš tikrųjų pamilsta Dievą. Pasiekę transcendentinę būseną, jie džiaugiasi aukščiausia būties tobulybe, kurią Viešpats apreiškia Savo buveinėje. Viešpats Caitanya transcendentinę pasiaukojimo tarnystę lygina su sėklos pasėjimu gyvosios esybės širdyje. Po įvairias visatos planetas klajoja milijardai gyvųjų esybių, tačiau tik keletui nusišypso laimė sutikti tyrą bhaktą ir suvokti pasiaukojimo tarnystės esmę. Pasiaukojimo tarnystė – tarsi sėkla. Jeigu ji pasėjama gyvosios esybės širdyje, ir jeigu žmogus nuolat klausosi bei kartoja Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare – toji sėkla sudygsta, kaip ir medžio sėkla, ją reguliariai laistant. Dvasinis pasiaukojimo tarnystės augalas iš lėto auga ir auga, kol prasiskverbia pro materialios visatos kiautą ir pasiekia brahmajyoti spindėjimą dvasiniame danguje. Jis stiebiasi vis aukštyn į dvasinį dangų, kol pasiekia aukščiausią planetą, vadinamą Goloka Vṛndāvana – aukščiausiąją Kṛṣṇos planetą. Galiausiai augalas priglunda prie Kṛṣṇos lotosinių pėdų ir gauna atilsį. Pasiaukojimo tarnystės augalas, lygiai kaip ir kiti augalai, atėjus laikui žydi ir sunokina vaisius, o jo laistymas – kartojimas ir klausymasis – nenutrūksta. Pasiaukojimo tarnystės augalas smulkiai aprašytas „Caitanya-caritāmṛtos“ Madhya-līlos devynioliktame skyriuje. Šiame skyriuje aiškinama, jog tada, kai subrendęs augalas priglunda prie Aukščiausiojo Viešpaties lotosinių pėdų, gyvąją esybę visiškai užvaldo meilė Dievui. Tuomet ji nė akimirkos negali išbūti nebendravusi su Aukščiausiuoju Viešpačiu, be kurio ji – kaip žuvis be vandens. Šioje būsenoje bhaktas, bendraudamas su Aukščiausiuoju Viešpačiu, įgauna transcendentinių savybių.

U početnom stadiju predanog služenja uživaju u transcendentalnom zadovoljstvu koje potječe od same službe, a u zrelom su stadiju potpuno utemeljeni u ljubavi prema Bogu. Kad se utemelje na tom transcendentalnom položaju, mogu uživati u najvišem savršenstvu koje Gospodin očituje u Svom prebivalištu. Gospodin Caitanya uspoređuje transcendentalno predano služenje sa sijanjem sjemena u srcu živoga bića. Od bezbroj živih bića koja obilaze različite planete u svemiru samo nekolicina, zahvaljujući sreći, susreće čistoga bhaktu i stječe priliku za razumijevanje predanog služenja. Predano služenje nalikuje sjemenu. Ako živo biće, u čijem je srcu posijano sjeme, nastavi slušati i pjevati Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare / Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare, to će sjeme proklijati, kao što sjeme drveta klija ako se redovito zalijeva. Ta duhovna biljka predanog služenja postupno raste sve dok ne probije omotač materijalnog svemira i uđe u brahmajyoti na duhovnom nebu. Na duhovnom nebu biljka nastavlja rasti sve dok ne dosegne najviši planet, zvan Goloka Vṛndāvana, Kṛṣṇin najviši planet. Na kraju prihvaća utočište Kṛṣṇinih lotosolikih stopala i ondje počiva. Postupno, kao što obična biljka rađa plodove i cvijeće, biljka predanog služenja rađa plodove, a proces se zalijevanja u obliku pjevanja i slušanja nastavlja. Ta je biljka predanog služenja potanko opisana u Caitanya-caritāmṛti (Madhya-līlā, devetnaesto poglavlje). Ondje je objašnjeno da osoba, kad cijela biljka dostigne utočište lotosolikih stopala Svevišnjega Gospodina, postaje potpuno obuzeta ljubavlju prema Bogu i ne može ni trenutak živjeti bez dodira sa Svevišnjim Gospodinom, kao što riba ne može živjeti bez vode. U takvu stanju bhakta razvija transcendentalne odlike u dodiru sa Svevišnjim Gospodinom.

„Śrīmad-Bhāgavatam“ taip pat daug vietos skiria pasakojimams apie Aukščiausiojo Viešpaties ir Jo bhaktų santykius, tad bhaktai labai brangina „Śrīmad-Bhāgavatam“, – tai pažymėta ir pačioje Bhāgavatam (12.13.18). Śrīmad-bhāgavataṁ purāṇaṁ amalaṁ yad vaiṣṇavānāṁ priyam. Šiame veikale kalbama ne apie materialią veiklą, ekonomikos vystymą, juslinį pasitenkinimą ar išsivadavimą. „Śrīmad-Bhāgavatam“– vienintelė knyga, kuri kuo nuodugniausiai aptaria transcendentinę Aukščiausiojo Viešpaties ir Jo bhaktų esmę. Todėl save pažinusios sielos, įsisąmoninusios Kṛṣṇą, negali atsidžiaugti klausydamosis šio transcendentinio kūrinio pasakojimų, kaip kad jaunuolis ir mergina džiaugiasi, būdami kartu.

Śrīmad-Bhāgavatam pun je takvih priča o odnosu između Svevišnjega Gospodina i Njegovih bhakta. Zato je veoma drag bhaktama, kao što je rečeno u samom Bhāgavatamu (12.13.18). Śrīmad-bhāgavataṁ purāṇam amalaṁ yad vaiṣṇavānāṁ priyam. To djelo ne govori o materijalnim djelatnostima, gospodarskom razvoju, zadovoljavanju osjetila ili oslobođenju. Śrīmad-Bhāgavatam jedino je djelo koje potpuno opisuje transcendentalnu prirodu Svevišnjega Gospodina i Njegovih bhakta. Spoznate duše u svjesnosti Kṛṣṇe uvijek nalaze zadovoljstvo u slušanju takve transcendentalne književnosti, kao što mladić i djevojka nalaze zadovoljstvo u međusobnu druženju.