TEXT 9

Tekstas

Tekst

mac-cittā mad-gata-prāṇā
bodhayantaḥ parasparam
kathayantaś ca māṁ nityaṁ
tuṣyanti ca ramanti ca

Synonyms

mat-cittāḥ — visos jų mintys Manyje; mat-gata-prāṇāḥ — jų gyvenimai skirti Man; bodhayantaḥ — pamokslaudami; parasparam — tarpusavyje; kathayantaḥ — kalbėdami; ca — taip pat; mām — apie Mane; nityam — nuolatos; tuṣyanti — patiria pasitenkinimą; ca — taip pat; ramanti — mėgaujasi transcendentine palaima; ca — taip pat.

mat-cittāḥ — oma mõistuse täielikult Minule keskendanud; mat-gata- prāṇāḥ — oma elud Minule pühendanud; bodhayantaḥ — jutlustades; parasparam — omavahel; kathayantaḥ — rääkides; ca — samuti; mām — Minust; nityam — lakkamatult; tuṣyanti — tunnevad rõõmu; ca — samuti; ramanti — naudivad transtsendentaalset õndsust; ca — samuti.

Translation

Mano tyri bhaktai mintimis pasinėrę į Mane, visas jų gyvenimas paskirtas tarnauti Man, jie patiria didžiulį pasitenkinimą ir palaimą, nuolat šviesdami vienas kitą ir kalbėdami apie Mane.

Minu puhtad pühendunud on pühendanud oma elu täielikult Minu teenimisele, nende mõtted on alati keskendunud Minule ning nad tunnevad suurt rahuldust ja õndsust teineteise valgustamisest ning Minust vestlemisest.

Purport

KOMENTARAS: Tyri bhaktai, kurių būdingus bruožus apibūdina posmas, visiškai atsideda transcendentinei meilės tarnystei Viešpačiui. Niekas negali atitraukti jų minčių nuo Kṛṣṇos lotosinių pėdų. Jie kalba tik apie transcendentinius dalykus. Posme būtent ir nusakyti tyrų bhaktų požymiai. Aukščiausiojo Viešpaties bhaktai dvidešimt keturias valandas per parą šlovina Aukščiausiojo savybes bei pramogas. Visa savo esybe jie pasineria į Kṛṣṇą ir su malonumu kalba apie Jį su kitais bhaktais.

Puhtad pühendunud, kelle iseloomulikke jooni siin kirjeldatakse, rakendavad end täielikult Jumala teenimisse transtsendentaalses armastuses. Nende mõistus ei eksle kunagi eemale Kṛṣṇa lootosjalgade juurest. Kõik nende vestlused käivad ainult transtsendentaalsetel teemadel. Selles värsis tuuakse eriti selgelt välja puhta pühendunu tunnusjooned. Kõigekõrgema Jumala pühendunud on kakskümmend neli tundi ööpäevas hõivatud Kõigekõrgema Jumala omaduste ja mängude ülistamisega. Nende südamed ja hinged on alati tulvil Kṛṣṇast ning nad kogevad suurt naudingut teiste pühendunutega Kṛṣṇast vesteldes.

Pradinėje pasiaukojimo tarnystės stadijoje transcendentinį pasitenkinimą bhaktams teikia pati tarnystė, o pasiekę brandumo pakopą jie iš tikrųjų pamilsta Dievą. Pasiekę transcendentinę būseną, jie džiaugiasi aukščiausia būties tobulybe, kurią Viešpats apreiškia Savo buveinėje. Viešpats Caitanya transcendentinę pasiaukojimo tarnystę lygina su sėklos pasėjimu gyvosios esybės širdyje. Po įvairias visatos planetas klajoja milijardai gyvųjų esybių, tačiau tik keletui nusišypso laimė sutikti tyrą bhaktą ir suvokti pasiaukojimo tarnystės esmę. Pasiaukojimo tarnystė – tarsi sėkla. Jeigu ji pasėjama gyvosios esybės širdyje, ir jeigu žmogus nuolat klausosi bei kartoja Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare – toji sėkla sudygsta, kaip ir medžio sėkla, ją reguliariai laistant. Dvasinis pasiaukojimo tarnystės augalas iš lėto auga ir auga, kol prasiskverbia pro materialios visatos kiautą ir pasiekia brahmajyoti spindėjimą dvasiniame danguje. Jis stiebiasi vis aukštyn į dvasinį dangų, kol pasiekia aukščiausią planetą, vadinamą Goloka Vṛndāvana – aukščiausiąją Kṛṣṇos planetą. Galiausiai augalas priglunda prie Kṛṣṇos lotosinių pėdų ir gauna atilsį. Pasiaukojimo tarnystės augalas, lygiai kaip ir kiti augalai, atėjus laikui žydi ir sunokina vaisius, o jo laistymas – kartojimas ir klausymasis – nenutrūksta. Pasiaukojimo tarnystės augalas smulkiai aprašytas „Caitanya-caritāmṛtos“ Madhya-līlos devynioliktame skyriuje. Šiame skyriuje aiškinama, jog tada, kai subrendęs augalas priglunda prie Aukščiausiojo Viešpaties lotosinių pėdų, gyvąją esybę visiškai užvaldo meilė Dievui. Tuomet ji nė akimirkos negali išbūti nebendravusi su Aukščiausiuoju Viešpačiu, be kurio ji – kaip žuvis be vandens. Šioje būsenoje bhaktas, bendraudamas su Aukščiausiuoju Viešpačiu, įgauna transcendentinių savybių.

Pühendunud teenimise algetapil kogevad nad transtsendentaalset naudingut teenimisest endast ning edasi arenedes hakkavad nad Jumalat tõepoolest armastama. Olles jõudnud transtsendentaalsele tasandile, hakkavad nad kogema kõrgeimat täiuslikkust, mida Jumal Oma elupaigas ilmutab. Jumal Caitanya võrdleb transtsendentaalset pühendunud teenimist elusolendi südamesse seemne külvamisega. Universumi erinevatel planeetidel rändab lugematul arvul elusolendeid ning nende hulgast vaid vähesed on sedavõrd õnnelikud, et kohata puhast pühendunut ning omada võimalust mõista pühendunud teenimise protsessi. See pühendunud teenimine on kui seeme ning kui see on külvatud elusolendi südamesse, kes jätkab Hare Kṛṣṇa mantra Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare kordamist ja kuulamist, siis viljastub see seeme, täpselt samamoodi nagu puu seeme viljastub lihtsalt regulaarse kastmise tagajärjel. Pühendunud teenimise taim kasvab vähehaaval üha kõrgemaks ja kõrgemaks, kuni lõpuks tungib see läbi materiaalse universumi kattest ning siseneb brahmajyoti särasse vaimses taevas. Ka vaimses taevas jätkab see taim kasvamist, kuni see jõuab Kṛṣṇa kõrgeima planeedini, mida nimetatakse Goloka Vṛndāvanaks. Lõpuks leiab see taim varjupaiga Kṛṣṇa lootosjalgade juures ning jääb sinna puhkama. Samamoodi nagu taim hakkab kasvades aja jooksul õisi ja vilju kandma, hakkab vilju kandma ka pühendunud teenimise taim, kui seda jätkuvalt kasta Kṛṣṇa pühade nimede kordamise ja kuulamisega. Üksikasjalikult kirjeldatakse seda taime „Caitanya-caritāmṛtas", Madhya-līlā üheksateistkümnendas peatükis. Seal selgitatakse, et kui see taim leiab lõpuks varju Kõigekõrgema Jumala lootosjalgade juures, süveneb pühendunu täielikult Jumala armastamisse ega suuda enam hetkegi elada Kõigekõrgema Jumalaga suhtlemata, täpselt samamoodi nagu kala ei saa elada ilma veeta. Sellisel tasandil omandab pühendunu Kõigekõrgema Jumalaga suheldes tõepoolest transtsendentaalsed omadused.

„Śrīmad-Bhāgavatam“ taip pat daug vietos skiria pasakojimams apie Aukščiausiojo Viešpaties ir Jo bhaktų santykius, tad bhaktai labai brangina „Śrīmad-Bhāgavatam“, – tai pažymėta ir pačioje Bhāgavatam (12.13.18). Śrīmad-bhāgavataṁ purāṇaṁ amalaṁ yad vaiṣṇavānāṁ priyam. Šiame veikale kalbama ne apie materialią veiklą, ekonomikos vystymą, juslinį pasitenkinimą ar išsivadavimą. „Śrīmad-Bhāgavatam“– vienintelė knyga, kuri kuo nuodugniausiai aptaria transcendentinę Aukščiausiojo Viešpaties ir Jo bhaktų esmę. Todėl save pažinusios sielos, įsisąmoninusios Kṛṣṇą, negali atsidžiaugti klausydamosis šio transcendentinio kūrinio pasakojimų, kaip kad jaunuolis ir mergina džiaugiasi, būdami kartu.

Ka „Śrīmad-Bhāgavatam" on täis Kõigekõrgema Jumala ja Tema pühendunute vaheliste suhete kirjeldusi. Seetõttu on „Śrīmad-Bhāgavatam" pühendunutele väga kallis, nagu „Śrīmad-Bhāgavatamis" (12.13.18) endas ka öeldud. Śrīmad-bhāgavataṁ purāṇam amalaṁ yad vaiṣṇavānāṁ priyam. Nende suhete kirjeldustes ei räägita midagi materiaalsetest tegevustest, majanduslikust arengust, meelte rahuldamisest või vabanemisest. „Śrīmad- Bhāgavatam" on ainus pühakiri, kus kirjeldatakse üksikasjalikult Kõigekõrgema Jumala ja Tema pühendunute transtsendentaalset loomust. Seepärast kogevad Kṛṣṇa teadvuses viibivad, eneseteadvustamiseni jõudnud isiksused selliste transtsendentaalsete kirjandusteoste kuulamisest lakkamatut naudingut, täpselt samamoodi nagu noor poiss ja tüdruk naudivad teineteise seltskonda.