Skip to main content

TEXT 1

TEXT 1

Tekstas

Tekst

śrī-bhagavān uvāca
mayy āsakta-manāḥ pārtha
yogaṁ yuñjan mad-āśrayaḥ
asaṁśayaṁ samagraṁ māṁ
yathā jñāsyasi tac chṛṇu
śrī-bhagavān uvāca
mayy āsakta-manāḥ pārtha
yogaṁ yuñjan mad-āśrayaḥ
asaṁśayaṁ samagraṁ māṁ
yathā jñāsyasi tac chṛṇu

Synonyms

Synonyms

śrī-bhagavān uvāca — Aukščiausiasis Viešpats tarė; mayi — į Mane; āsakta- manāḥ — sutelkdamas protą; pārtha — o Pṛthos sūnau; yogam — savęs pažinimą; yuñjan — praktikuodamas; mat-āśrayaḥ — visiškai Mane įsisąmoninęs (pasiekęs Kṛṣṇos sąmonę); asaṁśayam — be abejonės; samagram — visiškai; mām — Mane; yathā — kaip; jñāsyasi — tu gali pažinti; tat — tai; śṛṇu — pasistenk išklausyti.

śrī-bhagavān uvāca — den Højeste Herre sagde; mayi — på Mig; āsakta- manāḥ — sindet fæstnet; pārtha — O Pṛthās søn; yogam — selverkendelse; yuñjan — idet du praktiserer; mat-āśrayaḥ — i bevidsthed om Mig (Kṛṣṇa- bevidsthed); asaṁśayam — uden tvivl; sam-agram — fuldstændigt; mām — Mig; yathā — hvordan; jñāsyasi — du kan forstå; tat — det; śṛṇu — prøv at høre.

Translation

Translation

Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Dabar išgirski, o Pṛthos sūnau, kaip praktikuodamas yogą visiškai įsisąmoninęs Mane ir nukreipęs į Mane mintis gali atsikratyti abejonių ir pažinti Mane visą.

Guddommens Højeste Personlighed sagde: Hør nu, O Pṛthās søn, hvordan du ved at udføre yoga i fuld bevidsthed om Mig med sindet fæstnet på Mig kan forstå Mig til fulde uden nogen form for tvivl.

Purport

Purport

KOMENTARAS: Septintame „Bhagavad-gītos“ skyriuje nuodugniai aprašoma Kṛṣṇos sąmonės prigimtis. Kṛṣṇa kupinas turtų ir galybės, ir šis skyrius parodo, kaip Jis tuos turtus atskleidžia. Taip pat čia apibūdinamos keturios grupės laimingų žmonių, kurie savo gyvenimą susieja su Kṛṣṇa, bei keturios grupės nelaimingųjų, kurie niekada į Jį neatsigręžia.

FORKLARING: Her i Bhagavad-gītās syvende kapitel forklares naturen af Kṛṣṇa-bevidsthed til fulde. Kṛṣṇa er uindskrænket i alle overdådigheder, og hvordan Han manifesterer disse overdådigheder, beskrives her. Fire slags heldige mennesker, der bliver knyttet til Kṛṣṇa, og fire slags uheldige mennesker, der aldrig vender sig mod Kṛṣṇa, bliver også beskrevet i dette kapitel.

Pirmieji šeši „Bhagavad-gītos“ skyriai gyvąją esybę apibūdina kaip nematerialią dvasinę sielą, kuri pajėgi pakilti iki savęs pažinimo įvairių yogos tipų pagalba. Šeštojo skyriaus pabaigoje aiškiai pasakyta, kad nuolatinis proto sutelkimas į Kṛṣṇą, kitaip sakant, Kṛṣṇos sąmonė – aukščiausia yogos forma. Visiškai suvokti Aukščiausiąją Tiesą galima tik nukreipus protą į Kṛṣṇą, ir niekaip kitaip. Beasmenio brahmajyoti arba lokalizuotos Paramātmos patyrimas nėra tobulas Aukščiausiosios Tiesos pažinimas, nes jis dalinis. Išsamus, mokslinis žinojimas – tai Pats Kṛṣṇa, todėl Kṛṣṇą įsisąmoninusiam žmogui atsiskleidžia viskas. Žmogus visa savo esybe pasinėręs į Kṛṣṇos sąmonę žino, kad Kṛṣṇa yra galutinis žinojimas ir atsikrato abejonių. Įvairūs yogos tipai tėra tik laipteliai kelyje į Kṛṣṇos sąmonę. Tiesiogiai įsijungus į Kṛṣṇos sąmonę savaime iki galo atsiskleidžia brahmajyoti ir Paramātma. Praktikuojant Kṛṣṇos sąmonės yogą, pažįstama viskas iki galo: Absoliuti Tiesa, gyvosios esybės, materiali gamta bei jos įvairiausios apraiškos.

I Bhagavad-gītās første seks kapitler er det levende væsen blevet beskrevet som en ikke-materiel åndelig sjæl, der kan ophøje sig selv til selverkendelse ved hjælp af forskellige slags yogaer. I slutningen af kapitel 6 blev det klart fastslået, at den vedholdende koncentration af sindet på Kṛṣṇa (Kṛṣṇa-bevidsthed med andre ord) er den højeste form for al yoga. Ved at koncentrere sit sind på Kṛṣṇa kan man forstå den Absolutte Sandhed til fulde, hvilket ikke kan lade sig gøre på nogen anden måde. Erkendelse af den upersonlige brahmajyoti eller den lokaliserede Paramātmā er ikke fuldstændig viden om den Absolutte Sandhed, for de er kun delvise erkendelser. Fuldstændig og videnskabelig kundskab er Kṛṣṇa, og alt bliver afsløret for en person i Kṛṣṇa-bevidsthed. Når man er i fuldstændig Kṛṣṇa-bevidsthed, ved man hinsides enhver tvivl, at Kṛṣṇa er den højeste kundskab. De forskellige former for yoga er kun skridt på vejen til Kṛṣṇa-bevidsthed. Den, der engagerer sig direkte i Kṛṣṇa-bevidsthed, får automatisk fuld kendskab til både brahmajyoti og Paramātmā. Ved at praktisere Kṛṣṇa-bevidst yoga kan man forstå alt fuldt ud, nemlig den Absolutte Sandhed, de levende væsener, den materielle natur og deres manifestationer med alt, hvad sig dertil hører.

Todėl yogos praktiką reikia pradėti taip, kaip nurodo paskutinis šeštojo skyriaus posmas. Sutelkti mintis į Kṛṣṇą, Aukščiausiąjį, galima atliekant pasiaukojimo tarnystę, turinčią devynias formas. Pirmoji ir svarbiausia iš jų – śravaṇam. Todėl Viešpats sako Arjunai: tac cḥṛnu – „Išklausyk Mane“. Negali būti didesnio autoriteto už Kṛṣṇą, todėl kiekvienas, Jo klausydamasis, gauna didžią galimybę tobulai įsisąmoninti Kṛṣṇą. Taigi žinių semtis reikia tiesiogiai iš Kṛṣṇos arba iš tyro Krṣṇos bhakto, o ne iš nebhakto išsišokėlio, besipuikuojančio savo akademiniu išsilavinimu.

Man bør derfor påbegynde praktiseringen af yoga, som det blev forklaret i sidste vers af kapitel 6. Koncentration af sindet på Kṛṣṇa, den Højeste, muliggøres gennem en foreskreven hengiven tjeneste i ni forskellige former, af hvilke śravaṇam er den første og vigtigste. Derfor siger Herren til Arjuna, tac chṛṇu: “Lyt til Mig.” Ingen kan være en større autoritet end Kṛṣṇa, og ved at høre fra Ham får man derfor den bedste mulighed for at blive en fuldstændig Kṛṣṇa-bevidst person. Man skal således lære direkte fra Kṛṣṇa eller fra en ren hengiven af Kṛṣṇa og ikke fra en eller anden ikke-hengiven opkomling, der er opblæst på grund af sin akademiske uddannelse.

Štai kaip Kṛṣṇos, Aukščiausiojo Dievo Asmens, Absoliučios Tiesos, pažinimo procesas aprašomas pirmosios „Śrīmad-Bhāgavatam“ giesmės antrame skyriuje:

I Śrīmad-Bhāgavatams Første Bog (1.2.17–21) bliver denne metode til forståelse af Kṛṣṇa, Guddommens Højeste Personlighed, den Absolutte Sandhed, beskrevet:

śṛṇvatāṁ sva-kathāḥ kṛṣṇaḥ
puṇya-śravaṇa-kīrtanaḥ
hṛdy antaḥ-stho hy abhadrāṇi
vidhunoti suhṛt satām
śṛṇvatāṁ sva-kathāḥ kṛṣṇaḥ
puṇya-śravaṇa-kīrtanaḥ
hṛdy antaḥ-stho hy abhadrāṇi
vidhunoti suhṛt satām
naṣṭa-prāyeṣv abhadreṣu
nityaṁ bhāgavata-sevayā
bhagavaty uttama-śloke
bhaktir bhavati naiṣṭhikī
naṣṭa-prāyeṣv abhadreṣu
nityaṁ bhāgavata-sevayā
bhagavaty uttama-śloke
bhaktir bhavati naiṣṭhikī
tadā rajas-tamo-bhāvāḥ
kāma-lobhādayaś ca ye
ceta etair anāviddhaṁ
sthitaṁ sattve prasīdati
tadā rajas-tamo-bhāvāḥ
kāma-lobhādayaś ca ye
ceta etair anāviddhaṁ
sthitaṁ sattve prasīdati
evaṁ prasanna-manaso
bhagavad-bhakti-yogataḥ
bhagavat-tattva-vijñānaṁ
mukta-saṅgasya jāyate
evaṁ prasanna-manaso
bhagavad-bhakti-yogataḥ
bhagavat-tattva-vijñānaṁ
mukta-saṅgasya jāyate
bhidyate hṛdaya-granthiś
chidyante sarva-saṁśayāḥ
kṣīyante cāsya karmāṇi
dṛṣṭa evātmanīśvare
bhidyate hṛdaya-granthiś
chidyante sarva-saṁśayāḥ
kṣīyante cāsya karmāṇi
dṛṣṭa evātmanīśvare

„Klausytis Vedų raštų pasakojimų ar tiesiogiai Paties Kṛṣṇos žodžių „Bhagavad-gītoje“ – jau pats savaime dievotas poelgis. Tam, kuris nuolat klausosi apie Kṛṣṇą, Viešpats Kṛṣṇa, glūdintis kiekvieno širdyje, yra geriausias draugas; Jis apvalo bhaktą, atiduodantį Jam savo klausą. Taip natūraliai atsiskleidžia bhakto širdyje užslėptas transcendentinis žinojimas. Vis daugiau girdinti Bhāgavatam ir bhaktų pasakojimus apie Kṛṣṇą, pasiaukojimo tarnystė Viešpačiui įgauna pastovumo. Intensyvėjant pasiaukojimo tarnystei, žmogui nebedaro įtakos aistros ir neišmanymo guṇos, jo materialūs geismai bei godumas silpsta. Nusiplovęs nešvarybes, mokinys pasiekia stabilų tyros dorybės būvį, jį pagauna pasiaukojimo tarnystės įkvėpimas, ir jis kuo geriausiai suvokia Dievo mokslą. Šitaip bhakti-yoga perkerta tvirtą materialių prisirišimų mazgą ir įgalina išsyk pasikelti į asaṁśayaṁ samagram – Aukščiausiosios Absoliučios Tiesos, Dievo Asmens, pažinimo lygmenį.“ (SB 1.2.17–21)

Todėl tik klausantis Kṛṣṇos arba Jo bhakto, įgijusio Kṛṣṇos sąmonę, žodžių įmanoma suprasti Kṛṣṇos mokslą.

“At høre om Kṛṣṇa fra de vediske skrifter eller at høre direkte fra Ham igennem Bhagavad-gītā er i sig selv en retskaffen handling. Og for den, der hører om Kṛṣṇa, handler Herren Kṛṣṇa, der bor i alles hjerter, som en velønskende ven og renser den hengivne, der hele tiden er optaget af at høre om Ham. På denne måde udvikler en hengiven naturligt sin slumrende transcendentale viden. Efterhånden som man hører mere om Kṛṣṇa fra Śrīmad-Bhāgavatam og de hengivne, bliver man forankret i Herrens hengivne tjeneste. Ved at udvikle hengiven tjeneste bliver man fri for lidenskaben og uvidenhedens kvaliteter, hvilket formindsker materiel lyst og griskhed. Når disse urenheder er renset bort, bliver aspiranten stabil i sin position af ren godhed, bliver oplivet gennem hengiven tjeneste og forstår til fulde videnskaben om Gud. Således skærer bhakti-yoga den materielle tilknytnings hårknude over og gør én i stand til øjeblikkeligt at komme til asaṁśayaṁ samagram-stadiet, hvor man forstår Den Højeste Absolutte Sandhed, Guddommens Personlighed.”

Derfor kan man kun forstå videnskaben om Kṛṣṇa ved at høre om den fra Kṛṣṇa eller Hans hengivne i Kṛṣṇa-bevidsthed.