Skip to main content

TEXT 1

TEXT 1

Tekstas

Texte

śrī-bhagavān uvāca
mayy āsakta-manāḥ pārtha
yogaṁ yuñjan mad-āśrayaḥ
asaṁśayaṁ samagraṁ māṁ
yathā jñāsyasi tac chṛṇu
śrī-bhagavān uvāca
mayy āsakta-manāḥ pārtha
yogaṁ yuñjan mad-āśrayaḥ
asaṁśayaṁ samagraṁ māṁ
yathā jñāsyasi tac chṛṇu

Synonyms

Synonyms

śrī-bhagavān uvāca — Aukščiausiasis Viešpats tarė; mayi — į Mane; āsakta- manāḥ — sutelkdamas protą; pārtha — o Pṛthos sūnau; yogam — savęs pažinimą; yuñjan — praktikuodamas; mat-āśrayaḥ — visiškai Mane įsisąmoninęs (pasiekęs Kṛṣṇos sąmonę); asaṁśayam — be abejonės; samagram — visiškai; mām — Mane; yathā — kaip; jñāsyasi — tu gali pažinti; tat — tai; śṛṇu — pasistenk išklausyti.

śrī-bhagavān uvāca: la Personne Suprême dit; mayi: à Moi; āsakta-manāḥ: le mental attaché; pārtha: ô fils de Pṛthā; yogam: la réalisation spirituelle; yuñjan: pratiquant; mat-āśrayaḥ: en ayant conscience de Moi (conscience de Kṛṣṇa); asaṁśayam: sans nul doute; samagram: complètement; mām: Moi; yathā: comment; jñāsyasi: tu peux connaître; tat: cela; śṛṇu: essaie d’écouter.

Translation

Translation

Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Dabar išgirski, o Pṛthos sūnau, kaip praktikuodamas yogą visiškai įsisąmoninęs Mane ir nukreipęs į Mane mintis gali atsikratyti abejonių ir pažinti Mane visą.

Dieu, la Personne Suprême, dit: Ô fils de Pṛthā, écoute comment, en pratiquant le yoga, la conscience et le mental fixés sur Moi, il te sera possible de Me connaître pleinement, sans que demeure le moindre doute.

Purport

Purport

KOMENTARAS: Septintame „Bhagavad-gītos“ skyriuje nuodugniai aprašoma Kṛṣṇos sąmonės prigimtis. Kṛṣṇa kupinas turtų ir galybės, ir šis skyrius parodo, kaip Jis tuos turtus atskleidžia. Taip pat čia apibūdinamos keturios grupės laimingų žmonių, kurie savo gyvenimą susieja su Kṛṣṇa, bei keturios grupės nelaimingųjų, kurie niekada į Jį neatsigręžia.

Ce chapitre présente la conscience de Kṛṣṇa sous tous ses aspects. Kṛṣṇa possédant à l’infini toutes les perfections, ces pages vont nous décrire comment elles se manifestent. On découvrira également les quatre catégories d’hommes fortunés qui s’attachent à Kṛṣṇa, et les quatre catégories d’hommes infortunés qui Le rejettent.

Pirmieji šeši „Bhagavad-gītos“ skyriai gyvąją esybę apibūdina kaip nematerialią dvasinę sielą, kuri pajėgi pakilti iki savęs pažinimo įvairių yogos tipų pagalba. Šeštojo skyriaus pabaigoje aiškiai pasakyta, kad nuolatinis proto sutelkimas į Kṛṣṇą, kitaip sakant, Kṛṣṇos sąmonė – aukščiausia yogos forma. Visiškai suvokti Aukščiausiąją Tiesą galima tik nukreipus protą į Kṛṣṇą, ir niekaip kitaip. Beasmenio brahmajyoti arba lokalizuotos Paramātmos patyrimas nėra tobulas Aukščiausiosios Tiesos pažinimas, nes jis dalinis. Išsamus, mokslinis žinojimas – tai Pats Kṛṣṇa, todėl Kṛṣṇą įsisąmoninusiam žmogui atsiskleidžia viskas. Žmogus visa savo esybe pasinėręs į Kṛṣṇos sąmonę žino, kad Kṛṣṇa yra galutinis žinojimas ir atsikrato abejonių. Įvairūs yogos tipai tėra tik laipteliai kelyje į Kṛṣṇos sąmonę. Tiesiogiai įsijungus į Kṛṣṇos sąmonę savaime iki galo atsiskleidžia brahmajyoti ir Paramātma. Praktikuojant Kṛṣṇos sąmonės yogą, pažįstama viskas iki galo: Absoliuti Tiesa, gyvosios esybės, materiali gamta bei jos įvairiausios apraiškos.

Les six premiers chapitres ont expliqué que l’être vivant est une âme spirituelle, distincte de la matière et capable, par la pratique de diverses formes de yoga, de réaliser son identité véritable. La fin du sixième chapitre a du reste clairement défini l’absorption constante en Kṛṣṇa – la conscience de Kṛṣṇa – comme la plus haute forme de yoga. On ne peut, en effet, réaliser pleinement la Vérité Absolue sans absorber son mental en Kṛṣṇa. La réalisation du brahmajyoti impersonnel et celle du Paramātmā logé en chaque être demeurent imparfaites dans la mesure où elles n’apportent qu’une connaissance partielle de la Vérité Absolue. L’apogée du savoir et de la science se trouve en Kṛṣṇa. Tout se révèle à qui développe en lui la conscience de Kṛṣṇa: il réalise sans que subsiste le moindre doute que Kṛṣṇa est la connaissance ultime. Les diverses méthodes de yogas ne sont que des plate-formes d’accès à la conscience de Kṛṣṇa, alors que la voie directe de la conscience de Kṛṣṇa nous amène à connaître automatiquement, dans leur intégralité, le brahmajyoti et le Paramātmā. La pratique de ce yoga suprême permet donc de tout connaître: la Vérité Absolue, mais aussi les êtres distincts, la nature matérielle et tout ce qui se rapporte à leurs diverses manifestations.

Todėl yogos praktiką reikia pradėti taip, kaip nurodo paskutinis šeštojo skyriaus posmas. Sutelkti mintis į Kṛṣṇą, Aukščiausiąjį, galima atliekant pasiaukojimo tarnystę, turinčią devynias formas. Pirmoji ir svarbiausia iš jų – śravaṇam. Todėl Viešpats sako Arjunai: tac cḥṛnu – „Išklausyk Mane“. Negali būti didesnio autoriteto už Kṛṣṇą, todėl kiekvienas, Jo klausydamasis, gauna didžią galimybę tobulai įsisąmoninti Kṛṣṇą. Taigi žinių semtis reikia tiesiogiai iš Kṛṣṇos arba iš tyro Krṣṇos bhakto, o ne iš nebhakto išsišokėlio, besipuikuojančio savo akademiniu išsilavinimu.

Il est donc particulièrement recommandé d’emprunter le sentier du yoga suivant les directives que donne le dernier verset du chapitre six. Cette absorption en Kṛṣṇa, en l’Absolu, s’obtient par la pratique du service de dévotion dans ses neuf formes, dont la première, l’écoute (śravaṇam), est la plus importante. C’est pourquoi, dans ce verset, Kṛṣṇa dit à Arjuna: « Écoute-Moi » (tac chṛṇu). Kṛṣṇa est l’autorité suprême, inégalable, et L’écouter revient à bénéficier de la meilleure opportunité qui soit de devenir parfaitement conscient de Sa personne. Il faut donc recevoir cette science suprême de Kṛṣṇa Lui-même ou de Son pur dévot, et non pas d’un individu prétentieux dénué de dévotion et enorgueilli de sa vaine érudition.

Štai kaip Kṛṣṇos, Aukščiausiojo Dievo Asmens, Absoliučios Tiesos, pažinimo procesas aprašomas pirmosios „Śrīmad-Bhāgavatam“ giesmės antrame skyriuje:

Le Śrīmad-Bhāgavatam (1.2.17–21) explique comment l’on doit appréhender la science de Kṛṣṇa, la Personne Suprême, la Vérité Absolue:

śṛṇvatāṁ sva-kathāḥ kṛṣṇaḥ
puṇya-śravaṇa-kīrtanaḥ
hṛdy antaḥ-stho hy abhadrāṇi
vidhunoti suhṛt satām
śṛṇvatāṁ sva-kathāḥ kṛṣṇaḥ
puṇya-śravaṇa-kīrtanaḥ
hṛdy antaḥ-stho hy abhadrāṇi
vidhunoti suhṛt satām
naṣṭa-prāyeṣv abhadreṣu
nityaṁ bhāgavata-sevayā
bhagavaty uttama-śloke
bhaktir bhavati naiṣṭhikī
naṣṭa-prāyeṣv abhadreṣu
nityaṁ bhāgavata-sevayā
bhagavaty uttama-śloke
bhaktir bhavati naiṣṭhikī
tadā rajas-tamo-bhāvāḥ
kāma-lobhādayaś ca ye
ceta etair anāviddhaṁ
sthitaṁ sattve prasīdati
tadā rajas-tamo-bhāvāḥ
kāma-lobhādayaś ca ye
ceta etair anāviddhaṁ
sthitaṁ sattve prasīdati
evaṁ prasanna-manaso
bhagavad-bhakti-yogataḥ
bhagavat-tattva-vijñānaṁ
mukta-saṅgasya jāyate
evaṁ prasanna-manaso
bhagavad-bhakti-yogataḥ
bhagavat-tattva-vijñānaṁ
mukta-saṅgasya jāyate
bhidyate hṛdaya-granthiś
chidyante sarva-saṁśayāḥ
kṣīyante cāsya karmāṇi
dṛṣṭa evātmanīśvare
bhidyate hṛdaya-granthiś
chidyante sarva-saṁśayāḥ
kṣīyante cāsya karmāṇi
dṛṣṭa evātmanīśvare

„Klausytis Vedų raštų pasakojimų ar tiesiogiai Paties Kṛṣṇos žodžių „Bhagavad-gītoje“ – jau pats savaime dievotas poelgis. Tam, kuris nuolat klausosi apie Kṛṣṇą, Viešpats Kṛṣṇa, glūdintis kiekvieno širdyje, yra geriausias draugas; Jis apvalo bhaktą, atiduodantį Jam savo klausą. Taip natūraliai atsiskleidžia bhakto širdyje užslėptas transcendentinis žinojimas. Vis daugiau girdinti Bhāgavatam ir bhaktų pasakojimus apie Kṛṣṇą, pasiaukojimo tarnystė Viešpačiui įgauna pastovumo. Intensyvėjant pasiaukojimo tarnystei, žmogui nebedaro įtakos aistros ir neišmanymo guṇos, jo materialūs geismai bei godumas silpsta. Nusiplovęs nešvarybes, mokinys pasiekia stabilų tyros dorybės būvį, jį pagauna pasiaukojimo tarnystės įkvėpimas, ir jis kuo geriausiai suvokia Dievo mokslą. Šitaip bhakti-yoga perkerta tvirtą materialių prisirišimų mazgą ir įgalina išsyk pasikelti į asaṁśayaṁ samagram – Aukščiausiosios Absoliučios Tiesos, Dievo Asmens, pažinimo lygmenį.“ (SB 1.2.17–21)

Todėl tik klausantis Kṛṣṇos arba Jo bhakto, įgijusio Kṛṣṇos sąmonę, žodžių įmanoma suprasti Kṛṣṇos mokslą.

« Entendre les narrations se rapportant à Kṛṣṇa dans les Écrits védiques ou écouter directement Ses enseignements dans la Bhagavad-gītā est vertueux en soi. Le Seigneur, présent dans le cœur de chacun, agit toujours en ami bienveillant envers le dévot qui toujours écoute Ses gloires, et Il le purifie. Celui-ci voit alors s’éveiller tout naturellement son savoir spirituel latent. Plus il entend les gloires de Kṛṣṇa décrites dans le Śrīmad-Bhāgavatam et rapportées par les dévots, plus il s’affermit dans son service au Seigneur. Et plus la dévotion imprègne ses actes, plus il se libère des influences de la passion et de l’ignorance et voit diminuer ses désirs matériels et son avidité. Lavé de ces impuretés, il s’établit dans la pure vertu, se sent vivifié par le service de dévotion et saisit pleinement la science de Dieu. Ainsi le bhakti-yoga permet-il de trancher le nœud puissant des attachements matériels et d’atteindre sur-le-champ le stade asaṁśayaṁ samagram, le stade de la réalisation de la Vérité Suprême et Absolue, la Personne Divine. » Pour comprendre la science de Dieu, il suffit de l’entendre directement de la bouche de Kṛṣṇa ou de Son dévot.