TEXTS 8-9
TEXTS 8-9
Tekstas
Texte
yukto manyeta tattva-vit
paśyañ śṛṇvan spṛśañ jighrann
aśnan gacchan svapañ śvasan
yukto manyeta tattva-vit
paśyañ śṛṇvan spṛśañ jighrann
aśnan gacchan svapañ śvasan
unmiṣan nimiṣann api
indriyāṇīndriyārtheṣu
vartanta iti dhārayan
unmiṣan nimiṣann api
indriyāṇīndriyārtheṣu
vartanta iti dhārayan
Synonyms
Synonyms
na — niekada; eva — tikrai; kiñcit — ką nors; karomi — aš darau; iti — taip; yuktaḥ — paniręs į dievišką sąmonę; manyeta — galvoja; tattva-vit — kas žino tiesą; paśyan — regėdamas; śṛṇvan — girdėdamas; spṛśan — lytėdamas; jighran — uosdamas; aśnan — valgydamas; gacchan — eidamas; svapan — sapnuodamas; śvasan — kvėpuodamas; pralapan — kalbėdamas; visṛjan — tuštindamasis; gṛhṇan — priimdamas; unmiṣan — atsimerkdamas; nimiṣan — užsimerkdamas; api — nepaisant; indriyāṇi — juslės; indriya-artheṣu — jusliniu pasitenkinimu; vartante — tegul jos būna užimtos; iti — taip; dhārayan — galvodamas.
na: jamais; eva: certes; kiñcit: quoi; karomi: que je fasse; iti: ainsi; yuktaḥ: absorbé dans la conscience divine; manyeta: pense; tattva-vit: celui qui connaît la vérité; paśyan: voyant; śṛṇvan: entendant; spṛśan: touchant; jighran: sentant; aśnan: mangeant; gacchan: se déplaçant; svapan: rêvant; śvasan: respirant; pralapan: parlant; visṛjan: rejetant; gṛhṇan: acceptant; unmiṣan: ouvrant; nimiṣan: fermant; api: bien que; indriyāṇi: les sens; indriya-artheṣu: dans le plaisir des sens; vartante: laissons-les ainsi occupés; iti: ainsi; dhārayan: considérant.
Translation
Translation
Dieviškos sąmonės žmogus, nors jis mato, girdi, liečia, uodžia, valgo, juda, miega ir kvėpuoja, visada vidujai supranta, kad iš tiesų ničnieko neveikia, nes kalbėdamas, tuštindamasis ar pasisotindamas, atsimerkdamas ar užsimerkdamas, jis žino, kad tai tik materialios juslės sąveikauja su savo objektais, o pats jis yra nuošalyje.
Bien qu’il voie, entende, touche et sente, qu’il mange, bouge, dorme et respire, l’homme dont la conscience est divine sait qu’en réalité il n’est pas l’auteur de ses actes. Il sait que lorsqu’il parle, évacue, prend, ouvre ou ferme les yeux, seuls les sens matériels et leurs objets sont impliqués, et que lui-même les transcende.
Purport
Purport
KOMENTARAS: Kṛṣṇą įsisąmoninusio žmogaus būtis tyra, ir jis neturi nieko bendra su veikla, kurią skatina penkios tiesioginės ir antraeilės priežastys: veikėjas, pats darbas, situacija, pastangos bei pasisekimas – nes jis su meile transcendentiškai tarnauja Kṛṣṇai. Nors gali atrodyti, kad jis veikia kūnu bei juslėmis, tačiau visad suvokia veikiąs dvasiškai, suvokia, jog tokia tikroji jo padėtis. Žmogaus su materialia sąmone juslės padeda jusliškai pasitenkinti, tačiau, veikiant su Kṛṣṇos sąmone, juslės tenkina Kṛṣṇos jausmus. Todėl Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus visada laisvas, nors atrodo, kad yra įsitraukęs į veiklą, susijusią su jusliniais dalykais. Rega ir klausa – tai pažinimo juslių funkcija, tuo tarpu judėjimas, kalba, tuštinimasis etc., yra vykdomųjų organų funkcija. Tačiau Kṛṣṇos sąmonės žmogui juslių veikla neturi įtakos. Jis supranta esąs amžinas Kṛṣṇos tarnas ir negali atlikti jokio veiksmo, kuris nebūtų skirtas Viešpačiui.
Celui qui sert Kṛṣṇa avec amour et dévotion mène une existence pure. Ses actes ne dépendent donc nullement des cinq facteurs de l’action, à savoir l’auteur, l’acte lui-même, les circonstances, l’effort accompli et la Providence. Bien qu’il semble agir avec son corps et ses sens, il demeure toujours conscient de sa position réelle, laquelle consiste à s’engager dans des activités purement spirituelles.
Le matérialiste use de ses sens pour son propre plaisir, quand le dévot utilise les siens pour satisfaire ceux de Kṛṣṇa. Ainsi, bien qu’il semble agir au niveau des sens, le dévot de Kṛṣṇa demeure toujours libre. Voir, écouter, etc. (au moyen des sens destinés à la connaissance), parler, bouger, évacuer, etc. (au moyen des sens destinés à l’action), rien de cela n’affecte jamais l’être conscient de Kṛṣṇa, car, se sachant l’éternel serviteur du Seigneur, il n’accomplit ces actes que pour Lui.