TEXT 6

STIH 6

Tekstas

Tekst

na caitad vidmaḥ kataran no garīyo
yad vā jayema yadi vā no jayeyuḥ
yān eva hatvā na jijīviṣāmas
te ’vasthitāḥ pramukhe dhārtarāṣṭrāḥ

Synonyms

na — ne; ca — taip pat; etat — tatai; vidmaḥ — žinome; katarat — kas; naḥ — mums; garīyaḥ — geriau; yat vā — ar; jayema — mes nugalėsime; yadi — jeigu; vā — ar; naḥ — mus; jayeyuḥ — jie nugalės; yān — tuos, kuriuos; eva — tikrai; hatvā — nužudę; na — niekada; jijīviṣāmaḥ — mes norėsime gyventi; te — visus juos; avasthitāḥ — esančius; pramukhe — priešais; dhārtarāṣṭrāḥ — Dhṛtarāṣṭros sūnus.

na – niti; ca – također; etat – ovo; vidmaḥ – znamo; katarat – što; naḥ – za nas; garīyaḥ – bolje; yat vā – je li; jayema – možemo pobijediti; yadi – ako; vā – ili; naḥ – nas; jayeyuḥ – pobijede; yān – koje; eva – zacijelo; hatvā – ubijajući; na – nikada; jijīviṣāmaḥ – htjeli bismo živjeti; te – svi oni; avasthitāḥ – nalaze se; pramukhe – ispred; dhārtarāṣṭrāḥ – Dhṛtarāṣṭrini sinovi.

Translation

Dar nežinia, kas geriau: ar nugalėti juos, ar patiems pralaimėti. Jeigu išžudytume Dhṛtarāṣṭros sūnus, mūsų gyvenimas nebetektų prasmės. O juk tai jie dabar stovi prieš mus kautynių lauke.

Ne znamo što je bolje – pobijediti ili biti pobijeđen. Ako ubijemo Dhṛtarāṣṭrine sinove, ne bismo trebali mariti za život. Ipak, oni sada stoje pred nama na bojnom polju.

Purport

KOMENTARAS: Arjuna dvejoja: ar jam kautis, rizikuojant panaudoti nereikalingą prievartą, nes kariauti – kṣatriyų pareiga, ar atsisakyti kovos ir gyventi iš išmaldos. Jeigu jis neįveiks priešo, išmalda bus vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Dėl pergalės jis nebuvo tikras: juk pasiekti ją gali abi pusės. Net jeigu jiems ir lemta laimėti (juk kovojama už teisų reikalą), vis tiek, Dhṛtarāṣṭros sūnums kritus kautynėse, gyvenimas be jų taptų nepakeliamas. Taip pergalė taptų pralaimėjimu. Tokios Arjunos dvejonės aiškiai rodo, kad jis – ne tik didis Viešpaties bhaktas, bet ir labai apsišvietęs, visiškai suvaldęs protą bei jusles žmogus. Tai, jog būdamas karališkos kilmės, jis ketina gyventi iš išmaldos, dar vienas atsižadėjimo požymis. Visos šios savybės, taip pat tikėjimas pamokančiais Śrī Kṛṣṇos, jo dvasinio mokytojo, žodžiais, rodo jo dorumą. Todėl galime daryti išvadą, jog Arjuna jau vertas išsivaduoti. Nesuvaldžius juslių, neįmanoma pasiekti žinojimo lygmens, o be žinių ir pasiaukojimo neįmanoma išsivaduoti. Be daugybės materialių jo savybių, Arjuna dar buvo apdovanotas ir visomis minėtomis dorybėmis.

SMISAO: Arjuna nije znao treba li se boriti i izložiti opasnosti da počini nepotrebno nasilje, iako je borba dužnost kṣatriye, ili bi se trebao povući i živjeti od prošenja. Ako ne pobijedi neprijatelja, mogao bi se izdržavati samo prošenjem. Nije bio siguran u pobjedu jer je i jedna i druga strana mogla pobijediti. Čak i ako ih je očekivala pobjeda (a njihov je cilj bio opravdan), kad bi Dhṛtarāṣṭrini sinovi poginuli u bici, bilo bi vrlo teško živjeti u njihovoj odsutnosti. U tim bi okolnostima to za njih bila druga vrsta poraza. Ove Arjunine misli nepobitno dokazuju da je bio ne samo Gospodinov veliki bhakta već i veoma napredna osoba koja je potpuno vladala umom i osjetilima. Njegova želja da živi od prošenja, iako se rodio u kraljevskoj obitelji, predstavlja još jedan znak nevezanosti. Bio je pun vrlina, kao što pokazuju ove odlike i njegova vjera u upute Śrī Kṛṣṇe (njegova duhovnog učitelja). Možemo zaključiti da je Arjuna bio dostojan oslobođenja. Onaj tko ne vlada svojim osjetilima ne može se uzdići na razinu znanja, a bez znanja i predanosti ne može dostići oslobođenje. Arjuna je imao te odlike, uza sve velike materijalne kvalifikacije koje je posjedovao.