TEXT 6

Tekstas

Texte

na caitad vidmaḥ kataran no garīyo
yad vā jayema yadi vā no jayeyuḥ
yān eva hatvā na jijīviṣāmas
te ’vasthitāḥ pramukhe dhārtarāṣṭrāḥ

Synonyms

na — ne; ca — taip pat; etat — tatai; vidmaḥ — žinome; katarat — kas; naḥ — mums; garīyaḥ — geriau; yat vā — ar; jayema — mes nugalėsime; yadi — jeigu; vā — ar; naḥ — mus; jayeyuḥ — jie nugalės; yān — tuos, kuriuos; eva — tikrai; hatvā — nužudę; na — niekada; jijīviṣāmaḥ — mes norėsime gyventi; te — visus juos; avasthitāḥ — esančius; pramukhe — priešais; dhārtarāṣṭrāḥ — Dhṛtarāṣṭros sūnus.

na: non plus; ca: aussi; etat: ce; vidmaḥ: nous savons; katarat: qui; naḥ: pour nous; garīyaḥ: mieux; yat vā: soit que; jayema: nous vainquions; yadi: si; vā: ou; naḥ: nous; jayeyuḥ: ils vainquent; yān: ceux qui; eva: certes; hatvā: en tuant; na: jamais; jijīviṣāmaḥ: nous ne voudrions vivre; te: eux tous; avasthitāḥ: sont situés; pramukhe: sur le front; dhārtarāṣṭrāḥ: les fils de Dhṛtarāṣṭra.

Translation

Dar nežinia, kas geriau: ar nugalėti juos, ar patiems pralaimėti. Jeigu išžudytume Dhṛtarāṣṭros sūnus, mūsų gyvenimas nebetektų prasmės. O juk tai jie dabar stovi prieš mus kautynių lauke.

J’ignore s’il vaut mieux les vaincre ou être par eux vaincu. En tuant les fils de Dhṛtarāṣṭra, je perdrai le goût de vivre; et pourtant, les voici maintenant alignés devant nous sur ce champ de bataille.

Purport

KOMENTARAS: Arjuna dvejoja: ar jam kautis, rizikuojant panaudoti nereikalingą prievartą, nes kariauti – kṣatriyų pareiga, ar atsisakyti kovos ir gyventi iš išmaldos. Jeigu jis neįveiks priešo, išmalda bus vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Dėl pergalės jis nebuvo tikras: juk pasiekti ją gali abi pusės. Net jeigu jiems ir lemta laimėti (juk kovojama už teisų reikalą), vis tiek, Dhṛtarāṣṭros sūnums kritus kautynėse, gyvenimas be jų taptų nepakeliamas. Taip pergalė taptų pralaimėjimu. Tokios Arjunos dvejonės aiškiai rodo, kad jis – ne tik didis Viešpaties bhaktas, bet ir labai apsišvietęs, visiškai suvaldęs protą bei jusles žmogus. Tai, jog būdamas karališkos kilmės, jis ketina gyventi iš išmaldos, dar vienas atsižadėjimo požymis. Visos šios savybės, taip pat tikėjimas pamokančiais Śrī Kṛṣṇos, jo dvasinio mokytojo, žodžiais, rodo jo dorumą. Todėl galime daryti išvadą, jog Arjuna jau vertas išsivaduoti. Nesuvaldžius juslių, neįmanoma pasiekti žinojimo lygmens, o be žinių ir pasiaukojimo neįmanoma išsivaduoti. Be daugybės materialių jo savybių, Arjuna dar buvo apdovanotas ir visomis minėtomis dorybėmis.

Bien que le devoir du kṣatriya lui commande de se battre, Arjuna ne sait s’il faut risquer d’inutiles violences ou, au contraire, s’abstenir de lutter et vivre de mendicité – car à moins de vaincre ses ennemis, il n’aura aucun autre moyen de subsistance. Le succès n’est d’ailleurs pas acquis, puisque l’un et l’autre camp sont en mesure de l’emporter. Et même si la victoire attend ceux dont la cause est juste, quelle douleur de vivre sans les fils de Dhṛtarāṣṭra, morts au combat. La victoire ne serait finalement qu’une sorte de défaite. Ces réflexions d’Arjuna prouvent qu’il est non seulement un très grand dévot du Seigneur, mais encore quelqu’un de profondément éclairé et de parfaitement maître de son mental et de ses sens. Son désir de vivre de mendicité, alors qu’il est de sang royal, est une autre marque de son détachement. L’authenticité de sa vertu est bien réelle. Toutes ces qualités, jointes à sa foi dans les enseignements du Seigneur (son maître spirituel), le prouvent. Arjuna est donc parfaitement digne de la libération. À moins de se rendre maître des sens, on n’a aucune chance de s’élever au niveau de la connaissance; et sans connaissance et dévotion, il est impossible d’accéder à la libération. Or, outre ses mérites exceptionnels en ce qui concerne ses relations matérielles, Arjuna possède toutes ces qualités spirituelles.