Skip to main content
Library » Bhagavad-gītā, kokia ji yra » ANTRAS SKYRIUS

TEXT 47

TEXT 47

Tekstas

Tekst

karmaṇy evādhikāras te
mā phaleṣu kadācana
mā karma-phala-hetur bhūr
mā te saṅgo ’stv akarmaṇi
karmaṇy evādhikāras te
mā phaleṣu kadācana
mā karma-phala-hetur bhūr
mā te saṅgo ’stv akarmaṇi

Synonyms

Synonyms

karmaṇi — nurodytoms pareigoms; eva — tikrai; adhikāraḥ — teisė; te — tavo; mā — niekada; phaleṣu — vaisiams; kadācana — bet kada; mā — niekada; karma-phala — veiklos rezultatų; hetuḥ — priežastis; bhūḥ — būk; ma — niekada; te — tavo; saṅgaḥ — prisirišimas; astu — turi būti; akarmaṇi — nurodytų pareigų neatlikimui.

karmaṇi — i foreskrevne pligter; eva — sandelig; adhikāraḥ — ret; te — din; mā — aldrig; phaleṣu — i frugterne; kadācana — på noget tidspunkt; mā — aldrig; karma-phala — i arbejdets resultater; hetuḥ — årsag; bhūḥ — bliv; mā — aldrig; te — din; saṅgaḥ — tilknytning; astu — der bør være; akarmaṇi — i ikke at udføre foreskrevne pligter.

Translation

Translation

Tu gali vykdyti nurodytą pareigą, bet nesisavink tos veiklos vaisių. Niekada nelaikyk savęs veiklos rezultatų priežastimi ir neįprask neatlikti savo pareigos.

Du har ret til at gøre dine foreskrevne pligter, men du har ingen ret til handlingens frugter. Anse aldrig dig selv som årsagen til dine handlingers resultater og vær aldrig knyttet til ikke at gøre din pligt.

Purport

Purport

KOMENTARAS: Čia aptariami trys dalykai: nurodytos pareigos, veikla pagal įgeidžius ir neveiklumas. Nurodytos pareigos – tai veikla, kurią diktuoja materialios gamtos guṇos, veikiančios žmogų. Veikla pagal savo įgeidžius – tai autoriteto nesankcionuoti veiksmai, o neveiklumas – nurodytų savo pareigų nevykdymas. Viešpats nesiūlo Arjunai atsisakyti veiklos, bet pataria vykdyti nurodytą pareigą ir neprisirišti prie rezultatų. Tas, kuris junta potraukį savo veiklos rezultatams, pats tampa veiksmo priežastimi. Todėl jis dėl savo veiklos rezultatų patiria džiaugsmą ar kančią.

FORKLARING: Der er tre faktorer her: foreskrevne pligter, impulsive handlinger og uvirksomhed. Foreskrevne pligter er handlinger, som det er pålagt én at gøre i overensstemmelse med de materielle naturkvaliteter, man har pådraget sig. Impulsive handlinger er handlinger, der ikke er godkendt af nogen autoritet, og uvirksomhed vil sige ikke at gøre sine foreskrevne pligter. Herren rådede Arjuna til ikke at være uvirksom, men til at gøre sin foreskrevne pligt uden at være knyttet til resultatet. Den, der er knyttet til resultatet af sit arbejde, er også årsag til handlingen. Således vil han komme til at nyde eller lide under reaktionerne på sådanne handlinger.

Nurodytas pareigas galima suskirstyti į tris grupes: kasdieninis darbas, veikla ypatingomis aplinkybėmis ir troškimus atitinkanti veikla. Kasdieninė veikla yra atliekama iš pareigos pagal šventraščių nurodymus, negeidžiant rezultatų, ir priklauso dorybės guṇai. Veikla, sukurianti rezultatus, pančioja, todėl ji nepalanki. Kiekvienas žmogus turi neatimamą teisę vykdyti nurodytas pareigas, tačiau veikti jis privalo netrokšdamas rezultatų. Šitaip nesavanaudiškai atliekamos nurodytos pareigos, be abejonės, atveria kelią į išsivadavimą.

Hvad angår foreskrevne pligter, kan de inddeles i tre, nemlig rutinearbejde, nødarbejde og ønskede handlinger. Rutinearbejde, der gøres af pligt over for skrifternes pålæg uden ønske om resultater, er handling i godhedens kvalitet. Resultatorienteret handling forårsager binding. Derfor er den slags arbejde ikke godt. Alle har ret til at gøre deres foreskrevne pligter, og den ret kan ingen tage fra én, men man bør handle uden at være knyttet til resultatet. Sådanne uegennyttige tvungne pligter fører utvivlsomt én til befrielsens vej.

Todėl Viešpats pataria Arjunai kovoti suvokiant pareigą, bet negalvojant apie rezultatus. Nedalyvauti kautynėse – vėlgi savotiškas prisirišimas. Toks prisirišimas neleidžia pasukti į išsivadavimo kelią. Prisirišimas, tiek pozityvus, tiek negatyvus, yra nelaisvės priežastis. Neveiklumas – nuodėmė. Todėl vienintelis išsigelbėjimo kelias Arjunai – kovoti suvokiant pareigą.

Herren rådede derfor Arjuna til at kæmpe af pligt uden at være knyttet til resultatet. Hans manglende deltagelse i slaget er en anden side af tilknytning. Den slags tilknytning fører aldrig én til befrielsens vej. Enhver form for tilknytning, uanset om den er positiv eller negativ, forårsager binding. Uvirksomhed er syndig. At kæmpe af pligt var derfor den eneste forhåbningsfulde vej til befrielse for Arjuna.