TEXT 74

Tekstas

Tekst

sañjaya uvāca
ity ahaṁ vāsudevasya
pārthasya ca mahātmanaḥ
saṁvādam imam aśrauṣam
adbhutaṁ roma-harṣaṇam

Synonyms

sañjayaḥ uvāca — Sañjaya tarė; iti — tuo būdu; aham — aš; vāsudevasya — Kṛṣṇos; pārthasya — ir Arjunos; ca — taip pat; mahā-ātmanaḥ — didžios sielos; saṁvādam — pokalbį; imam — šį; aśrauṣam — išgirdau; adbhutam — nuostabų; roma-harṣaṇam — nuo kurio plaukai šiaušiasi.

sañjayaḥ uvāca — Sañjaya sagde; iti — således; aham — jeg; vāsudevasya — Kṛṣṇas; pārthasya — Arjunas; ca — og; mahā-ātmanaḥ — den store sjæls; saṁvādam — diskussion; imam — denne; aśrauṣam — har hørt; adbhutam — forunderlige; roma-harṣaṇam — der får håret til at rejse sig.

Translation

Sañjaya tarė: Tokį girdėjau dviejų didžių sielų – Kṛṣṇos ir Arjunos pokalbį. Tai, ką išgirdau, buvo taip įstabu, kad man šiaušiasi plaukai.

Sañjaya sagde: Således har jeg hørt samtalen mellem to store sjæle, Kṛṣṇa og Arjuna, og så vidunderligt er dette budskab, at hårene rejser sig på mit hoved.

Purport

KOMENTARAS: „Bhagavad-gītos“ pradžioje Dhṛtarāṣṭra klausė savo patarėją Sañjayą: „Kas vyksta Kurukṣetros mūšio lauke?“ Visa, kas ten vyko, buvo apreikšta Sañjayos širdžiai jo dvasinio mokytojo, Vyāsos, malone, ir jis galėjo ištisai atpasakoti mūšio eigą. Tai buvo įstabiausias pokalbis, nes tokio svarbaus pokalbio tarp dviejų didžių sielų dar niekada nėra buvę ir niekada nebus. Įstabus jis buvo tuo, kad Aukščiausiasis Dievo Asmuo pasakojo apie Save ir Savo energijas gyvajai esybei, Arjunai, didžiam Viešpaties bhaktui. Jei mėgindami pažinti Kṛṣṇą seksime Arjunos pėdomis, gyvenime mus lydės laimė ir sėkmė. Sañjaya tai numanė, o kai ėmė suprasti, perpasakojo pokalbį Dhṛtarāṣṭrai. Išvada turėtų būti tokia: kur Kṛṣṇa ir Arjuna – ten pergalė.

FORKLARING: Bhagavad-gītā begyndte med, at Dhṛtarāṣṭra spurgte sin sekretær Sañjaya: “Hvad skete der på Kurukṣetras slagmark?” Ved Sañjayas åndelige mester Vyāsas nåde blev hele samtalen formidlet til hans hjerte. Han forklarede således, hvad der foregik på slagmarken. Samtalen var vidunderlig, for en så vigtig samtale mellem to store sjæle havde aldrig før fundet sted og ville heller aldrig finde sted igen. Den var vidunderlig, fordi Guddommens Højeste Personlighed talte om Sig Selv og Sine energier til det levende væsen, Arjuna, en stor hengiven af Herren. Hvis vi følger i Arjunas fodspor for at kunne forstå Kṛṣṇa, bliver vores liv lykkelige og fremgangsrige. Sañjaya indså dette, og i takt med, at han begyndte at forstå det, gengav han samtalen til Dhṛtarāṣṭra. Nu konkluderes det, at der hvor Kṛṣṇa og Arjuna er, vil der være sejr.