Skip to main content

VIENUOLIKTAS SKYRIUS

ENAJSTO POGLAVJE

Visatos pavidalas

Kozmično telo

TEXT 1:
Arjuna tarė: Dabar, kai išklausiau Tavo maloningus pamokymus apie pačius slaptingiausius dvasinius dalykus, mane apėmusi iliuzija išsisklaidė.
VERZ 1:
Arjuna je rekel: Zdaj, ko sem slišal najzaupnejše duhovno znanje, ki si mi ga milostno razodel, je moja iluzija razpršena.
TEXT 2:
O lotosaaki, aš išklausiau išsamų Tavo aiškinimą apie tai, kaip atsiranda ir išnyksta visos gyvosios esybės ir suvokiau Tavo neišsenkančią didybę.
VERZ 2:
O lotosooki, slišal sem Tvoj podroben opis nastanka in uničenja vseh živih bitij ter spoznal Tvoje neizmerno veličastje.
TEXT 3:
O didžiausias iš visų asmenybių, o aukščiausias pavidale, nors priešais regiu Tave tokį, koks esi ir kaip Pats Save apibūdinai, norėčiau pamatyti, koks įžengei į šį kosminį pasaulį. Noriu išvysti šį Tavo pavidalą.
VERZ 3:
O največja med vsemi osebnostmi, o Vsevišnji Gospod, čeprav Te vidim v Tvojem izvornem telesu, katerega si mi sam opisal, bi rad videl Tvojo podobo, v kateri si vstopil v materialno vesolje.
TEXT 4:
Jei manai, kad galiu regėti Tavo kosminį pavidalą, o mano Viešpatie, o visų mistinių jėgų valdove, būk maloningas, parodyk man tą beribį visatos „Aš“.
VERZ 4:
Če misliš, da sem sposoben uzreti Tvoje kozmično telo, o Gospod, gospodar vseh mističnih moči, potem mi, prosim, pokaži ta brezmejni kozmični Jaz.
TEXT 5:
Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Mano brangus Arjuna, o Pṛthos sūnau, regėk Mano didybę – šimtus tūkstančių įvairiausių daugiaspalvių dieviškų pavidalų.
VERZ 5:
Vsevišnji Gospod je rekel: Dragi Arjuna, o Pṛthin sin, poglej zdaj Moje veličastje – stotine tisočev Mojih božanskih mnogobarvnih podob.
TEXT 6:
O geriausias iš Bhāratų, žvelk į įvairiausias Ādityų, Vasu, Rudrų, Aśvini- kumārų ir kitų pusdievių apraiškas. Žvelk į daugybę stebuklingų niekieno negirdėtų ir neregėtų dalykų.
VERZ 6:
O največji med Bhāratami, poglej raznolike podobe Āditij, Vasujev, Ruder, Aśvinī-kumār in vseh drugih polbogov. Oglej si premnoga čudesa, katerih ni še nihče videl ali slišal zanje.
TEXT 7:
O Arjuna, šiame Mano kūne tu tuojau pat išvysi visa, ką tik nori! Visatos pavidalas parodys tau visa tai, ką panorėsi išvysti ne tik dabar, bet ir ateityje. Visa – ir tai, kas juda, ir tai, kas nejuda – yra štai čia, vienoje vietoje.
VERZ 7:
O Arjuna, vse, kar si želiš videti, lahko v trenutku uzreš v tem Mojem telesu. Kozmično telo ti lahko razodene vse, kar bi rad videl zdaj ali pa bi si zaželel videti v prihodnosti. Vse, premično in nepremično, je tukaj, na enem mestu.
TEXT 8:
Tačiau tu negali matyti Manęs savo dabartinėmis akimis, todėl Aš suteikiu tau dievišką regėjimą. Regėk Mano mistinę galybę!
VERZ 8:
Ker pa Me ne moreš videti z očmi, kakršne imaš zdaj, ti dajem božanski vid. Poglej Mojo mistično moč!
TEXT 9:
Sañjaya said: O King, having spoken thus, the Supreme Lord of all mystic power, the Personality of Godhead, displayed His universal form to Arjuna.
VERZ 9:
Sañjaya je rekel: O kralj, to rekoč, je vrhovni gospodar vseh mističnih moči, Božanska Osebnost, pokazal Arjuni Svoje kozmično telo.
TEXTS 10-11:
Visatos pavidale Arjuna išvydo daugybę burnų, aibes akių ir begalę stebuklingų reginių! Viešpaties pavidalas buvo padabintas nežemiškais papuošalais. Jis laikė iškėlęs dieviškuosius ginklus ir vilkėjo dievišku rūbu, o kūnas, dvelkiantis įvairiausiais dieviškais aliejais, buvo padabintas įstabiausiomis girliandomis. Visa tai atrodė stebuklinga, švytėjo, neturėjo ribų, sklido į visas puses.
VERZ 10-11:
V Gospodovem kozmičnem telesu je Arjuna videl nešteto ust, nešteto oči in nešteto osupljivih prizorov. Gospod, ki Ga je krasilo mnogo sijajnih okrasov, je držal razne vrste božanskega orožja, pripravljenega, da ga uporabi. Njegovo telo, ovenčano s čudovitimi kitami cvetja, je bilo odeto v prelepa oblačila in premazano z mnogimi izbranimi dišavami. Vse je bilo čudežno, blesteče, brezmejno, vseprežemajoče.
TEXT 12:
Jei danguje būtų patekėję išsyk šimtai tūkstančių saulių, jų šviesa gal ir prilygtų tam spindesiui, kurį skleidė Aukščiausiojo Asmens visatos pavidalas.
VERZ 12:
Če bi na nebu hkrati vzšlo na stotine tisočev sonc, bi bila njihova svetloba morda podobna sijaju, ki se je širil iz kozmičnega telesa Vrhovne Osebe.
TEXT 13:
Tuo metu Viešpaties visatos pavidale Arjuna išvydo begalybę visatos skleidinių, sutelktų į vieną vietą, nors jų buvo tūkstančiai tūkstančių.
VERZ 13:
Tedaj je Arjuna v Gospodovem kozmičnem telesu uzrl brezmejno vesolje, ki ga je videl na enem mestu, čeprav je razdeljeno na tisoče in tisoče delov.
TEXT 14:
Tuomet, suglumęs ir nustebęs, piestu stojusiais plaukais, Arjuna nulenkė galvą reikšdamas pagarbą ir sudėjęs rankas ėmė melstis Aukščiausiajam Viešpačiui.
VERZ 14:
Arjuna je zatem zmeden, osupel in naježene kože spoštljivo priklonil glavo ter s sklenjenimi rokami začel moliti k Vsevišnjemu Gospodu.
TEXT 15:
Arjuna tarė: Mano brangus Viešpatie Kṛṣṇa, Tavo kūne drauge regiu visus pusdievius ir kitas gyvąsias esybes. Matau lotoso žiede sėdintį Brahmą, regiu Viešpatį Śivą ir visus išminčius bei dieviškas gyvates.
VERZ 15:
Arjuna je rekel: Dragi Gospod Kṛṣṇa, v Tvojem telesu vidim zbrane vse polbogove in razna druga živa bitja. Vidim Brahmo, sedečega na lotosovem cvetu, pa tudi Śivo ter vse modrece in božanske kače.
TEXT 16:
O visatos Viešpatie, o visatos pavidale, Tavo kūne aš regiu daugybę rankų, pilvų, burnų ir akių – jos visur, ir nėra tam nei galo, nei krašto. Nematau Tavyje nei pabaigos, nei vidurio, nei pradžios.
VERZ 16:
O gospodar univerzuma, v Tvojem kozmičnem telesu vidim množico rok, trebuhov, ust in oči, ki se razprostirajo vsepovsod, brez meja. Ne vidim Ti ne konca, ne sredine, ne začetka.
TEXT 17:
Sunku žvelgti į Tavo pavidalą, akinantis švytėjimas nuo jo sklinda į visas šalis, tarsi liepsnotų ugnis ar akinamai spindėtų saulė. Vis dėlto aš visur regiu tą žėrintį pavidalą, vainikuotą karūnomis, ginkluotą vėzdais ir diskais.
VERZ 17:
Zelo težko je zreti v to Tvojo podobo, saj jo z vseh strani obdaja slepeč sijaj, podoben plamenečemu ognju ali brezmejni svetlobi sonca. Pa vendar vsepovsod vidim ta bleščeči lik s kronami na glavah ter z žezli in diski v rokah.
TEXT 18:
Tu – aukščiausias pažinimo tikslas. Tu – visos visatos pamatas. Tu esi neišsenkamas ir seniausias. Tu – Dievo Asmuo, amžinosios religijos globėjas. Tokia mano nuomonė.
VERZ 18:
Ti si najvišji, glavni cilj in poslednje počivališče univerzuma. Neizčrpen in najstarejši si. Ti si zaščitnik večne religije in Božanska Osebnost. O tem sem popolnoma prepričan.
TEXT 19:
Tu be pradžios, be vidurio ir be pabaigos. Beribė Tavo šlovė. Tavo rankų – nesuskaičiuojama daugybė, o saulė ir mėnuo – Tavo akys. Aš regiu iš Tavo burnos plūstančią liepsną ir matau kaip Savo spinduliais Tu degini visą visatą.
VERZ 19:
Brez začetka, sredine in konca si. Tvoje veličastje je brezmejno. Nešteto rok imaš, sonce in mesec pa sta Tvoji očesi. Vidim, kako iz Tvojih ust bruha plameneč ogenj in kako s Svojim sijajem sežigaš cel univerzum.
TEXT 20:
Nors esi vienas, Savimi Tu užpildai dangų, planetas ir visą erdvę. O didysis, išvydus stebuklingą ir siaubingą Tavo pavidalą, visose planetų sistemose kyla sąmyšis.
VERZ 20:
Čeprav si en sam, se razprostiraš čez nebo, planete in ves vmesni prostor. O veliki Gospod, ob pogledu na to čudežno in strašno podobo vsi planetni sistemi vztrepetajo.
TEXT 21:
Pusdievių pulkai lenkiasi Tau ir į Tave sueina. Kai kurie jų labai išsigandę sudėtomis rankomis meldžiasi Tau. Giedodami Vedų himnus ir šaukdami „Ramybės! Ramybės!“ Tau meldžiasi pulkai didžių išminčių ir tobulų būtybių.
VERZ 21:
Vsi polbogovi se Ti predajajo in vstopajo Vate. Nekateri od njih Ti s sklenjenimi rokami prestrašeni posvečajo molitve. Množice velikih modrecev in popolnih bitij vzklikajo: „Naj bo mir!“ in molijo k Tebi, pojoč vedske himne.
TEXT 22:
Įvairiausi Viešpaties Śivos pasireiškimai, Ādityos, Vasu, Sādhyos, Viśvedevos, abu Aśviai, Marutai, protėviai, Gandharvai, Yakṣai, Asurai ir tobulieji pusdieviai žvelgia į Tave apstulbę.
VERZ 22:
Vse emanacije Śive, pa tudi Āditye, Vasuji, Sādhye, Viśvedeve, oba Aśvīja, Maruti, predniki, gandharve, yakṣe, asure in polbogovi, ki so dosegli popolnost, Te gledajo z velikim začudenjem.
TEXT 23:
O tvirtaranki, daugybės didingojo Tavo pavidalo veidų, akių, rankų, šlaunų, kojų, pilvų ir Tavo baisių dantų vaizdas sukėlė sąmyšį visose planetose, sunerimo visi jose viešpataujantys pusdieviai. Man irgi neramu.
VERZ 23:
O Gospod močnih rok, vsi planeti in polbogovi, ki prebivajo na njih, trepetajo ob pogledu na Tvojo velikansko podobo, njene številne obraze, oči, roke, stegna, noge, trebuhe in strašne zobe. In kakor oni, trepečem tudi jaz.
TEXT 24:
O visa persmelkiantis Viṣṇu, regiu Tave siekiantį dangų ir švytintį visomis spalvomis. Matau Tavo praviras burnas, didžiules spindinčias Tavo akis, ir iš siaubo temsta mano protas. Negaliu daugiau išlaikyti tvirtybės bei dvasios pusiausvyros.
VERZ 24:
O vsepričujoči Viṣṇu, ko Te gledam, kako se v različnih bleščečih barvah dotikaš neba, ko gledam Tvoja zevajoča usta in ogromne žareče oči, me preveva strah in ne morem ohraniti stanovitnosti ter mirnega uma.
TEXT 25:
O visų viešpačių Viešpatie, o pasaulių prieglobsti, būk man maloningas. Regėdamas liepsnojančius, mirtimi dvelkiančius Tavo veidus ir siaubingus dantis, prarandu pusiausvyrą. Aš visiškai sutrikęs.
VERZ 25:
O Bog vseh bogov, o zavetje svetov, prosim Te, bodi milosten do mene. Ob pogledu na Tvoje plameneče, smrtonosne obraze in strašne zobe sem izgubil razsodnost. Kamor koli se ozrem, sem zmeden.
TEXTS 26-27:
Visi Dhṛtarāṣṭros sūnūs ir jų pusėje kovojantys karaliai, taip pat Bhīṣma, Droṇa, Karṇa ir visi mūsų vyriausieji kariai lekia į siaubingas Tavo burnas. Kai kuriuos jų, sumaitotomis galvomis, matau įstrigusius tarp Tavo dantų.
VERZ 26-27:
Vidim, kako vsi Dhṛtarāṣṭrovi sinovi, kralji, ki so stopili na njihovo stran, pa tudi Bhīṣma, Droṇa, Karṇa in naši vojaški poveljniki hitijo v Tvoja strašna usta. Vidim, kako so nekateri od njih z zdrobljenimi glavami ujeti med Tvoje zobe.
TEXT 28:
Kaip upių vandenys teka į vandenyną, taip liepsnų apimti į Tavo burnas plūste plūsta visi didieji karžygiai.
VERZ 28:
Kakor se rečni valovi spuščajo v ocean, tako vsi ti veliki bojevniki goreči izginjajo v Tvojih ustih.
TEXT 29:
Aš matau žmones, visu greičiu lekiančius į Tavo burnas, tarsi į liepsnojančią ugnį pražūčiai lėktų drugiai.
VERZ 29:
Vidim, kako vsi ljudje z veliko hitrostjo vstopajo v Tvoja usta, kakor se nočni metulji zaganjajo v plameneč ogenj, v katerem izgubijo življenje.
TEXT 30:
O Viṣṇu, matau, kaip Tu liepsnojančiomis burnomis iš visų pusių ryji žmones. Savo švytėjimu Tu užlieji visatą, ir baisūs deginantys spinduliai sklinda iš Tavęs.
VERZ 30:
O Viṣṇu, vidim, kako s Svojimi plamenečimi usti na vseh straneh požiraš ljudi. S Svojim sijajem napolnjuješ celo vesolje in širiš zastrašujoče, žgoče žarke.
TEXT 31:
O viešpačių Viešpatie, gąsdinantis Savo išvaizda, pasakyk man, kas esi. Pagarbiai Tau lenkiuosi, būk maloningas man. Tu – pirminis Viešpats. Aš noriu Tave pažinti, nes nesuprantu Tavo misijos.
VERZ 31:
O gospodar polbogov, ki vzbujaš grozo, prosim Te, povej mi, kdo si. Spoštljivo se Ti priklanjam in Te prosim za milost. Prvobitni Gospod si in rad bi Te spoznal, saj ne vem, kakšno je Tvoje poslanstvo.
TEXT 32:
Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Aš – laikas, didysis pasaulių griovėjas, ir atėjau, kad sunaikinčiau visus žmones. Išskyrus jus [Pāṇḍavus], visi kariai iš abiejų pusių žus.
VERZ 32:
Vsevišnji Gospod je rekel: Jaz sem čas, veliki uničevalec svetov, in prišel sem, da pokončam vse ljudi. Vsi vojaki obeh vojska razen vas [Pāṇḍav] bodo ubiti na bojišču.
TEXT 33:
Tad pakilki. Ruoškis kovoti ir laimėti šlovę. Nugalėk savo priešus ir džiaukis klestinčia karalyste. Mano sumanymu jie jau mirę, ir tu, o Savyasāci, tegali būti įrankiu šiame mūšyje.
VERZ 33:
Zatorej vstani! Pripravi se za boj in si pridobi slavo. Premagaj sovražnike in uživaj cvetoče kraljestvo. Jaz sem jih že pobil in ti, Savyasācī, si lahko le orodje v bitki.
TEXT 34:
Droṇą, Bhīṣmą, Jayadrathą, Karṇą bei kitus didžiuosius karžygius Aš jau sunaikinau. Todėl nukauk juos ir nesijaudink. Stok į kovą ir mūšyje sutriuškinsi savo priešus.
VERZ 34:
Droṇo, Bhīṣmo, Jayadratho, Karṇo in druge velike bojevnike sem pogubil že Jaz. Zato jih pobij in se ne vznemirjaj. Samo bojuj se in premagal boš vse svoje sovražnike.
TEXT 35:
Sañjaya tarė Dhṛtarāṣṭrai: O valdove, išgirdęs šiuos Aukščiausiojo Dievo Asmens žodžius, Arjuna, visas virpėdamas iš baimės, sudėjęs rankas vis lenkėsi Viešpačiui Kṛṣṇai ir pagaliau virpančiu balsu prabilo.
VERZ 35:
Sañjaya je rekel Dhṛtarāṣṭri: O kralj, ko je Arjuna slišal besede Vsevišnje Božanske Osebnosti, je trepetaje sklenil roke in se začel spoštljivo priklanjati Gospodu. Z glasom, drhtečim od strahu, je Gospodu Kṛṣṇi rekel sledeče.
TEXT 36:
Arjuna tarė: O juslių valdove, išgirdęs Tavo vardą, džiūgauja pasaulis, kiekvienas žavisi Tavimi. Nors tobulos būtybės pagarbiai Tau lenkiasi, demonai Tavęs bijo ir bėga į šalis. Taip ir turi būti.
VERZ 36:
Arjuna je rekel: O gospodar čutov, ko se zasliši Tvoje ime, svet preplavi radost, in tako se vsakdo naveže Nate. Tisti, ki so dosegli popolnost, se Ti priklanjajo z velikim spoštovanjem, demoni pa v strahu bežijo na vse strani. In tako je tudi prav.
TEXT 37:
O didysis, didingesnis ir už Brahmą, Tu – pirminis kūrėjas, tad kodėl jie neturėtų Tau pagarbiai lenktis? O beribi, dievų Dieve, visatos prieglobsti! Tu – neišsenkanti versmė, visų priežasčių priežastis, Tu transcendentalus šiai materialiai kūrinijai.
VERZ 37:
O veliki, ki presegaš samega Brahmo, Ti si prvotni stvarnik. Zakaj Ti potem ne bi izkazali spoštovanja? O brezmejni, o Bog vseh bogov in zatočišče univerzuma! Ti si neuničljivi vir in vzrok vseh vzrokov ter si onstran materialnega sveta.
TEXT 38:
Tu – pirminis Dievo Asmuo, seniausiasis, galutinė išreikšto kosminio pasaulio prieglauda. Tu žinai viską ir esi viso pažinimo objektas. Tu – aukščiausias prieglobstis, iškilęs virš materialiųjų guṇų. O beribi pavidale! Tu persmelki visą kosminį pasaulį.
VERZ 38:
Ti si izvorni Vsevišnji Gospod, najstarejša osebnost in končno počivališče materialnega vesolja. Vse veš in si vse, kar je mogoče spoznati. Ti si najvišje zatočišče, kjer ni vpliva guṇ materialne narave. O brezmejni! Prisoten si vsepovsod v materialnem vesolju!
TEXT 39:
Tu – oras, Tu – aukščiausias valdovas! Tu – ugnis, vanduo ir mėnulis! Tu – Brahmā, pirmoji gyvoji būtybė, Tu – prosenelis. Todėl pagarbiai lenkiuosi Tau tūkstančius kartų, ir dar, ir dar.
VERZ 39:
Ti si zrak in vrhovni upravitelj! Ogenj, voda in mesec si! Ti si Brahmā, prvo živo bitje v univerzumu, in praded. Zato se Ti tisočkrat, znova in znova, spoštljivo priklanjam!
TEXT 40:
Lenkiuosi Tau iš priekio, iš nugaros ir iš visų pusių! O nevaržoma galybe, Tu – beribės stiprybės valdovas! Tu persmelki viską ir todėl Tu – viskas.
VERZ 40:
Priklanjam se pred Teboj in za Teboj, priklanjam se Ti z vseh strani! O neizmerno močni, Ti si gospodar brezmejne energije. Vsepričujoč si, zato si vse!
TEXTS 41-42:
Matydamas Tavyje savo draugą ir Tavo šlovės nepažinęs, aš neapdairiai sakydavau Tau: „O Kṛṣṇa“, „O Yādava“, „O mano bičiuli“. Prašau atleisti visą tai, ką praradęs protą ar iš meilės padariau. Daugybę kartų įžeidžiau Tave juokaudamas, kai ilsėjomės ar tuo pačiu guoliu dalijomės, sėdėjome kartu ar valgėme, kartais dviese, o kartais ir tarp daugelio draugų. O Patikimasis, prašau, atleisk visus mano įžeidimus.
VERZ 41-42:
Imel sem Te za prijatelja in Te nepremišljeno nagovarjal z „O Kṛṣṇa“, „O Yādava“, „O prijatelj moj“, ne da bi poznal Tvojo veličino. Prosim Te, oprosti mi vse, kar sem storil iz neumnosti ali pa iz ljubezni. Kadar sva se zabavala, ležala na isti postelji, sedela ali obedovala, včasih sama, včasih pa skupaj z mnogimi prijatelji, sem bil s svojimi šaljivimi besedami večkrat nespoštljiv do Tebe. O neizmerni, prosim Te, odpusti mi vse te žalitve.
TEXT 43:
Tu – viso kosminio pasaulio, viso to, kas juda ir nejuda, tėvas. Tu – jo garbinamas vadovas, vyriausias dvasinis mokytojas. Nėra Tau lygių ir niekas negali Tau prilygti. Tad ar gali būti kas nors didingesnis už Tave trijuose pasauliuose, o neaprėpiamos galios Viešpatie?
VERZ 43:
Ti si oče celega materialnega vesolja, vsega premičnega in nepremičnega v njem. Ti si njegov čaščeni gospodar in najvišji duhovni učitelj. Nihče Ti ni enak in nihče Te ne presega. Kdo v vseh treh svetovih bi bil lahko potem večji od Tebe, o brezmejno močni Gospod?
TEXT 44:
Tu Aukščiausiasis Viešpats, ir kiekviena gyvoji būtybė turi garbinti Tave. Todėl krentu Tau po kojų išreikšti pagarbą ir meldžiu Tavo malonės. Kaip tėvas pakenčia sūnaus įžūlumą, kaip draugas atleidžia draugui akiplėšiškumą, kaip vyras pakenčia žmonos familiarumą, taip meldžiu atleisti tai, ką galėjau bloga Tau padaryti.
VERZ 44:
Ti si Vsevišnji Gospod in častiti bi Te morala vsa živa bitja. Zato v znak spoštovanja padam pred Tebe in Te prosim za milost. Kakor oče mirno prenaša predrznost sina, prijatelj nespoštljivost prijatelja, žena pa preveliko domačnost moža, tako tudi Ti, prosim, spreglej žalitve, ki sem jih morda storil.
TEXT 45:
Aš džiaugiuosi išvydęs niekada anksčiau neregėtą visatos pavidalą, tačiau tuo pat metu mano protą kausto ir baimė. Todėl, o viešpačių Viešpatie, o visatos prieglobsti, būk man maloningas ir vėl apreikški Savąjį Dievo Asmens pavidalą.
VERZ 45:
Ob pogledu na Tvoje kozmično telo, ki ga nisem videl nikoli prej, sem radosten, hkrati pa je moj um vznemirjen od strahu. Zato Te prosim, o gospodar polbogov in prebivališče univerzuma, da mi izkažeš Svojo milost in znova stopiš predme v podobi Božanske Osebnosti.
TEXT 46:
O visatos pavidale, o tūkstantranki Viešpatie, aš noriu regėti Tave keturrankį su šalmu ant galvos, su vėzdu, disku, kriaukle ir lotoso žiedu rankose. Trokštu išvysti Tave tokį.
VERZ 46:
O kozmični lik, o Gospod s tisoč rokami, rad bi videl Tvojo štiriroko podobo s krono na glavi ter z žezlom, diskom, školjko in lotosovim cvetom v rokah. Zelo si Te želim videti takšnega.
TEXT 47:
Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Mano brangus Arjuna, pasitelkęs Savo vidinę galią, su džiaugsmu atskleidžiau tau aukščiausią materialiame pasaulyje visatos pavidalą. Iki šiol niekas neregėjo šio pirminio, beribio ir akinamai spindinčio pavidalo.
VERZ 47:
Vsevišnji Gospod je rekel: Dragi Moj Arjuna, po Svoji notranji energiji sem ti z zadovoljstvom pokazal vrhovno kozmično telo v materialnem svetu. Nihče pred teboj še ni videl te izvorne, brezmejne podobe, polne slepečega sijaja.
TEXT 48:
O geriausias Kuru dinastijos kary, dar niekas niekada iki tavęs neregėjo šio Mano visatos pavidalo, nes šį Mano pavidalą pamatyti materialiame pasaulyje neįmanoma nei studijuojant Vedas, nei aukojant aukas ar teikiant labdarą, nei atliekant doringus darbus ar rūsčias askezes.
VERZ 48:
O največji med bojevniki Kurujev, nihče pred teboj še ni videl tega kozmičnega telesa, kajti v tej podobi Me v materialnem svetu ni mogoče uzreti ne s proučevanjem Ved, ne z opravljanjem žrtvovanj, ne z dajanjem miloščine, ne s pobožnimi dejanji, niti s strogo askezo.
TEXT 49:
Regėdamas Mane tokį siaubingą, suglumai ir pasimetei. Tebūnie tam galas. Mano bhakte, užmirški bet kokią baimę ir nurimusiu protu žvelk į tavo taip trokštamą pavidalą.
VERZ 49:
Ob pogledu na Mojo zastrašujočo podobo si postal nemiren in zmeden. Naj bo zdaj konec tega. Bhakta Moj, bodi znova popolnoma nevznemirjen. Zdaj Me lahko mirnega uma vidiš v podobi, v kateri si Me želel videti.
TEXT 50:
Sañjaya tarė Dhṛtarāṣṭrai: Taip pasakęs Arjunai Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Kṛṣṇa, atskleidė Savo tikrą keturrankį pavidalą, o paskui pasirodė Savo dvirankiu pavidalu, padrąsindamas nusigandusį Arjuną.
VERZ 50:
Sañjaya je rekel Dhṛtarāṣṭri: To rekoč, se je Kṛṣṇa, Vsevišnja Božanska Osebnost, pojavil pred Arjuno v štiriroki podobi, nazadnje pa še v Svoji podobi z dvema rokama, in tako opogumil prestrašenega Arjuno.
TEXT 51:
Išvydęs Kṛṣṇą pirminiu Jo pavidalu, Arjuna tarė: O Janārdana, regėdamas Tave nuostabios žmogaus išvaizdos, atgavau dvasios ramybę ir atsitokėjau.
VERZ 51:
Ko je Arjuna videl Kṛṣṇo v Njegovi izvorni podobi, je rekel: O Janārdana, zdaj, ko vidim Tvojo prečudovito človeško podobo, je moj um miren in znova sem v svojem prejšnjem stanju.
TEXT 52:
Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Mano brangus Arjuna, labai sunku išvysti šį Mano pavidalą, kurį tu dabar regi. Net ir pusdieviai visada ieško galimybės pamatyti tą artimą širdžiai pavidalą.
VERZ 52:
Vsevišnji Gospod je rekel: Dragi Moj Arjuna, takega, kakršnega Me vidiš zdaj, Me je zelo težko uzreti. Celo polbogovi nenehno iščejo priložnost, da bi Me videli v tej podobi, ki jim je tako pri srcu.
TEXT 53:
Pavidalo, kurį dabar regi transcendentinėmis akimis, neįmanoma suvokti vien studijuojant Vedas ar atliekant rūsčias askezes, teikiant labdarą ar garbinimu. Tai ne tos priemonės, kurios padėtų išvysti Mane tokį, koks Aš esu.
VERZ 53:
Podobe, ki jo vidiš s svojimi transcendentalnimi očmi, ni mogoče uzreti zgolj s proučevanjem Ved, s strogo askezo, z dajanjem miloščine ali z obredi čaščenja. Vse te dejavnosti živemu bitju ne pomagajo, da bi Me videlo takega, kakršen sem.
TEXT 54:
Mano brangus Arjuna, tiktai su pasiaukojimu tarnaujant Man ir į nieką kitą nenukrypstant, galima pažinti Mane tokį, koks stoviu priešais tave, ir tiesiogiai Mane išvysti. Tik taip galima atskleisti Mano pažinimo paslaptį.
VERZ 54:
Dragi Moj Arjuna, človek Me lahko spozna takega, kakršen sem, in Me vidi neposredno, v podobi, v kateri stojim pred teboj, samo s čistim vdanim služenjem. Le tako je mogoče pronikniti v skrivnost razumevanja Mene.
TEXT 55:
Mano brangus Arjuna, kas tyrai atlieka pasiaukojimo tarnystę Man, kas nesusitepęs karmine veikla bei spekuliatyviais samprotavimais, kas darbuojasi Man, kam Aš esu aukščiausias gyvenimo tikslas ir kas yra draugiškas visoms gyvosioms būtybėms, tas tikrai ateina pas Mane.
VERZ 55:
Dragi Moj Arjuna, kdor Mi služi s čisto vdanostjo, neomadeževano z delovanjem za čutno uživanje in spekulativnim filozofiranjem, kdor deluje Zame, kdor Me postavi za najvišji cilj življenja in je prijateljski do vseh živih bitij, zagotovo pride k Meni.