TEXT 1
VERZ 1
Tekstas
Besedilo
mad-anugrahāya paramaṁ
guhyam adhyātma-saṁjñitam
yat tvayoktaṁ vacas tena
moho ’yaṁ vigato mama
mad-anugrahāya paramaṁ
guhyam adhyātma-saṁjñitam
yat tvayoktaṁ vacas tena
moho ’yaṁ vigato mama
Synonyms
Synonyms
arjunaḥ uvāca — Arjuna tarė; mat-anugrahāya — tik tam, kad parodytum man palankumą; paramam — aukščiausi; guhyam — slaptingi dalykai; adhyātma — dvasine; saṁjñitam — tema; yat — kurie; tvayā — Tavo; uktam — išsakyti; vacaḥ — žodžiais; tena — jų dėka; mohaḥ — iliuzija; ayam — ši; vigataḥ — išsisklaidė; mama — mano.
arjunaḥ uvāca – Arjuna je rekel; mat-anugrahāya – samo da bi mi izkazal milost; paramam – najvišje; guhyam – zaupno znanje; adhyātma – duhovno; saṁjñitam – na temo; yat – kar; tvayā – od Tebe; uktam – rečene; vacaḥ – besede; tena – s tem; mohaḥ – iluzija; ayam – ta; vigataḥ – odstranjena; mama – moja.
Translation
Translation
Arjuna tarė: Dabar, kai išklausiau Tavo maloningus pamokymus apie pačius slaptingiausius dvasinius dalykus, mane apėmusi iliuzija išsisklaidė.
Arjuna je rekel: Zdaj, ko sem slišal najzaupnejše duhovno znanje, ki si mi ga milostno razodel, je moja iluzija razpršena.
Purport
Purport
KOMENTARAS: Šis skyrius atskleidžia, jog Kṛṣṇa yra visų priežasčių priežastis. Maža to, Jis – priežastis Mahā-Viṣṇu, iš kurio kyla materialios visatos. Kṛṣṇa nėra inkarnacija, Jis – visų inkarnacijų šaltinis. Išsamiai tai aiškina ankstesnis skyrius.
To poglavje govori o Kṛṣṇi kot o vzroku vseh vzrokov. Kṛṣṇa je celo poreklo Mahā-Viṣṇuja, iz katerega izvirajo materialni univerzumi. Ni inkarnacija, temveč vir vseh inkarnacij. To je bilo v celoti pojasnjeno že v prejšnjem poglavju.
O dėl Arjunos, tai jis čia pareiškia, kad jį apėmusi iliuzija išsisklaidė. Taigi jis daugiau nebelaiko Kṛṣṇos paprastu žmogumi, savo draugu, suvokia, kad Kṛṣṇa – visa ko šaltinis. Apšviestas Arjuna džiaugiasi, kad turi tokį draugą – Kṛṣṇą, tačiau mano, kad nors jis ir pripažino Kṛṣṇą visa ko šaltiniu, tačiau kiti gali ir nepripažinti. Taigi norėdamas, kad Kṛṣṇos dieviškumas taptų visiems akivaizdus, Arjuna šiame skyriuje prašo Kṛṣṇos apsireikšti Savo visatos pavidalu. Tiesą sakant, žmogus, išvydęs Kṛṣṇos visatos pavidalą, išsigąsta, kaip išsigando Arjuna, tačiau Kṛṣṇa toks maloningas, kad jį atskleidęs, vėl atsimaino į pirminį Savo pavidalą. Arjuna sutinka su tuo, apie ką jau ne kartą Kṛṣṇos užsiminta: Kṛṣṇa kalba jo paties labui. Taigi Arjuna pripažįsta, kad visa, kas jam nutinka, įvyksta per Kṛṣṇos malonę. Dabar jis įsitikinęs, kad Kṛṣṇa – visų priežasčių priežastis ir glūdi kiekvieno širdyje kaip Supersiela.
Arjuna pravi, da se je osvobodil iluzije. To pomeni, da Kṛṣṇe nima več za navadnega človeka, za svojega prijatelja, temveč Ga vidi kot izvor vsega. Arjuna si je pridobil duhovno znanje in je vesel, da ima tako velikega prijatelja, kot je Kṛṣṇa. Razmišlja pa tudi o drugih, ki za razliko od njega Kṛṣṇe morda ne bodo priznali za izvor vsega, kar je. Da bi vse ljudi prepričal o Kṛṣṇovi božanski naravi, v tem poglavju prosi Kṛṣṇo, naj mu pokaže Svoje kozmično telo. Kdor vidi Kṛṣṇovo kozmično telo, se zelo prestraši, kot se je prestrašil Arjuna, toda Kṛṣṇa je tako ljubezniv, da zatem znova privzame Svojo izvorno podobo. Arjuna zdaj ve, kar mu je Kṛṣṇa že večkrat povedal: da mu govori samo za njegovo dobro. Zaveda se torej, da je vse, kar se mu dogaja, Kṛṣṇova milost. Zdaj je prepričan, da je Kṛṣṇa vzrok vseh vzrokov in da kot Nadduša prebiva v srcu vsakega živega bitja.