TEXT 4

Tekst

Tekstas

sāṅkhya-yogau pṛthag bālāḥ
pravadanti na paṇḍitāḥ
ekam apy āsthitaḥ samyag
ubhayor vindate phalam

Synonyms

sāṅkhya — materiaalse maailma analüütiline uurimine; yogau — pühendunud teenimisena sooritatav töö; pṛthak — erinev; bālāḥ — vähem arukad; pravadanti — ütlevad; na — mitte kunagi; paṇḍitāḥ — õpetatud; ekam — ühes; api — isegi; āsthitaḥ — asetsedes; samyak — täielik; ubhayoḥ — mõlema; vindate — naudib; phalam — tulemust.

sāṅkhya — analitinis materialaus pasaulio tyrinėjimas; yogau — darbas su pasiaukojimu; pṛthak — skirtingi; bālāḥ — menkos nuovokos; pravadanti — sako; na — niekad; paṇḍitāḥ — išsilavinę; ekam — viename; api — net jei; āsthitaḥ — esantis; samyak — visą; ubhayoḥ — abiejų; vindate — pasiekia; phalam — rezultatą.

Translation

Ainult teadmisteta inimesed eristavad pühendunud teenimist [karma- joogat] materiaalse maailma analüütilisest uurimisest [sāṅkhyast]. Need, kes on tõeliselt targad, ütlevad, et see, kes astub ühele neist kahest teest, saavutab nende mõlema tulemused.

Tik neišmanėliai kalba, kad pasiaukojimo tarnystė [karma-yoga] skiriasi nuo analitinio materialaus pasaulio tyrinėjimo [sāṅkhyos]. Tikrai išmintingi sako, kad tas, kuris ryžtingai stoja į vieną iš tų kelių, pasiekia abiejų rezultatus.

Purport

Materiaalse maailma analüütilise uurimise eesmärk on tuvastada kõige eksisteeriva hing. Materiaalse maailma hingeks on Viṣṇu ehk Ülihing. Jumala pühendunud teenimine hõlmab ka Ülihinge teenimist. Ühe protsessi eesmärgiks on leida puu juur, teise eesmärgiks seda juurt kasta. Sāṅkhya filosoofia tõeline uurija leiab materiaalse maailma juure, Viṣṇu, ning seejärel rakendab end täiuslikele teadmistele toetudes Jumala teenimisse. Seepärast pole põhiolemuslikult nende kahe protsessi vahel mingit erinevust, sest mõlema eesmärk on Viṣṇu. Need, kes pole teadlikud nende protsesside lõplikest eesmärkidest, ütlevad, et sāṅkhya ja karma-jooga pole samased; see aga, kes omab põhjalikke teadmisi, on teadlik neid erinevaid protsesse ühendavast eesmärgist.

KOMENTARAS: Analitiškai nagrinėjant materialų pasaulį, siekiama rasti egzistencijos sielą. Materialiojo pasaulio siela yra Viṣṇu, arba Supersiela. Pasiaukojimo tarnystė Viešpačiui apima ir tarnystę Supersielai. Pirmasis metodas – aptikti medžio šaknis, o antrasis – jas laistyti. Tikrasis sāṅkhyos filosofijos pasekėjas aptinka materialaus pasaulio šaknis – Viṣṇu, ir tuomet, nušviestas tobulo žinojimo, ima tarnauti Viešpačiui. Todėl iš esmės šie du keliai nesiskiria, nes jų abiejų tikslas – Viṣṇu. Kas nesuvokia galutinio tikslo, tas sako, kad sāṅkhya ir karma-yoga skiriasi, tačiau išmintingasis žino, kad šiuos skirtingus kelius vienija bendras tikslas.