Iš pradžių mano parašytoji „Bhagavad-gītā, kokia ji yra“ turėjo dabartinę formą. Deja, leidžiant knygą pirmąjį kartą, originalo rankraštis buvo sutrumpintas beveik iki 400 puslapių, neliko iliustracijų, daugelis sanskrito tekstų neturėjo paaiškinimų. Visose kitose savo knygose – „Śrīmad- Bhāgavatam“, „Śrī Iśopaniṣadoje“ etc. – laikiausi tokios sistemos: pirmiausiai pateikiu sanskrito tekstą, paskui – anglišką jo transliteraciją, pažodinį bei literatūrinį vertimą ir pagaliau – komentarą. Tai suteikia knygai autentiškumo ir moksliškumo, o tekstų prasmė tampa aiški. Todėl manęs toli gražu nedžiugino būtinybė sutrumpinti pradinį rankraštį. Bet vėliau, kai „Bhagavad-gītos, kokia ji yra“ poreikis smarkiai išaugo, nemažas būrys mokslininkų ir bhaktų paprašė pateikti visą knygą. Taigi dabar skaitytojui siūlomas šios didžios pažinimo knygos originalas su išsamiais paramparos paaiškinimais. Tai daroma tam, kad Kṛṣṇos sąmonės judėjimas įgautų platesnį užmojį ir tvirtą pagrindą.

Mūsų Kṛṣṇos sąmonės judėjimas – autentiškas, istoriškai autorizuotas, atitinkantis žmogaus prigimtį ir transcendentinis, nes pagrįstas „Bhagavad- gīṭā, kokia ji yra“. Tolydžio jis tampa pačiu populiariausiu judėjimu pasaulyje, ypač tarp jaunimo. Tačiau ir vyresniosios kartos žmonės vis labiau ir labiau juo domisi, ir tas susidomėjimas išaugo tiek, kad mano mokinių tėvai ir seneliai įkvepia mus tolesnei veiklai, tapdami nuolatiniais mūsų didžios Tarptautinės Kṛṣṇos sąmonės bendrijos nariais. Los Andžele daugelis tėvų apsilankydavo pas mane, norėdami padėkoti, kad propaguoju Kṛṣṇos sąmonės judėjimą visame pasaulyje. Kai kurie jų teigė, jog amerikiečiams labai pasisekė, kad pradėjau Kṛṣṇos sąmonės judėjimą būtent Amerikoje. Tačiau tikrasis jo pradininkas – Patsai Viešpats Kṛṣṇa, nes judėjimas iš tikrųjų prasidėjo labai seniai ir pasiekė žmonių visuomenę mokinių seka. Jeigu man ir priskiriami kai kurie jo organizavimo nuopelnai, tai iš tikrųjų jie priklauso mano amžinam dvasiniam mokytojui Jo Dieviškajai Kilnybei Oṁ Viṣṇupādai Paramahaṁsai Parivrājakācāryai Aṣṭottara-śatai Śrī Śrīmad Bhaktisiddhāntai Sarasvačiui Gosvāmiui Mahārājai Prabhupādai.

Aš pats padariau tik tiek, kad pasistengiau pateikti „Bhagavad-gītą“ tokią, kokia ji yra, neiškreipdamas tikrosios jos prasmės. Iki mano išleistosios „Bhagavad-gītos, kokia ji yra“ beveik visi angliški „Bhagavad-gītos“ leidimai pataikavo kažkieno asmeninėms ambicijoms, tuo tarpu mes stengėmės parodyti, kokia yra Aukščiausiojo Dievo Asmens, Kṛṣṇos, misija. Mūsų užduotis – persakyti Paties Kṛṣṇos, o ne kokio nors pasaulietiškai samprotaujančio politiko, filosofo ar mokslininko valią, nes jie, nors ir gerai išmano kitus dalykus, menkai tepažįsta Kṛṣṇą. Kai Kṛṣṇa sako: man-manā bhava mad-bhakto mad-yājī māṁ namaskuru ir t.t., mes, priešingai nei vadinamieji mokslininkai, neatsiejame Kṛṣṇos nuo Jo vidinės dvasios. Nėra jokio skirtumo tarp Kṛṣṇos vardo, Kṛṣṇos pavidalo, Kṛṣṇos savybių, Jo pramogų etc., nes Kṛṣṇa – Absoliutas. Šią Kṛṣṇos, kaip Absoliuto, padėtį sunkiai suvokia tas, kuris nėra Kṛṣṇos bhaktas ir nepriklauso paramparai (mokinių sekai). Paprastai tariami mokslininkai, politikai, filosofai ir svāmiai gerai nesupranta Kṛṣṇos, todėl rašydami komentarus „Bhagavad-gītai“ stengiasi išstumti Jį iš knygos, palaidoti. Tokie neautorizuoti „Bhagavad-gītos“ komentarai vadinami Māyāvāda-bhāṣya, ir Viešpats Caitanya įspėjo mus saugotis jų autorių. Jis aiškiai sakė, kad kiekvienas, bandantis suvokti „Bhagavad-gītą“, kaip ją traktuoja māyāvādžiai, skaudžiai apsiriks. Dėl to suklaidintasis greičiausiai neteisingai pasirinks dvasinį vadovą ir nebegalės grįžti namo, atgal pas Dievą.

Mes siekiame vieno – pateikti „Bhagavad-gītą“ tokią, kokia ji yra, kad nukreiptume materijos sąlygotą mokinį į tą tikslą, dėl kurio kartą per Brahmos dieną, kartą per 8600000000 metų, Kṛṣṇa nužengia į mūsų planetą. Tą tikslą nurodo ir pati „Bhagavad-gītā“, o mes turime priimti ją tokią, kokia ji yra; kitaip stengtis suvokti „Bhagavad-gītą“ ir jos autorių,Viešpatį Kṛṣṇą, nėra jokios prasmės. Pirmiausia Viešpats Kṛṣṇa perteikė „Bhagavad-gītą“ Saulės dievui prieš keletą šimtų milijonų metų. Mes turime pripažinti šį faktą pasikliaudami Kṛṣṇos autoritetu ir, atmetę klaidingas interpretacijas, suprasti istorinę „Bhagavad-gītos“ reikšmę. Aiškinti „Bhagavad-gītą“ neatsižvelgiant į Kṛṣṇos valią – didžiausias įžeidimas, todėl norint jo išvengti reikia suvokti Viešpatį kaip Aukščiausiąjį Dievo Asmenį – taip, kaip tiesiogiai Jį suvokė Arjuna, pirmasis Viešpaties Kṛṣṇos mokinys. Toks „Bhagavad-gītos“ suvokimas yra iš tiesų naudingas ir autorizuotas; jis atneš žmonijai gėrį, padės įvykdyti gyvenimo misiją.

Kṛṣṇos sąmonės judėjimas žmonijai yra būtinas, nes nurodo, kaip pasiekti gyvenimo tobulumo viršūnę. „Bhagavad-gītā“ nuodugniai tai paaiškina. Deja, kai kurie pasauliečiai, mėgėjai pasiginčyti, naudojasi šia knyga kaip priedanga įskiepyti žmonėms savo demoniškus polinkius ir trukdo teisingai suvokti elementariausius gyvenimo principus. Kiekvienas žmogus turi žinoti apie Dievo, t.y. Kṛṣṇos, didybę, suvokti tikrąją gyvųjų esybių padėtį; kiekvienas turi žinoti, kad gyvoji esybė – amžinas tarnas. Netarnaujantis Kṛṣṇai tarnauja iliuzijai, jį valdo įvairios trijų materialios gamtos guṇų atmainos, ir jis amžinai klaidžioja gimimo ir mirties rate. Netgi tariamai išsivadavusiam mąstytojui māyāvādžiui tenka praeiti šį procesą. „Bhagavad-gītos“ išmintis – didis mokslas, ir visos be išimties gyvosios būtybės privalo išklausyti ją savo pačių labui.

Paprastus žmones, ypač Kali amžiuje, žavi išorinė Kṛṣṇos energija, ir jie klaidingai mano, kad atras laimę didindami materialią gerovę. Jie nenutuokia, kokia galinga ta materiali, arba išorinė, gamta, nes yra stipriai supančioti materialios gamtos dėsnių. Gyvoji esybė yra palaiminga Viešpaties neatskiriama dalelė, todėl tikroji jos paskirtis – tiesiogiai Jam tarnauti. Pakerėti iliuzijos mes visaip bandome jusliškai pasitenkinti, tačiau taip niekada nerasime laimės. Užuot tenkinę savo materialias jusles, privalome tenkinti Viešpaties jausmus. Tokia yra gyvenimo tobulumo viršūnė. Viešpats to nori ir reikalauja. Būtina suvokti šią pagrindinę „Bhagavad-gītos“ tiesą. Mūsų Kṛṣṇos sąmonės judėjimas neša ją viso pasaulio žmonėms. Kadangi mes neiškreipiame pagrindinės „Bhagavad- gītos, kokia ji yra“ minties, kiekvienas, kuris tikrai nori gauti naudos studijuodamas „Bhagavad-gītą“, pagalbos turi kreiptis į Kṛṣṇos sąmonės judėjimą. Tik šitaip, tiesiogiai Viešpaties vadovaujamas, jis praktiškai suvoks jos tiesas. Tikimės, kad jūsų dėmesiui pateikta „Bhagavad-gīta, kokia ji yra“ atneš žmonėms didžiausią naudą, ir jeigu nors vienas iš jų taps tyru Viešpaties bhaktu – vadinasi, mūsų pastangos nenuėjo veltui.

A. C. Bhaktivedanta Svamis
1971 m. gegužės 12
Sidnėjus, Australija