Pratarmė

Predslov

Iš pradžių mano parašytoji „Bhagavad-gītā, kokia ji yra“ turėjo dabartinę formą. Deja, leidžiant knygą pirmąjį kartą, originalo rankraštis buvo sutrumpintas beveik iki 400 puslapių, neliko iliustracijų, daugelis sanskrito tekstų neturėjo paaiškinimų. Visose kitose savo knygose – „Śrīmad- Bhāgavatam“, „Śrī Iśopaniṣadoje“ etc. – laikiausi tokios sistemos: pirmiausiai pateikiu sanskrito tekstą, paskui – anglišką jo transliteraciją, pažodinį bei literatūrinį vertimą ir pagaliau – komentarą. Tai suteikia knygai autentiškumo ir moksliškumo, o tekstų prasmė tampa aiški. Todėl manęs toli gražu nedžiugino būtinybė sutrumpinti pradinį rankraštį. Bet vėliau, kai „Bhagavad-gītos, kokia ji yra“ poreikis smarkiai išaugo, nemažas būrys mokslininkų ir bhaktų paprašė pateikti visą knygą. Taigi dabar skaitytojui siūlomas šios didžios pažinimo knygos originalas su išsamiais paramparos paaiškinimais. Tai daroma tam, kad Kṛṣṇos sąmonės judėjimas įgautų platesnį užmojį ir tvirtą pagrindą.

Pôvodne som napísal „Bhagavad-gītu — takú, aká je“ v tej podobe, ako ju vidíte pred sebou. Keď mala vyjsť táto kniha prvýkrát, musela byť nanešťastie skrátená o 400 strán a bola bez ilustrácií a výkladov k veršom. V mojich ostatných knihách — Śrīmad-Bhāgavatame, Śrí Īśopaniṣade atď. — som dodržiaval systém, ktorý najprv uvádzal pôvodný verš v devanāgarskom písme, prepis podľa medzinárodnej transliterácie, doslovný sanskṛtsko-anglický preklad, vlastný preklad a význam. Tým sa knihy stali veľmi autentické a odborné a zmysel textu bol jasný. Nebol som preto veľmi nadšený, keď som musel svoj pôvodný rukopis skrátiť. Avšak neskôr, keď záujem o Bhagavad-gītu — takú, aká je značne stúpol, žiadali ma mnohí profesori a oddaní, aby som vydal knihu v neskrátenej podobe. Súčasné vydanie je teda pokusom predložiť pôvodný rukopis tejto veľkej knihy poznania s komentármi, ktoré plne súhlasia s učením veľkých duchovných učiteľov (paramparā), aby sa tak Hnutie pre vedomie Kṛṣṇu mohlo šíriť ľahšie a rýchlejšie.

Mūsų Kṛṣṇos sąmonės judėjimas – autentiškas, istoriškai autorizuotas, atitinkantis žmogaus prigimtį ir transcendentinis, nes pagrįstas „Bhagavad- gīṭā, kokia ji yra“. Tolydžio jis tampa pačiu populiariausiu judėjimu pasaulyje, ypač tarp jaunimo. Tačiau ir vyresniosios kartos žmonės vis labiau ir labiau juo domisi, ir tas susidomėjimas išaugo tiek, kad mano mokinių tėvai ir seneliai įkvepia mus tolesnei veiklai, tapdami nuolatiniais mūsų didžios Tarptautinės Kṛṣṇos sąmonės bendrijos nariais. Los Andžele daugelis tėvų apsilankydavo pas mane, norėdami padėkoti, kad propaguoju Kṛṣṇos sąmonės judėjimą visame pasaulyje. Kai kurie jų teigė, jog amerikiečiams labai pasisekė, kad pradėjau Kṛṣṇos sąmonės judėjimą būtent Amerikoje. Tačiau tikrasis jo pradininkas – Patsai Viešpats Kṛṣṇa, nes judėjimas iš tikrųjų prasidėjo labai seniai ir pasiekė žmonių visuomenę mokinių seka. Jeigu man ir priskiriami kai kurie jo organizavimo nuopelnai, tai iš tikrųjų jie priklauso mano amžinam dvasiniam mokytojui Jo Dieviškajai Kilnybei Oṁ Viṣṇupādai Paramahaṁsai Parivrājakācāryai Aṣṭottara-śatai Śrī Śrīmad Bhaktisiddhāntai Sarasvačiui Gosvāmiui Mahārājai Prabhupādai.

Naše Hnutie pre vedomie Kṛṣṇu je pravé, historicky autorizované, prirodzené a transcendentálne vzhľadom na to, že sa zakladá na Bhagavad-gīte — takej, aká je. Postupne sa stáva najpopulárnejším hnutím na celom svete, najmä medzi mladými ľuďmi. Ale aj staršia generácia sa oňho začína zaujímať čoraz viac a viac, a to do takej miery, že otcovia a dedovia mojich žiakov nás povzbudzujú a stávajú sa patrónmi našej veľkej spoločnosti, Medzinárodnej spoločnosti pre vedomie Kṛṣṇu. Mnohí otcovia a matky mojich študentov v Los Angeles za mnou prichádzajú, aby mi poďakovali za to, že som založil toto hnutie a že sa ho snažím šíriť po celom svete. Avšak skutočným otcom tohoto hnutia je Pán Kṛṣṇa samotný, pretože začalo v dávnej minulosti a k nám sa dostáva prostredníctvom postupnosti duchovných učiteľov. Ak teda chceme v tejto súvislosti vyjadriť nejaké uznanie, potom musíme poďakovať môjmu večnému duchovnému učiteľovi, Jeho Božskej Milosti Oṁ Viṣṇupādovi Paramahaṁsovi Parivrājakācāryovi 108 Śrī Śrīmad Bhaktisiddhāntovi Sarasvatīmu Gosvāmīmu Mahārājovi Prabhupādovi.

Aš pats padariau tik tiek, kad pasistengiau pateikti „Bhagavad-gītą“ tokią, kokia ji yra, neiškreipdamas tikrosios jos prasmės. Iki mano išleistosios „Bhagavad-gītos, kokia ji yra“ beveik visi angliški „Bhagavad-gītos“ leidimai pataikavo kažkieno asmeninėms ambicijoms, tuo tarpu mes stengėmės parodyti, kokia yra Aukščiausiojo Dievo Asmens, Kṛṣṇos, misija. Mūsų užduotis – persakyti Paties Kṛṣṇos, o ne kokio nors pasaulietiškai samprotaujančio politiko, filosofo ar mokslininko valią, nes jie, nors ir gerai išmano kitus dalykus, menkai tepažįsta Kṛṣṇą. Kai Kṛṣṇa sako: man-manā bhava mad-bhakto mad-yājī māṁ namaskuru ir t.t., mes, priešingai nei vadinamieji mokslininkai, neatsiejame Kṛṣṇos nuo Jo vidinės dvasios. Nėra jokio skirtumo tarp Kṛṣṇos vardo, Kṛṣṇos pavidalo, Kṛṣṇos savybių, Jo pramogų etc., nes Kṛṣṇa – Absoliutas. Šią Kṛṣṇos, kaip Absoliuto, padėtį sunkiai suvokia tas, kuris nėra Kṛṣṇos bhaktas ir nepriklauso paramparai (mokinių sekai). Paprastai tariami mokslininkai, politikai, filosofai ir svāmiai gerai nesupranta Kṛṣṇos, todėl rašydami komentarus „Bhagavad-gītai“ stengiasi išstumti Jį iš knygos, palaidoti. Tokie neautorizuoti „Bhagavad-gītos“ komentarai vadinami Māyāvāda-bhāṣya, ir Viešpats Caitanya įspėjo mus saugotis jų autorių. Jis aiškiai sakė, kad kiekvienas, bandantis suvokti „Bhagavad-gītą“, kaip ją traktuoja māyāvādžiai, skaudžiai apsiriks. Dėl to suklaidintasis greičiausiai neteisingai pasirinks dvasinį vadovą ir nebegalės grįžti namo, atgal pas Dievą.

Ak vôbec mám nejaké osobné zásluhy, tak len vďaka tomu, že som sa snažil predložiť Bhagavad-gītu — takú, aká je, bez akýchkoľvek úprav. Skoro všetky anglické vydania Bhagavad-gīty, ktoré vyšli pred týmto vydaním, mali v úmysle vyzdvihnúť autorove osobné ambície. Náš pokus predložiť Bhagavad-gītu — takú, aká je si však kladie za cieľ predložiť posolstvo Najvyššej Božskej Osobnosti, Śrí Kṛṣṇu. Našou úlohou nie je predložiť Kṛṣṇovu vôľu tak, ako to robia svetskí špekulanti, politici, filozofi a vedci, ktorí toho o Kṛṣṇovi napriek svojej učenosti veľa nevedia. Keď Kṛṣṇa hovorí: man-manā bhava mad-bhakto mad-yājī māṁ namaskuru..., netvrdíme ako takzvaní učenci, že Kṛṣṇa a Jeho „vnútorný duch“ sa od seba líšia. Kṛṣṇa je absolútny, a preto nie je rozdiel medzi Kṛṣṇovým menom, Kṛṣṇovou podobou, Kṛṣṇovými vlastnosťami, Kṛṣṇovými zábavami atď. Človek, ktorý nie je Kṛṣṇov oddaný v systéme paramparā (učeníckej postupnosti), ťažko pochopí Kṛṣṇovo absolútne postavenie. Títo takzvaní učenci, politici, filozofi a svāmīovia nemajú dokonalé poznanie o Kṛṣṇovi a snažia sa Ho vo svojich komentároch k Bhagavad-gīte zavrhnúť alebo zabiť. Také neautorizované komentáre k Bhagavad-gīte sú známe ako Māyāvāda-bhāṣya a Pán Caitanya nás pred nimi varoval. Śrī Caitanya Mahāprabhu jasne povedal, že každý, kto sa pokúša porozumieť Bhagavad-gīte z māyāvādskeho hľadiska, sa dopúšťa chyby, následkom čoho bude zvedený z cesty duchovného života a nebude schopný vrátiť sa späť domov, späť k Bohu.

Mes siekiame vieno – pateikti „Bhagavad-gītą“ tokią, kokia ji yra, kad nukreiptume materijos sąlygotą mokinį į tą tikslą, dėl kurio kartą per Brahmos dieną, kartą per 8600000000 metų, Kṛṣṇa nužengia į mūsų planetą. Tą tikslą nurodo ir pati „Bhagavad-gītā“, o mes turime priimti ją tokią, kokia ji yra; kitaip stengtis suvokti „Bhagavad-gītą“ ir jos autorių,Viešpatį Kṛṣṇą, nėra jokios prasmės. Pirmiausia Viešpats Kṛṣṇa perteikė „Bhagavad-gītą“ Saulės dievui prieš keletą šimtų milijonų metų. Mes turime pripažinti šį faktą pasikliaudami Kṛṣṇos autoritetu ir, atmetę klaidingas interpretacijas, suprasti istorinę „Bhagavad-gītos“ reikšmę. Aiškinti „Bhagavad-gītą“ neatsižvelgiant į Kṛṣṇos valią – didžiausias įžeidimas, todėl norint jo išvengti reikia suvokti Viešpatį kaip Aukščiausiąjį Dievo Asmenį – taip, kaip tiesiogiai Jį suvokė Arjuna, pirmasis Viešpaties Kṛṣṇos mokinys. Toks „Bhagavad-gītos“ suvokimas yra iš tiesų naudingas ir autorizuotas; jis atneš žmonijai gėrį, padės įvykdyti gyvenimo misiją.

Jediný dôvod, prečo predkladáme Bhagavad gītu — takú, aká je, je viesť zmäteného čitateľa za rovnakým účelom, za akým Kṛṣṇa zostupuje na túto planétu raz v Brahmovom dni alebo raz za 8 600 000 000 rokov. Tento dôvod je presne opísaný v Bhagavad-gīte a ako taký ho prijímame. Aký význam by inak mala snaha pochopiť Bhagavad-gītu a jej rečníka, Kṛṣṇu? Pán Kṛṣṇa pôvodne predniesol Bhagavad-gītu bohu Slnka približne pred sto miliónmi rokmi. Túto skutočnosť musíme prijať a tak pochopiť historickú dôležitosť Bhagavad-gīty na základe Kṛṣṇovej výpovede a bez dezinterpretácií. Vykladať Bhagavad-gītu bez ohľadu na Kṛṣṇovu vôľu je ten najväčší priestupok. Aby sme sa vyvarovali tejto chyby, musíme chápať Kṛṣṇu ako Najvyššiu Božskú Osobnosť tak, ako to urobil Arjuna, Kṛṣṇov prvý žiak. Také pochopenie Bhagavad-gīty je vskutku prospešné a vhodné pre rozvoj ľudskej spoločnosti a naplnenie životného zmyslu.

Kṛṣṇos sąmonės judėjimas žmonijai yra būtinas, nes nurodo, kaip pasiekti gyvenimo tobulumo viršūnę. „Bhagavad-gītā“ nuodugniai tai paaiškina. Deja, kai kurie pasauliečiai, mėgėjai pasiginčyti, naudojasi šia knyga kaip priedanga įskiepyti žmonėms savo demoniškus polinkius ir trukdo teisingai suvokti elementariausius gyvenimo principus. Kiekvienas žmogus turi žinoti apie Dievo, t.y. Kṛṣṇos, didybę, suvokti tikrąją gyvųjų esybių padėtį; kiekvienas turi žinoti, kad gyvoji esybė – amžinas tarnas. Netarnaujantis Kṛṣṇai tarnauja iliuzijai, jį valdo įvairios trijų materialios gamtos guṇų atmainos, ir jis amžinai klaidžioja gimimo ir mirties rate. Netgi tariamai išsivadavusiam mąstytojui māyāvādžiui tenka praeiti šį procesą. „Bhagavad-gītos“ išmintis – didis mokslas, ir visos be išimties gyvosios būtybės privalo išklausyti ją savo pačių labui.

Vedomie Kṛṣṇu je pre ľudskú spoločnosť bytostne dôležité, pretože poskytuje najvyššiu životnú dokonalosť. Táto dokonalosť je jasne opísaná v Bhagavad-gīte. Svetskí špekulanti nanešťastie využili Bhagavad-gītu na vyzdvihnutie svojich démonských vlastností a odlákanie pozornosti ľudí od správneho pochopenia jednoduchých životných zásad. Každý by mal vedieť, aký nesmierne veľký je Boh alebo Kṛṣṇa, a aké je skutočné postavenie živých bytostí. Mali by sme vedieť, že sme večnými služobníkmi, a že ak neslúžime Kṛṣṇovi, musíme slúžiť ilúzii hmotnej prírody a následkom toho ustavične putovať v kolobehu rodenia sa a smrti. Dokonca aj takzvaní oslobodení māyāvādski špekulanti musia podstúpiť tento proces. Toto poznanie je veľká veda a mali by sme ju všetci vo vlastnom záujme študovať.

Paprastus žmones, ypač Kali amžiuje, žavi išorinė Kṛṣṇos energija, ir jie klaidingai mano, kad atras laimę didindami materialią gerovę. Jie nenutuokia, kokia galinga ta materiali, arba išorinė, gamta, nes yra stipriai supančioti materialios gamtos dėsnių. Gyvoji esybė yra palaiminga Viešpaties neatskiriama dalelė, todėl tikroji jos paskirtis – tiesiogiai Jam tarnauti. Pakerėti iliuzijos mes visaip bandome jusliškai pasitenkinti, tačiau taip niekada nerasime laimės. Užuot tenkinę savo materialias jusles, privalome tenkinti Viešpaties jausmus. Tokia yra gyvenimo tobulumo viršūnė. Viešpats to nori ir reikalauja. Būtina suvokti šią pagrindinę „Bhagavad-gītos“ tiesą. Mūsų Kṛṣṇos sąmonės judėjimas neša ją viso pasaulio žmonėms. Kadangi mes neiškreipiame pagrindinės „Bhagavad- gītos, kokia ji yra“ minties, kiekvienas, kuris tikrai nori gauti naudos studijuodamas „Bhagavad-gītą“, pagalbos turi kreiptis į Kṛṣṇos sąmonės judėjimą. Tik šitaip, tiesiogiai Viešpaties vadovaujamas, jis praktiškai suvoks jos tiesas. Tikimės, kad jūsų dėmesiui pateikta „Bhagavad-gīta, kokia ji yra“ atneš žmonėms didžiausią naudą, ir jeigu nors vienas iš jų taps tyru Viešpaties bhaktu – vadinasi, mūsų pastangos nenuėjo veltui.

Ľudia všeobecne, a obzvlášť v tomto veku Kali, sú okúzlení Kṛṣṇovou vonkajšou energiou a preto si falošne myslia, že rozvoj hmotného pohodlia prinesie všetkým šťastie. Nevedia, že hmotná alebo vonkajšia energia (príroda) je veľmi mocná a každý je spútaný prísnymi zákonmi hmotnej prírody. Živá bytosť je v skutočnosti čiastočkou Pána a jej prirodzeným postavením je oddane slúžiť Pánovi. Pod vplyvom ilúzie sa rôznymi spôsobmi snažíme uspokojiť naše vlastné zmysly, a nájsť tak šťastie, no nevieme, že to nie je spôsob, ako sa stať šťastnými. Namiesto uspokojovania našich vlastných zmyslov by sme sa mali snažiť uspokojiť Pánove zmysly. To je najvyššia životná dokonalosť. To je to, čo Pán vyžaduje a chce. Každý by mal pochopiť tento ústredný bod Bhagavad-gīty. Naše Hnutie pre vedomie Kṛṣṇu sa snaží šíriť túto základnú myšlienku po celom svete, a keďže Bhagavad-gītu neznečisťujeme, každý, kto chce získať prospech zo štúdia Bhagavad-gīty, musí dostať pomoc od Hnutia pre vedomie Kṛṣṇu, aby mohol prakticky porozumieť Bhagavad-gīte pod priamym Kṛṣṇovým vedením. Dúfame, že ľudia získajú zo štúdia Bhagavad-gīty — takej, aká je najväčší možný prospech, a ak sa čo i len jeden človek stane čistým oddaným Pána, budeme našu snahu považovať za úspešnú.

A. C. Bhaktivedanta Svamis
1971 m. gegužės 12
Sidnėjus, Australija

12 Máj 1971, Sydney, Austrália
A. C. Bhaktivedanta Swami