TEXT 14

VERZ 14

Tekstas

Besedilo

ananya-cetāḥ satataṁ
yo māṁ smarati nityaśaḥ
tasyāhaṁ su-labhaḥ pārtha
nitya-yuktasya yoginaḥ

Synonyms

ananya-cetāḥ — nenukrypstančiu protu; satatam — nuolatos; yaḥ — kas tik; mām — Mane (Kṛṣṇą); smarati — prisimena; nitya-śaḥ — reguliariai; tasya — jam; aham — Aš esu; su-labhaḥ — labai lengvai pasiekiamas; pārtha — o Pṛthos sūnau; nitya — reguliariai; yuktasya — užsiėmusiam; yoginaḥ — bhaktui.

ananya-cetāḥ – ne da bi mislil na kar koli drugega; satatam – zmeraj; yaḥ – vsakdo, kdor; mām – Mene (Kṛṣṇe); smarati – se spominja; nityaśaḥ – zmeraj; tasya – zanj; aham – sem; su-labhaḥ – zelo lahko dosegljiv; pārtha – o Pṛthin sin; nitya – brez prestanka; yuktasya – tako delujočega; yoginaḥ – za bhakto.

Translation

Lengva Mane laimėti tam, kuris visada atmena Mane ir negalvoja apie nieką kitą, nes jis, o Pṛthos sūnau, be paliovos su pasiaukojimu Man tarnauja.

O Pṛthin sin, kdor se Me zmeraj spominja in ne misli na nič drugega, Me zlahka doseže, saj Mi neprenehoma vdano služi.

Purport

KOMENTARAS: Posmas nusako galutinį tikslą, kurį pasiekia besąlygiškai Aukščiausiajam Dievo Asmeniui pasiaukoję bhaktai, tarnaujantys Jam pagal bhakti-yogos sistemą. Ankstesniuose posmuose buvo paminėti keturi bhaktų tipai: kenčiantys, smalsūs, ieškantys materialios naudos ir spekuliatyvūs filosofai. Ten buvo nusakyti ir skirtingi išsivadavimo keliai: karma- yoga, jñāna-yoga ir haṭha-yoga. Šios yogos sistemos iš dalies grindžiamos bhakti, tačiau šiame posme kalbama būtent apie gryną bhakti-yogą, be jokių jñānos, karmos ar haṭhos priemaišų. Žodis ananya-cetāḥ pažymi, kad tyras bhakti-yogas netrokšta nieko, išskyrus Kṛṣṇą. Tyras bhaktas nenori pakilti į dangaus planetas, nesiekia vienovės su brahmajyoti – išvadavimo iš materijos pinklių. Tyras bhaktas netrokšta nieko. „Caitanya-caritāmṛtoje“ jis vadinamas niṣkāma – neturinčiu jokių asmeninių išskaičiavimų. Visiška ramybė – tai jo privilegija, ji nepriklauso tiems, kurie vaikosi asmeninės naudos. Jñāna-yogas, karma-yogas, haṭha-yogas turi savanaudiškų tikslų, tuo tarpu tobulas bhaktas tenori tik suteikti malonumo Aukščiausiajam Dievo Asmeniui ir netrokšta nieko kito. Todėl Viešpats sako, kad kiekvienas, kuris besąlygiškai pasiaukojo Jam, lengvai Jį laimi.

Ta verz govori o končnem cilju čistih bhakti-yogījev, ki služijo Vsevišnji Božanski Osebnosti. V predhodnih verzih so bile omenjene štiri vrste bhakt: nesrečni, vedoželjni, tisti, ki bi radi materialno udobje, in spekulativni filozofi. Opisane so bile tudi različne metode za dosego osvoboditve: karma-yoga, jñāna-yoga in haṭha-yoga. Te vrste yoge vsebujejo nekaj elementov bhakti, ta verz pa govori o čisti bhakti-yogi, ki je brez primesi jñāne, karme in haṭhe. Iz besede ananya-cetāḥ je razvidno, da si čisti bhakti-yogī ne želi ničesar razen Kṛṣṇe. Čisti bhakta si ne želi oditi na rajske planete in ne poskuša postati eno z brahmajyotijem ali pa se osvoboditi iz materialnega sveta. Ničesar si ne želi. V Caitanya-caritāmṛti je tak bhakta opisan z besedo niṣkāma, kar pomeni, da nima sebičnih želja. Samo on je popolnoma miren, tisti, ki stremijo za lastno koristjo, pa nikoli ne najdejo miru. Medtem ko imajo jñāna-yogī, karma-yogī in haṭha-yogī sebične interese, si čisti bhakta želi samo zadovoljiti Vsevišnjo Božansko Osebnost. Gospod zato pravi, da Ga vsakdo, kdor Mu je neomajno vdan, zlahka doseže.

Tyras bhaktas visuomet su pasiaukojimu tarnauja Kṛṣṇai, vienam iš įvairių Jo asmeniškų pavidalų. Kṛṣṇa apsireiškia įvairiomis pilnutinėmis ekspansijomis ir inkarnacijomis, pavyzdžiui, Rāma ar Nṛsiṁha. Bhaktas gali pasirinkti bet kurį iš šių transcendentinių Aukščiausio Viešpaties pavidalų ir, su meile Jam tarnaudamas, sutelkti į Jį savo protą. Tokiam bhaktui nekyla problemų, kurios kamuoja praktikuojančius kitas yogas. Bhakti- yoga labai paprasta ir skaisti, ją lengva atlikti. Pradėti galima tiesiog Hare Kṛṣṇa kartojimu. Viešpats maloningas visiems, tačiau, kaip minėjome, Jis ypač palankus tiems, kurie nuolatos ir nenukrypstamai Jam tarnauja. Tokiems bhaktams Viešpats įvairiapusiškai padeda. Vedose („Kaṭha Upaniṣada“ 1.2.23) teigiama: yam evaiṣa vṛṇute tena labhyas/ tasyaiṣa ātmā vivṛṇute tanuṁ svāṁ – kas yra visiškai atsidavęs Aukščiausiajam Viešpačiui ir su pasiaukojimu Jam tarnauja, tas pažįsta Jį tokį, koks Jis yra. O „Bhagavad-gītoje“ (10.10) sakoma: dadāmi buddhi-yogaṁ tam – tokiam bhaktui Viešpats duoda tiek išminties, kad šis galėtų ateiti pas Jį į dvasinę karalystę.

Čisti bhakta zmeraj vdano služi Kṛṣṇi v eni od Njegovih osebnih podob. Obstaja več popolnih emanacij in inkarnacij Kṛṣṇe, kakršni sta na primer Rāma in Nṛsiṁha. Bhakta se lahko osredotoči na katero koli izmed teh transcendentalnih podob Vsevišnjega Gospoda ter služi Gospodu z ljubeznijo in vdanostjo. Tak bhakta se ne srečuje s problemi, na kakršne naletijo tisti, ki se ukvarjajo z drugimi vrstami yoge. Bhakti-yoga je zelo preprosta, čista in lahka metoda samospoznavanja. Začnemo lahko preprosto s petjem mantre Hare Kṛṣṇa. Gospod je milosten do vsakogar, kot že rečeno, pa je posebej naklonjen tistim, ki se povsem posvetijo služenju Njemu. Takim bhaktam Gospod pomaga na različne načine. V Vedah (Kaṭha Upaniṣada 1.2.23) je rečeno: yam evaiṣa vṛṇute tena labhyas / tasyaiṣa ātmā vivṛṇute tanuṁ svām – kdor je popolnoma predan Vsevišnjemu Gospodu in Mu vdano služi, lahko spozna Gospoda takega, kakršen je. Bhagavad-gītā (10.10) pa pravi: dadāmi buddhi-yogaṁ tam – takemu bhakti da Gospod inteligenco, ki mu omogoči, da nazadnje odide k Njemu, v duhovno kraljestvo.

Išskirtinė tyro bhakto savybė ta, kad jis visada, nepriklausomai nuo laiko ir vietos, mąsto tiktai apie Kṛṣṇą ir apie nieką daugiau. Tam niekas neturi kliudyti. Jis turi būti pasiryžęs tarnauti bet kur ir bet kada. Kai kas teigia, kad bhaktas turįs gyventi šventose vietose: Vṛdāvanoje ar kokiame nors šventame mieste, kur gyveno Viešpats. Tačiau tyras bhaktas gali gyventi bet kur ir pasiaukojimo tarnyste Viešpačiui sukurti Vṛndāvanos atmosferą. Śrī Advaita kartą taip tarė Viešpačiui Caitanyai: „Kur Tu, o Viešpatie – ten Vṛndāvana.“

Posebna odlika čistega bhakte je, da zmeraj misli samo na Kṛṣṇo in Ga v nobenih okoliščinah ne pozabi. Zmeraj in povsod služi Gospodu in ga pri tem nič ne ovira. Nekateri pravijo, da bi moral bhakta prebivati na svetih mestih, kot so Vṛndāvana in drugi sveti kraji, kjer je živel Gospod, toda čisti bhakta lahko živi kjer koli in tam z vdanim služenjem ustvari vzdušje Vṛndāvane. Śrī Advaita je dejal Gospodu Caitanyi: „Kjer si Ti, o Gospod, tam je Vṛndāvana.“

Žodžiai satatam ir nityaśah, reiškiantys „visada“, „reguliariai“ ar „kasdien“, rodo, kad tyras bhaktas visą laiką prisimena Kṛṣṇą ir Jį medituoja. Tokiom savybėm pasižyminčiam tyram bhaktui Viešpats labai lengvai pasiekiamas. Bhakti-yoga – tai sistema, kuriai Gīta teikia pirmenybę. Paprastai bhakti-yogai tarnauja penkiais skirtingais būdais: (1) śānta- bhakta atlieka neutralią pasiaukojimo tarnystę; (2) dāsya-bhakta pasiaukojęs tarnauja, atlikdamas tarno vaidmenį; (3) sākhya-bhakta tarnauja, atlikdamas draugo vaidmenį; (4) vātsalya-bhakta tarnauja, atlikdamas vieno iš tėvų vaidmenį; (5) mādhurya-bhakta tarnauja Aukščiausiajam Viešpačiui kaip mylimam sutuoktiniui. Bet kuriuo iš šių atvejų tyras bhaktas nuolatos su transcendentine meile tarnauja Aukščiausiajam Viešpačiui ir negali Jo pamiršti, taigi Viešpats jam lengvai pasiekiamas. Kaip tyras bhaktas nė akimirkai negali pamiršti Aukščiausiojo Viešpaties, taip ir Aukščiausiasis Viešpats nė akimirkai neužmiršta Savo tyro bhakto. Šį didį palaiminimą teikia Kṛṣṇos įsisąmoninimo procesas, mahā-mantros kartojimas: Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare.

Kot je razvidno iz besed satatam in nityaśaḥ, ki pomenita „zmeraj“, „redno“ oziroma „vsak dan“, se čisti bhakta nenehno spominja Kṛṣṇe in ves čas misli Nanj. To so odlike čistega bhakte, kateremu je Gospod najlaže dosegljiv. Bhakti-yoga je sistem yoge, ki mu daje Gītā prednost pred vsemi drugimi oblikami yoge. Bhakti-yogīji služijo Gospodu na pet načinov: (1) śānta-bhakte Mu služijo v nevtralnem položaju, (2) dāsya-bhakte Mu služijo kot služabniki gospodarju, (3) sākhya-bhakte Mu služijo kot prijatelji, (4) vātsalya-bhakte Mu služijo v vlogi očeta ali matere, (5) mādhurya-bhakte pa služijo Vsevišnjemu Gospodu v ljubezenskem odnosu. Čisti bhakta brez prestanka s transcendentalno ljubeznijo služi Vsevišnjemu Gospodu na enega od teh načinov in nikoli ne pozabi Gospoda, zato Ga zlahka doseže. Kakor on niti za trenutek ne pozabi Vsevišnjega Gospoda, tako tudi Vsevišnji Gospod niti za trenutek ne pozabi Svojega čistega bhakte. To je velik blagoslov, ki ga dobi, kdor se posveti metodi zavesti Kṛṣṇe, petju mahā-mantre: Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare / Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare.