TEXT 42
VERŠ 42
Tekstas
Verš
hṛt-sthaṁ jñānāsinātmanaḥ
chittvainaṁ saṁśayaṁ yogam
ātiṣṭhottiṣṭha bhārata
hṛt-sthaṁ jñānāsinātmanaḥ
chittvainaṁ saṁśayaṁ yogam
ātiṣṭhottiṣṭha bhārata
Synonyms
Synonyma
tasmāt — preto; ajñāna-sambhūtam — zrodenú z nevedomosti; hṛt-stham — sídliacu v srdci; jñāna — poznanie; asinā — so zbraňou; ātmanaḥ — vlastného „ja“; chittvā — rozotni; enam — túto; saṁśayam — pochybnosť; yogam — v yoge; ātiṣṭha — buď umiestnený; uttiṣṭha — povstaň k boju; bhārata — ó, Bharatovec.
Translation
Překlad
Todėl žinojimo ginklu nukauki abejones, kurias neišmanymas pagimdė tavo širdyje. Apsiginklavęs yoga, o Bhārata, pakilki ir kovoki.
Preto mečom poznania rozotni svoje pochybnosti, ktoré sa z nevedomosti zrodili v tvojom srdci, a ozbrojený yogou povstaň k boju, ó, Bharatovec.“
Purport
Význam
KOMENTARAS: Yogos sistema, kurios mokoma šiame skyriuje, vadinasi sanātana-yoga, arba gyvosios esybės amžina veikla. Šiai yogai būdingos dvi aukojamosios veiklos formos: pirma – materialių gėrybių aukojimas, antra – savojo „aš“ pažinimas, o tai – gryna dvasinė veikla. Jeigu materialių gėrybių aukojimas nėra susiejamas su dvasiniu pažinimu, tai tokia auka – materiali. Bet kai atnašaujama su dvasiniu tikslu, t.y. atliekama pasiaukojimo tarnystė, auka įgyja savo tikrąją prasmę. Nagrinėdami dvasinę veiklą pastebėsime, kad ji būna dviejų rūšių: savojo „aš“ (ar savo prigimtinio būvio) ir tiesos apie Aukščiausiąjį Dievo Asmenį suvokimas. Kas eina „Bhagavad-gītos“, kokia ji yra, nurodytu keliu, lengvai suvokia šiuos du svarbius dvasinio pažinimo aspektus. Jam nesunku tobulai suvokti savąjį „aš“ kaip neatskiriamą Viešpaties dalelę. Toks suvokimas naudingas žmogui, nes padeda suprasti transcendentinius Viešpaties žygius. Skyriaus pradžioje Pats Aukščiausiasis Viešpats aiškina Savo transcendentinius žygius. Nesuvokiantis Gītos pamokymų yra netikintysis, jis neteisingai naudojasi daline nepriklausomybe, kurią jam dovanojo Viešpats. Tas, kuris nepaisant šių pamokymų, nesupranta tikrosios Viešpaties prigimties, nesuvokia Jį esant amžiną, palaimingą, visą žinantį Dievo Asmenį – iš tiesų yra didžiausias kvailys. Neišmanymas įveikiamas laipsniškai perimant Kṛṣṇos sąmonės principus. Kṛṣṇos sąmonė pažadinama per įvairias aukas pusdieviams, Brahmanui, per lytinio susilaikymo auką, reglamentuotą šeimyninį gyvenimą, juslių suvaldymą, mistinės yogos praktiką, askezę, materialių turtų atsisakymą, Vedų studijavimą, dalyvavimą varṇāśrama- dharmos socialinės institucijos gyvenime. Visa tai laikoma auka ir grindžiama reglamentuota veikla. Tačiau svarbiausias visų minėtųjų veiksmų faktorius yra savęs pažinimas. Kas siekia šio tikslo, yra tikrasis „Bhagavad-gītos“ pasekėjas, o abejojąs Kṛṣṇos autoritetu patiria nuopuolį. Todėl yra patartina „Bhagavad-gītą“ ar bet kurį kitą šventraštį studijuoti vadovaujant bona fide dvasiniam mokytojui ir su atsidavimu jam tarnaujant. Bona fide dvasinis mokytojas priklauso mokinių sekai, kurios pradžia siekia amžinybę, jis nė kiek nenukrypsta nuo Aukščiausiojo Viešpaties nurodymų, išsakytų prieš milijonus metų Saulės dievui ir per jį „Bhagavad-gītos“ pamokymų forma atėjusių į žemės karalystę. Todėl reikia eiti „Bhagavad-gītos“ nurodytu keliu, kaip tai rekomenduojama pačioje Gītoje, vengiant šlovės siekiančių savanaudžių, kurie kitus nuvilioja nuo teisingo kelio. Viešpats, be jokių abejonių, yra Aukščiausioji Asmenybė, o Jo veiksmai transcendentalūs. Šią tiesą suvokęs jau yra išsivadavęs, net jei dar tik pradeda studijuoti „Bhagavad-gītą“.
Yoga, ktorá bola vysvetlená v tejto kapitole, sa nazýva sanātana-yoga, večná činnosť živých bytostí, a obsahuje dva druhy obetí: jednou je obetovanie hmotného majetku a druhou čistá duchovná činnosť spočívajúca v poznaní vlastného „ja“. Keď nie je obetovanie hmotného majetku spojené s duchovnou realizáciou, stáva sa taká obeť obyčajnou hmotnou činnosťou. Oproti tomu ten, kto koná také obete s duchovným cieľom alebo ako oddanú službu, koná dokonalú obeť. Keď si povšimneme duchovné aktivity, zistíme, že aj tie sa rozdeľujú na dva druhy: poznanie vlastného „ja“ (čiže našej skutočnej povahy) a poznanie pravdy, týkajúce sa Najvyššej Božskej Osobnosti. Kto sa vydá na pravú cestu Bhagavad-gīty takej, aká je, veľmi ľahko porozumie týmto dvom dôležitým druhom transcendentálneho poznania. Bez problémov dosiahne dokonalé poznanie, že duša je čiastočkou Boha, a ľahko porozumie transcendentálnej povahe Pánových činov. Na začiatku tejto kapitoly rozprával Śrī Kṛṣṇa osobne o Svojich transcendentálnych činnostiach. Kto nechápe pokyny Gīty, je falošný a zneužíva čiastočnú nezávislosť, ktorú mu Pán pridelil. Ak niekto nechápe pravú, večnú, blaženú a vševedúcu povahu Božskej Osobnosti napriek všetkým informáciám, je to určite prvotriedny hlupák. Nevedomosť možno odstrániť, ak postupne prijmeme zásady oddanej služby vykonávanej pre uspokojenie Kṛṣṇu a riadime sa podľa nich. Vedomie Kṛṣṇu sa prebúdza vďaka rozličným obetiam polobohom, Najvyššiemu Brahmanu, vďaka celibátu, v manželstve vďaka ovládaniu zmyslov, vďaka vykonávaniu mystickej yogy, odriekaniu, obetovaniu hmotného majetku, štúdiu Ved a vďaka spoločenskému zriadeniu nazývanému varṇāśrama-dharma. Všetky tieto činnosti sa nazývajú obeťami a sú založené na usmernenej činnosti. Ich najdôležitejším faktorom je však sebarealizácia. Pre ozajstného stúpenca Bhagavad-gīty je sebarealizácia najvyšším cieľom, ale ten, kto pochybuje o Kṛṣṇovej autorite, poklesne. Preto dostávame radu, aby sme pokorne študovali Bhagavad-gītu a ostatné písma pod vedením pravého duchovného učiteľa a pokorne mu slúžili. Pravý duchovný učiteľ patrí do večnej učeníckej postupnosti a neodkláňa sa od pokynov Najvyššieho Pána, ktoré pred miliónmi rokov predniesol bohu Slnka. Od neho sa Bhagavad-gītā dostala na Zem k ľuďom. Človek by mal dodržiavať zásady Bhagavad-gīty tak, ako sú v nej opísané, a dávať si pozor na sebcov, ktorí túžia po sebapovýšení a zvádzajú ostatných z pravej cesty. Śrī Kṛṣṇa je nepochybne Najvyššia Osobnosť a Jeho činnosti sú transcendentálne. Kto tomu rozumie, je od samého začiatku svojho štúdia Bhagavad-gīty oslobodenou dušou.
Taip Bhaktivedanta baigia komentuoti ketvirtąjį „Śrīmad Bhagavad-gītos“ skyrių, pavadintą „Transcendentinis žinojimas“.
Takto končia Bhaktivedantove výklady k štvrtej kapitole Śrīmad Bhagavad-gīty, nazvanej „Transcendentálne poznanie“.