TEXT 42

STIH 42

Tekstas

Tekst

tasmād ajñāna-sambhūtaṁ
hṛt-sthaṁ jñānāsinātmanaḥ
chittvainaṁ saṁśayaṁ yogam
ātiṣṭhottiṣṭha bhārata

Synonyms

tasmāt — todėl; ajñāna-sambhūtam — neišmanymo pagimdytą; hṛt-stham — esančią širdyje; jñāna — žinojimo; asinā — ginklu; ātmanaḥ — savojo „aš“; chittvā — nukirtęs; enam — šią; saṁśayam — abejonę; yogam — yogoje; ātiṣṭha — būk; uttiṣṭha — pakilki kovai; bhārata — o Bharatos aini.

tasmāt – stoga; ajñāna-sambhūtam – rođenu iz neznanja; hṛt-stham – koja se nalazi u srcu; jñāna – znanja; asinā – oružjem; ātmanaḥ – o jastvu; chittvā – sasijeci; enam – tu; saṁśayam – sumnju; yogam – u yogi; ātiṣṭha – utemelji se; uttiṣṭha – ustani i bori se; bhārata – o potomče Bharate.

Translation

Todėl žinojimo ginklu nukauki abejones, kurias neišmanymas pagimdė tavo širdyje. Apsiginklavęs yoga, o Bhārata, pakilki ir kovoki.

Stoga oružjem znanja sasijeci sumnje koje su se pojavile u tvom srcu zbog neznanja. Naoružan yogom, o Bhārata, ustani i bori se.

Purport

KOMENTARAS: Yogos sistema, kurios mokoma šiame skyriuje, vadinasi sanātana-yoga, arba gyvosios esybės amžina veikla. Šiai yogai būdingos dvi aukojamosios veiklos formos: pirma – materialių gėrybių aukojimas, antra – savojo „aš“ pažinimas, o tai – gryna dvasinė veikla. Jeigu materialių gėrybių aukojimas nėra susiejamas su dvasiniu pažinimu, tai tokia auka – materiali. Bet kai atnašaujama su dvasiniu tikslu, t.y. atliekama pasiaukojimo tarnystė, auka įgyja savo tikrąją prasmę. Nagrinėdami dvasinę veiklą pastebėsime, kad ji būna dviejų rūšių: savojo „aš“ (ar savo prigimtinio būvio) ir tiesos apie Aukščiausiąjį Dievo Asmenį suvokimas. Kas eina „Bhagavad-gītos“, kokia ji yra, nurodytu keliu, lengvai suvokia šiuos du svarbius dvasinio pažinimo aspektus. Jam nesunku tobulai suvokti savąjį „aš“ kaip neatskiriamą Viešpaties dalelę. Toks suvokimas naudingas žmogui, nes padeda suprasti transcendentinius Viešpaties žygius. Skyriaus pradžioje Pats Aukščiausiasis Viešpats aiškina Savo transcendentinius žygius. Nesuvokiantis Gītos pamokymų yra netikintysis, jis neteisingai naudojasi daline nepriklausomybe, kurią jam dovanojo Viešpats. Tas, kuris nepaisant šių pamokymų, nesupranta tikrosios Viešpaties prigimties, nesuvokia Jį esant amžiną, palaimingą, visą žinantį Dievo Asmenį – iš tiesų yra didžiausias kvailys. Neišmanymas įveikiamas laipsniškai perimant Kṛṣṇos sąmonės principus. Kṛṣṇos sąmonė pažadinama per įvairias aukas pusdieviams, Brahmanui, per lytinio susilaikymo auką, reglamentuotą šeimyninį gyvenimą, juslių suvaldymą, mistinės yogos praktiką, askezę, materialių turtų atsisakymą, Vedų studijavimą, dalyvavimą varṇāśrama- dharmos socialinės institucijos gyvenime. Visa tai laikoma auka ir grindžiama reglamentuota veikla. Tačiau svarbiausias visų minėtųjų veiksmų faktorius yra savęs pažinimas. Kas siekia šio tikslo, yra tikrasis „Bhagavad-gītos“ pasekėjas, o abejojąs Kṛṣṇos autoritetu patiria nuopuolį. Todėl yra patartina „Bhagavad-gītą“ ar bet kurį kitą šventraštį studijuoti vadovaujant bona fide dvasiniam mokytojui ir su atsidavimu jam tarnaujant. Bona fide dvasinis mokytojas priklauso mokinių sekai, kurios pradžia siekia amžinybę, jis nė kiek nenukrypsta nuo Aukščiausiojo Viešpaties nurodymų, išsakytų prieš milijonus metų Saulės dievui ir per jį „Bhagavad-gītos“ pamokymų forma atėjusių į žemės karalystę. Todėl reikia eiti „Bhagavad-gītos“ nurodytu keliu, kaip tai rekomenduojama pačioje Gītoje, vengiant šlovės siekiančių savanaudžių, kurie kitus nuvilioja nuo teisingo kelio. Viešpats, be jokių abejonių, yra Aukščiausioji Asmenybė, o Jo veiksmai transcendentalūs. Šią tiesą suvokęs jau yra išsivadavęs, net jei dar tik pradeda studijuoti „Bhagavad-gītą“.

SMISAO: Sustav yoge objašnjen u ovom poglavlju zove se sanātana-yoga ili vječne djelatnosti živoga bića. Ova yoga obuhvaća dvije vrste žrtvenih djelatnosti: žrtvovanje materijalnih posjeda i znanje o jastvu, koje predstavlja čistu duhovnu djelatnost. Žrtvovanje materijalnih posjeda koje nije namijenjeno dostizanju duhovne spoznaje je materijalno. Ali žrtvovanje koje se vrši s duhovnim ciljem (u predanom služenju) je savršeno. Kada je riječ o duhovnim djelatnostima, one se također dijele na dvije vrste: razumijevanje vlastitoga jastva (ili svoga prirodnog položaja) i razumijevanje istine o Svevišnjoj Božanskoj Osobi. Onaj tko slijedi put Bhagavad-gīte kakva jest može vrlo lako razumjeti ove dvije važne vrste duhovnoga znanja. Njemu nije teško steći savršeno znanje o jastvu kao Gospodinovu djeliću. To je znanje blagotvorno, jer takva osoba može lako shvatiti Gospodinove transcendentalne djelatnosti. Na samom početku ovoga poglavlja sam Svevišnji Gospodin govori o Svojim transcendentalnim djelatnostima. Onaj tko ne shvaća upute Bhagavad-gīte nevjeran je i smatra se da zloupotrebljava sićušnu neovisnost koju mu je dao Gospodin. Osoba koja unatoč takvim uputama ne shvati pravu prirodu Gospodina, kao vječne, blažene, sveznajuće Božanske Osobe nedvojbeno je najveća budala. Neznanje se može otkloniti postupnim prihvaćanjem načela svjesnosti Kṛṣṇe. Svjesnost Kṛṣṇe budi se različitim žrtvovanjima: žrtvovanjima polubogovima, žrtvovanjima Brahmanu, žrtvovanjem u celibatu, u obiteljskom životu, u vladanju osjetilima, u primjeni mistične yoge, u pokorama, u odricanju od materijalnih posjeda, u proučavanju Veda i u slijeđenju društvenog sustava zvanog varṇāśrama-dharma. Sve ove djelatnosti, utemeljene na reguliranu djelovanju, poznate su kao žrtvovanja. No najvažniji je čimbenik u svim tim djelatnostima samospoznaja. Onaj tko traga za tim ciljem pravi je učenik Bhagavad-gīte, dok onaj tko sumnja u Kṛṣṇin autoritet pada. Zato se savjetuje da Bhagavad-gītu ili bilo koji drugi spis proučavamo pod vodstvom vjerodostojna duhovnog učitelja, služeći ga i predajući mu se. Vjerodostojan duhovni učitelj pripada vječnom učeničkom naslijeđu i nimalo ne odstupa od uputa Bhagavad-gīte koje su prije mnogo milijuna godina bile prenijete bogu Sunca. To je naučavanje učeničkim naslijeđem koje potječe od boga Sunca bilo prenijeto u zemaljsko kraljevstvo. Zato trebamo slijediti put Bhagavad-gīte, kakav je opisan u samoj Gīti, i čuvati se sebičnih ljudi koji teže za osobnim veličanjem i koji odvraćaju druge od pravoga puta. Gospodin je nedvojbeno vrhovna osoba i Njegove su djelatnosti transcendentalne. Onaj tko to shvati oslobođena je osoba od samoga početka proučavanja Bhagavad-gīte.

Taip Bhaktivedanta baigia komentuoti ketvirtąjį „Śrīmad Bhagavad-gītos“ skyrių, pavadintą „Transcendentinis žinojimas“.

Tako se završavaju Bhaktivedantina tumačenja četvrtoga poglavlja Śrīmad Bhagavad-gīte pod naslovom „Transcendentalno znanje".