TEXT 42

Tekstas

Tekst

tasmād ajñāna-sambhūtaṁ
hṛt-sthaṁ jñānāsinātmanaḥ
chittvainaṁ saṁśayaṁ yogam
ātiṣṭhottiṣṭha bhārata

Synonyms

tasmāt — todėl; ajñāna-sambhūtam — neišmanymo pagimdytą; hṛt-stham — esančią širdyje; jñāna — žinojimo; asinā — ginklu; ātmanaḥ — savojo „aš“; chittvā — nukirtęs; enam — šią; saṁśayam — abejonę; yogam — yogoje; ātiṣṭha — būk; uttiṣṭha — pakilki kovai; bhārata — o Bharatos aini.

tasmāt — seepärast; ajñāna-sambhūtam — teadmatusest sündinud; hṛt- stham — südames asetsev; jñāna — teadmiste; asinā — relvaga; ātmanaḥ — enese; chittvā — lõigates ära; enam — seda; saṁśayam — kahtlust; yogam — joogas; ātiṣṭha — asetse; uttiṣṭha — tõuse võitlemaks; bhārata — oo, Bharata järglane.

Translation

Todėl žinojimo ginklu nukauki abejones, kurias neišmanymas pagimdė tavo širdyje. Apsiginklavęs yoga, o Bhārata, pakilki ir kovoki.

Seepärast tuleb kahtlused, mis on sündinud teadmatusest su südames, teadmiste relvaga purustada. Relvastatud joogaga, oo, Bhārata, tõuse ja võitle.

Purport

KOMENTARAS: Yogos sistema, kurios mokoma šiame skyriuje, vadinasi sanātana-yoga, arba gyvosios esybės amžina veikla. Šiai yogai būdingos dvi aukojamosios veiklos formos: pirma – materialių gėrybių aukojimas, antra – savojo „aš“ pažinimas, o tai – gryna dvasinė veikla. Jeigu materialių gėrybių aukojimas nėra susiejamas su dvasiniu pažinimu, tai tokia auka – materiali. Bet kai atnašaujama su dvasiniu tikslu, t.y. atliekama pasiaukojimo tarnystė, auka įgyja savo tikrąją prasmę. Nagrinėdami dvasinę veiklą pastebėsime, kad ji būna dviejų rūšių: savojo „aš“ (ar savo prigimtinio būvio) ir tiesos apie Aukščiausiąjį Dievo Asmenį suvokimas. Kas eina „Bhagavad-gītos“, kokia ji yra, nurodytu keliu, lengvai suvokia šiuos du svarbius dvasinio pažinimo aspektus. Jam nesunku tobulai suvokti savąjį „aš“ kaip neatskiriamą Viešpaties dalelę. Toks suvokimas naudingas žmogui, nes padeda suprasti transcendentinius Viešpaties žygius. Skyriaus pradžioje Pats Aukščiausiasis Viešpats aiškina Savo transcendentinius žygius. Nesuvokiantis Gītos pamokymų yra netikintysis, jis neteisingai naudojasi daline nepriklausomybe, kurią jam dovanojo Viešpats. Tas, kuris nepaisant šių pamokymų, nesupranta tikrosios Viešpaties prigimties, nesuvokia Jį esant amžiną, palaimingą, visą žinantį Dievo Asmenį – iš tiesų yra didžiausias kvailys. Neišmanymas įveikiamas laipsniškai perimant Kṛṣṇos sąmonės principus. Kṛṣṇos sąmonė pažadinama per įvairias aukas pusdieviams, Brahmanui, per lytinio susilaikymo auką, reglamentuotą šeimyninį gyvenimą, juslių suvaldymą, mistinės yogos praktiką, askezę, materialių turtų atsisakymą, Vedų studijavimą, dalyvavimą varṇāśrama- dharmos socialinės institucijos gyvenime. Visa tai laikoma auka ir grindžiama reglamentuota veikla. Tačiau svarbiausias visų minėtųjų veiksmų faktorius yra savęs pažinimas. Kas siekia šio tikslo, yra tikrasis „Bhagavad-gītos“ pasekėjas, o abejojąs Kṛṣṇos autoritetu patiria nuopuolį. Todėl yra patartina „Bhagavad-gītą“ ar bet kurį kitą šventraštį studijuoti vadovaujant bona fide dvasiniam mokytojui ir su atsidavimu jam tarnaujant. Bona fide dvasinis mokytojas priklauso mokinių sekai, kurios pradžia siekia amžinybę, jis nė kiek nenukrypsta nuo Aukščiausiojo Viešpaties nurodymų, išsakytų prieš milijonus metų Saulės dievui ir per jį „Bhagavad-gītos“ pamokymų forma atėjusių į žemės karalystę. Todėl reikia eiti „Bhagavad-gītos“ nurodytu keliu, kaip tai rekomenduojama pačioje Gītoje, vengiant šlovės siekiančių savanaudžių, kurie kitus nuvilioja nuo teisingo kelio. Viešpats, be jokių abejonių, yra Aukščiausioji Asmenybė, o Jo veiksmai transcendentalūs. Šią tiesą suvokęs jau yra išsivadavęs, net jei dar tik pradeda studijuoti „Bhagavad-gītą“.

Selles peatükis õpetatud joogasüsteemi nimetatakse sanātana-joogaks ehk elusolendi igavesteks tegevusteks. See jooga sisaldab kahte jaotusse jagunevaid ohverdusi: üks neist seisneb oma materiaalse omandi ohverdamises, teine aga oma tegelikust olemusest teadmiste omandamises, mis on puhas vaimne tegevus. Kui materiaalse omandi ohverdamist ei ühendata vaimse eneseteadvustamisega, siis jääb see tegevus materiaalsele tasandile. See, kes sooritab seda vaimsetel eesmärkidel või pühendunud teenimisena, sooritab täiusliku ohverduse. Kui me räägime vaimsetest tegevustest, siis jagunevad needki kaheks: nimelt oma tõelise olemuse mõistmiseks (s.t. oma algolemusliku positsiooni mõistmiseks) ning Jumala Kõrgeimat Isiksust puudutava tõe mõistmiseks. See, kes järgib „Bhagavad-gītā" teed sellisena nagu see on, võib väga kiiresti mõista neid kahte olulist vaimsete teadmiste jaotust. Talle ei valmista mingit raskust täiuslike teadmiste omandamine enese positsioonist kui Jumala lahutamatust osakesest. Oma tegeliku positsiooni mõistmine toob inimesele suurt kasu, sest seejärel ei ole Jumala transtsendentaalsete tegude mõistmine tema jaoks enam raske. Selle peatüki alguses rääkis Jumala transtsendentaalsetest tegudest Kõigekõrgem Jumal Ise. Sellel, kes ei mõista „Gītā" juhendusi, puudub usk ning teda tuleb pidada talle Jumala poolt antud mõningast iseseisvust vääriti kasutavaks. Inimene, kes hoolimata sellistest juhendustest ei mõista Jumala tegelikku loodust igavese, õndsust täis ja kõiketeadva Jumala Isiksusena, on kindlasti suurim lollpea. Teadmatust saab kõrvaldada Kṛṣṇa teadvuse põhimõtete järk-järgulise aktsepteerimise läbi. Kṛṣṇa teadvust saab eneses äratada erinevate ohverdustega pooljumalatele, Brahmanile, tsölibaadi järgimises, perekondlikus elus, meelte kontrollimises, müstilise jooga praktiseerimises, materiaalse omandi loovutamisel, „Vedade" uurimises ning varṇāśrama-dharma ühiskonnakorralduse järgimises. Kõiki neid tegevusi tuntakse ohverdustena ning kõik need põhinevad reguleeritud tegevusel. Kuid kõikides nendes tegevustes on oluliseks faktoriks eneseteadvustamine. See, kes töötab sellise eesmärgiga, on „Bhagavad-gītā" tõeline õppija, samas kui see, kes kahtleb Kṛṣṇa autoriteetsuses, langeb. Seepärast soovitatakse uurida „Bhagavad-gītāt", või ükskõik millist teist pühakirja autoriteetse vaimse õpetaja juhenduse all, teda alandlikult teenides. Autoriteetne vaimne õpetaja asub mäletamatutest aegadest alguse saanud õpilasjärgnevusahelas ning ta ei kaldu vähimalgi määral kõrvale Kõigekõrgema Jumala juhendustest, mida Jumal andis päikesejumalale juba miljoneid aastaid tagasi, ning kellest alates on „Bhagavad-gītā" teadmised jõudnud ka siia maisesse kuningriiki. Seepärast tuleb „Bhagavad-gītā" teed järgida sellisena, nagu seda esitatakse „Gītās" endas, ning olla ettevaatlik omakasust huvitatud inimeste suhtes, kes juhivad inimesi kõrvale tegelikust teerajast. Jumal on kahtlematult kõrgeim isiksus, ning Tema teod on transtsendentaalsed. See, kes mõistab seda, on vabanemiseni jõudnud isiksus juba „Bhagavad-gītā" uurimise algusest peale.

Taip Bhaktivedanta baigia komentuoti ketvirtąjį „Śrīmad Bhagavad-gītos“ skyrių, pavadintą „Transcendentinis žinojimas“.

Selliselt lõpevad Bhaktivedanta selgitused „Śrīmad Bhagavad-gītā" neljandale peatükile, mis käsitlesid transtsendentaalseid teadmisi.