TEXT 43

VERZ 43

Tekstas

Besedilo

evaṁ buddheḥ paraṁ buddhvā
saṁstabhyātmānam ātmanā
jahi śatruṁ mahā-bāho
kāma-rūpaṁ durāsadam

Synonyms

evam — tuo būdu; buddheḥ — už intelektą; param — aukštesnį; buddhvā — žinodamas; saṁstabhya — nuramindamas; ātmānam — protą; ātmanā — brandžiu intelektu; jahi — nugalėk; śatrum — priešą; mahā-bāho — o tvirtaranki; kāma-rūpam — geismo pavidalu; durāsadam — siaubingą.

evam – tako; buddheḥ – od inteligence; param – višjega; buddhvā – vedoč; saṁstabhya – ustalivši; ātmānam – um; ātmanā – z razsodno inteligenco; jahi – premagaj; śatrum – sovražnika; mahā-bāho – o Arjuna močnih rok; kāma-rūpam – v obliki poželenja; durāsadam – nepremagljivega.

Translation

Suvokus save kaip transcendentišką materialioms juslėms, protui bei intelektui, o tvirtaranki Arjuna, reikia įgyti proto pastovumą brandžiu dvasiniu intelektu [Kṛṣṇos sąmone], ir šitaip, su dvasine tvirtybe, nugalėti nepasotinamą priešą – geismą.

O Arjuna močnih rok, ko človek spozna, da je nad materialnimi čuti, umom in inteligenco, mora z razsodno duhovno inteligenco [zavestjo Kṛṣṇe] umiriti um in tako z duhovno močjo premagati svojega nenasitnega sovražnika – poželenje.

Purport

KOMENTARAS: Trečias „Bhagavad-gītos“ skyrius ryžtingai nukreipia į Kṛṣṇos sąmonę per savęs, kaip Aukščiausiojo Dievo Asmens amžino tarno, suvokimą, o apie beasmenę tuštumą, kaip galutinį gyvenimo tikslą, jame net neužsimenama. Be abejonės žmogui materialiame gyvenime turi įtakos geismas ir noras glemžtis materialios gamtos resursus. Troškimas viešpatauti ir atsiduoti jusliniams malonumams – didžiausias sąlygotos sielos priešas, tačiau Kṛṣṇos sąmonės galybė padeda suvaldyti materialias jusles, protą bei intelektą. Visai nebūtina staiga mesti darbą, neatlikti nurodytų pareigų – verčiau pamažu ugdyti Kṛṣṇos sąmonę ir pasiekti transcendentinę padėtį, kai sutvirtėjęs intelektas nukreipiamas į savo grynąjį „aš“, ir materialiosios juslės bei protas nebedaro jokios įtakos. Tokia šio skyriaus esmė. Kol žmogus gyvena materialiai ir yra dvasiškai nesubrendęs, tol jokie filosofiniai samprotavimai bei dirbtinės pastangos yogos pozų „praktika“ suvaldyti jusles jo nenukreips dvasinio gyvenimo link. Jį reikia mokyti gyventi įsisąmoninus Kṛṣṇą, pasitelkus aukščiausiąjį intelektą.

To poglavje Bhagavad-gīte nas jasno usmerja k zavesti Kṛṣṇe, katero lahko razvije tisti, ki ve, da je večni služabnik Vsevišnje Božanske Osebnosti in zavrača brezosebno praznino kot svoj končni cilj. V materialnem življenju je živo bitje pod vplivom poželenja in želje po gospodarjenju materialni naravi. Želja po vladanju in zadovoljevanju čutov je največji sovražnik pogojene duše, toda z močjo zavesti Kṛṣṇe je materialne čute, um in inteligenco mogoče obvladati. Svojega dela in predpisanih dolžnosti nam ni treba opustiti naenkrat. Transcendentalni položaj, na katerem ne bomo več pod vplivom materialnih čutov in uma, lahko dosežemo s postopnim razvijanjem zavesti Kṛṣṇe s stanovitno inteligenco, usmerjeno k svojemu čistemu jazu. To je bistvo tega poglavja. Človeku, ki ni dosegel duhovne zrelosti, spekulativno filozofiranje in umetni poskusi obvladovanja čutov s tako imenovano vadbo jogijskih položajev nikakor ne pomagajo stopiti na pot duhovnega življenja. Da bi lahko duhovno napredoval, mora s pomočjo višje inteligence razviti zavest Kṛṣṇe.

Taip Bhaktivedanta baigia komentuoti trečiąjį „Śrīmad Bhagavad-gītos“ skyrių, pavadintą „Karma-yoga“ arba „Kaip atlikti nurodytas pareigas įsisąmoninus Kṛṣṇą“.

Tako se končajo Bhaktivedantova pojasnila tretjega poglavja Śrīmad Bhagavad-gīte z naslovom „Karma-yoga“, ki govori o opravljanju dolžnosti do Kṛṣṇe.