Skip to main content

TEXT 43

제43절

Tekstas

원문

evaṁ buddheḥ paraṁ buddhvā
saṁstabhyātmānam ātmanā
jahi śatruṁ mahā-bāho
kāma-rūpaṁ durāsadam
에밤 붇데 빠람 붇드바 evaṁ buddheḥ paraṁ buddhvā
삼스따뱌뜨마남 아뜨마나 saṁstabhyātmānam ātmanā
자히 샤뜨룸 마하-바호 jahi śatruṁ mahā-bāho
까마-루빰 두라사담 kāma-rūpaṁ durāsadam

Synonyms

동의어

evam — tuo būdu; buddheḥ — už intelektą; param — aukštesnį; buddhvā — žinodamas; saṁstabhya — nuramindamas; ātmānam — protą; ātmanā — brandžiu intelektu; jahi — nugalėk; śatrum — priešą; mahā-bāho — o tvirtaranki; kāma-rūpam — geismo pavidalu; durāsadam — siaubingą.

에밤: 그러므로, 붇데헤: 지성에, 빠람: 상위의, 붇드바: 알게 되는, 삼스따뱌: 꾸준하게 함으로써, 아뜨마남: 마음, 아뜨마나: 사려 깊은 지성으로, 자히: 정복하다, 샤뜨룸: 적, 마하-바호: 오 강력한 전사여, 까마-루빰: 욕망의 형태로, 두라사담: 강력한.

Translation

번역

Suvokus save kaip transcendentišką materialioms juslėms, protui bei intelektui, o tvirtaranki Arjuna, reikia įgyti proto pastovumą brandžiu dvasiniu intelektu [Kṛṣṇos sąmone], ir šitaip, su dvasine tvirtybe, nugalėti nepasotinamą priešą – geismą.

그러므로 자아란 물질적 감각과 마음, 그리고 지성을 초월한 존재라는 것을 깨닫고, 오 강력한 전사여, 사려 깊은 영적 지성(끄리쉬나 의식)으로 마음을 꾸준히 하여, 그것에서 비롯된 영적 힘으로 욕망이라는 이 만족할 줄 모르는 적을 정복하여라.

Purport

주석

KOMENTARAS: Trečias „Bhagavad-gītos“ skyrius ryžtingai nukreipia į Kṛṣṇos sąmonę per savęs, kaip Aukščiausiojo Dievo Asmens amžino tarno, suvokimą, o apie beasmenę tuštumą, kaip galutinį gyvenimo tikslą, jame net neužsimenama. Be abejonės žmogui materialiame gyvenime turi įtakos geismas ir noras glemžtis materialios gamtos resursus. Troškimas viešpatauti ir atsiduoti jusliniams malonumams – didžiausias sąlygotos sielos priešas, tačiau Kṛṣṇos sąmonės galybė padeda suvaldyti materialias jusles, protą bei intelektą. Visai nebūtina staiga mesti darbą, neatlikti nurodytų pareigų – verčiau pamažu ugdyti Kṛṣṇos sąmonę ir pasiekti transcendentinę padėtį, kai sutvirtėjęs intelektas nukreipiamas į savo grynąjį „aš“, ir materialiosios juslės bei protas nebedaro jokios įtakos. Tokia šio skyriaus esmė. Kol žmogus gyvena materialiai ir yra dvasiškai nesubrendęs, tol jokie filosofiniai samprotavimai bei dirbtinės pastangos yogos pozų „praktika“ suvaldyti jusles jo nenukreips dvasinio gyvenimo link. Jį reikia mokyti gyventi įsisąmoninus Kṛṣṇą, pasitelkus aukščiausiąjį intelektą.

바가바드 기따의 이 제3장은 인성이 없는 공허(voidness)를 궁극이라고 여기지 말고, 자아가 최고인격신의 영원한 종이라는 사실을 깨달아 끄리쉬나 의식을 지향하도록 결론 내리고 있다. 물질적 존재의 삶에서 우리는 물질적 본성의 자원을 지배하려는 욕망과 욕구의 충동에 분명 영향받고 있다. 지배하려는 욕망과 감각 만족을 위한 욕망은 속박된 영혼의 가장 큰 적이다. 그러나 끄리쉬나 의식의 힘으로 물질적 감각과 마음, 그리고 지성을 통제할 수 있다. 갑자기 자기 일과 주어진 의무를 버려야 하는 것이 아니다. 끄리쉬나 의식을 점차 발전시킴으로써 물질적 감각과 마음에 동요되지 않고, 순수한 정체성을 향한 꾸준한 지성을 통해 초월적 위치에 오를 수 있다. 이것이 이 장의 전체적 요지이다. 물질적 존재는 미성숙 단계에서 철학적 사색이나 소위 요가 자세를 연습함으로써 감각을 통제하고자 인위적으로 노력하지만 이는 영적 삶을 지향하는 데 결코 도움이 되지 않는다. 우리는 더 높은 지성으로 끄리쉬나 의식을 훈련받아야 한다.

Taip Bhaktivedanta baigia komentuoti trečiąjį „Śrīmad Bhagavad-gītos“ skyrių, pavadintą „Karma-yoga“ arba „Kaip atlikti nurodytas pareigas įsisąmoninus Kṛṣṇą“.

이로써 스리마드 바가바드 기따의 제3장 까르마 요가, 즉 끄리쉬나 의식 안에서 규정된 자기 의무의 수행에 대한 박띠베단따 주석을 마칩니다.