TEXT 43

STIH 43

Tekstas

Tekst

evaṁ buddheḥ paraṁ buddhvā
saṁstabhyātmānam ātmanā
jahi śatruṁ mahā-bāho
kāma-rūpaṁ durāsadam

Synonyms

evam — tuo būdu; buddheḥ — už intelektą; param — aukštesnį; buddhvā — žinodamas; saṁstabhya — nuramindamas; ātmānam — protą; ātmanā — brandžiu intelektu; jahi — nugalėk; śatrum — priešą; mahā-bāho — o tvirtaranki; kāma-rūpam — geismo pavidalu; durāsadam — siaubingą.

evam – tako; buddheḥ – od inteligencije; param – viša; buddhvā – znajući; saṁstabhya – obuzdaj; ātmānam – um; ātmanā – razboritom inteligencijom; jahi – savladaj; śatrum – neprijatelja; mahā-bāho – snažnih ruku; kāma-rūpam – u obliku požude; durāsadam – strašnog.

Translation

Suvokus save kaip transcendentišką materialioms juslėms, protui bei intelektui, o tvirtaranki Arjuna, reikia įgyti proto pastovumą brandžiu dvasiniu intelektu [Kṛṣṇos sąmone], ir šitaip, su dvasine tvirtybe, nugalėti nepasotinamą priešą – geismą.

O Arjuna snažnih ruku, znajući da je transcendentalna prema materijalnim osjetilima, umu i inteligenciji, osoba treba razboritom duhovnom inteligencijom [svjesnošću Kṛṣṇe] obuzdati um i tako duhovnom snagom savladati toga nezasitnog neprijatelja poznatog kao požuda.

Purport

KOMENTARAS: Trečias „Bhagavad-gītos“ skyrius ryžtingai nukreipia į Kṛṣṇos sąmonę per savęs, kaip Aukščiausiojo Dievo Asmens amžino tarno, suvokimą, o apie beasmenę tuštumą, kaip galutinį gyvenimo tikslą, jame net neužsimenama. Be abejonės žmogui materialiame gyvenime turi įtakos geismas ir noras glemžtis materialios gamtos resursus. Troškimas viešpatauti ir atsiduoti jusliniams malonumams – didžiausias sąlygotos sielos priešas, tačiau Kṛṣṇos sąmonės galybė padeda suvaldyti materialias jusles, protą bei intelektą. Visai nebūtina staiga mesti darbą, neatlikti nurodytų pareigų – verčiau pamažu ugdyti Kṛṣṇos sąmonę ir pasiekti transcendentinę padėtį, kai sutvirtėjęs intelektas nukreipiamas į savo grynąjį „aš“, ir materialiosios juslės bei protas nebedaro jokios įtakos. Tokia šio skyriaus esmė. Kol žmogus gyvena materialiai ir yra dvasiškai nesubrendęs, tol jokie filosofiniai samprotavimai bei dirbtinės pastangos yogos pozų „praktika“ suvaldyti jusles jo nenukreips dvasinio gyvenimo link. Jį reikia mokyti gyventi įsisąmoninus Kṛṣṇą, pasitelkus aukščiausiąjį intelektą.

SMISAO: Ovo poglavlje Bhagavad-gīte jasno upućuje na svjesnost Kṛṣṇe kroz spoznaju jastva kao vječnog sluge Svevišnje Božanske Osobe, odbacujući neosobnu prazninu kao krajnji cilj. U materijalnom životu živo biće nedvojbeno dolazi pod utjecaj sklonosti k požudi i želji za gospodarenjem bogatstvima materijalne prirode. Želja za vladanjem i osjetilnim uživanjem najveći je neprijatelj uvjetovane duše, ali svjesnošću Kṛṣṇe duša može ovladati materijalnim osjetilima, umom i inteligencijom. Osoba ne mora odjednom ostaviti svoj posao i propisane dužnosti, ali postupnim razvijanjem svjesnosti Kṛṣṇe može se, zahvaljujući postojanoj inteligenciji usmjerenoj k njezinu čistom identitetu, utemeljiti na transcendentalnoj razini, ne dolazeći pod utjecaj materijalnih osjetila i uma. To je bit ovoga poglavlja. U nezrelom stadiju materijalnog postojanja filozofska spekulacija i umjetni pokušaji vladanja osjetilima takozvanim yoga vježbama ne mogu pomoći čovjeku da napreduje u duhovnom životu. Osoba mora uz pomoć više inteligencije razviti svjesnost Kṛṣṇe.

Taip Bhaktivedanta baigia komentuoti trečiąjį „Śrīmad Bhagavad-gītos“ skyrių, pavadintą „Karma-yoga“ arba „Kaip atlikti nurodytas pareigas įsisąmoninus Kṛṣṇą“.

Tako se završavaju Bhaktivedantina tumačenja trećega poglavlja Śrīmad Bhagavad-gīte pod naslovom „Karma-yoga, izvršavanje propisanih dužnosti u svjesnosti Kṛṣṇe".