TEXT 14

VERZ 14

Tekstas

Besedilo

sarvataḥ pāṇi-pādaṁ tat
sarvato ’kṣi-śiro-mukham
sarvataḥ śrutimal loke
sarvam āvṛtya tiṣṭhati

Synonyms

sarvataḥ — visur; pāṇi — rankos; pādam — kojos; tat — Jos; sarvataḥ — visur; akṣi — akys; śiraḥ — galvos; mukham — veidai; sarvataḥ — visur; śruti — mat – turėdama ausis, loke – pasaulyje; sarvam — viską; āvṛtya — apimdama; tiṣṭhati — egzistuoja.

sarvataḥ – povsod; pāṇi – roke; pādam – noge; tat – to; sarvataḥ – povsod; akṣi – oči; śiraḥ – glave; mukham – obraze; sarvataḥ – povsod; śruti-mat – ki ima ušesa; loke – v svetu; sarvam – vse; āvṛtya – obsegajoč; tiṣṭhati – obstaja.

Translation

Visur Jos rankos ir kojos. Visur Jos akys, galvos ir veidai. Visur Jos ausys. Taip viską persmelkdama egzistuoja Supersiela.

Njegove roke, noge, oči, glave, obrazi in ušesa se širijo vsepovsod. Tako Gospod kot Nadduša prežema vse.

Purport

KOMENTARAS: Supersiela, arba Aukščiausiasis Dievo Asmuo – tartum saulė, kuri skleidžia į visas puses savo spindulius. Ji egzistuoja visa persmelkiančiu pavidalu, ir visos gyvosios esybės nuo pirmo didžiojo mokytojo, Brahmos, iki mažiausios skruzdės glūdi Jame. Aibės galvų, kojų, rankų ir akių, ir aibės gyvųjų esybių – visa tai egzistuoja Supersieloje ir yra jos palaikoma. Taigi Supersiela yra visa persmelkianti, tuo tarpu individuali siela negali teigti, kad jos rankos, kojos ir akys yra visur. Tai neįmanoma. Jeigu individuali siela mano, kad tik neišmanymas trukdo jai suvokti, jog jos rankos ir kojos yra išplitę visur, ir kad įgijusi teisingų žinių, ji šitai suvoks, – toks jos mąstymas prieštaringas. Tuo norėta pasakyti, kad materialios gamtos sąlygota individuali siela nėra aukščiausia. Aukščiausiasis yra visai kas kita nei individuali siela. Aukščiausiasis Viešpats gali ištiesti Savo ranką be galo toli, o individuali siela to padaryti negali. „Bhagavad- gītoje“ Viešpats sako, kad jei kas aukoja Jam gėlę, vaisių ar truputį vandens, jis priima auką. Kaipgi Viešpats, būdamas labai toli, gali paimti šias aukas? Bet štai kur Viešpaties visagalybė: nors Jis gyvena Savo buveinėje, be galo toli nuo žemės, Jis gali ištiesti ranką ir paimti Jam siūlomą auką. Jis toks galingas. „Brahma-saṁhitoje“ (5.37) teigiama: goloka eva nivasaty akhilātma-bhūtaḥ – nepaisant to, kad Jis visad pramogauja Savo transcendentinėje planetoje, Jis persmelkia viską. Individuali siela negali teigti, kad ji – visa persmelkianti. Todėl posme kalbama ne apie individualią sielą, o apie Aukščiausiąją Sielą, Dievo Asmenį.

Vsevišnji Gospod, Nadduša, je podoben soncu, iz katerega se širi brezmejna svetloba. V Gospodovem vseprežemajočem aspektu so vsa individualna živa bitja, od prvega velikega učitelja, Brahme, pa do neznatnih mravelj. Obstaja nešteto glav, nog, rok in oči ter nešteto živih bitij. Vsa bivajo v Nadduši in počivajo na Njej. Nadduša je torej vsepričujoča. Individualna duša pa ne more trditi, da so njene roke, noge in oči vsepovsod. To ni mogoče. Razmišljanje tistega, ki meni, da se zaradi vpliva nevednosti ne zaveda, kako se njegove roke in noge razprostirajo vsepovsod, da pa se bo tega zavedel, ko si pridobi pravo znanje, je protislovno. Individualna duša torej ni vrhovno bitje, saj je pod vplivom materialne narave. Vsevišnji pa se razlikuje od individualne duše. Gospod lahko iztegne roko neskončno daleč, individualna duša pa tega ne more. „Če Mi kdo daruje cvet ali sadež ali malo vode,“ pravi Gospod v Bhagavad-gīti, „sprejmem njegov dar.“ Kako lahko Gospod, ki je tako daleč od nas, sprejema naše darove? Gospod je vsemogočen; čeprav je v Svojem prebivališču, daleč daleč stran od Zemlje, lahko iztegne roko in sprejme vsak naš dar. Taka je Njegova moč. Brahma-saṁhitā (5.37) pravi: goloka eva nivasaty akhilātma-bhūtaḥ – Gospod se nenehno zabava na Svojem transcendentalnem planetu, obenem pa je prisoten vsepovsod. Individualna duša ne more trditi, da je vsepričujoča. Ta verz torej govori o Vrhovni Duši, Božanski Osebnosti, ne pa o individualni duši.