Skip to main content

제10절

TEXT 10

원문

Tekstas

라자스 따마스 짜비부야 rajas tamaś cābhibhūya
삿뜨밤 바바띠 바라따 sattvaṁ bhavati bhārata
라자 삿뜨밤 따마스 짜이바 rajaḥ sattvaṁ tamaś caiva
따마 삿뜨밤 라자스 따타 tamaḥ sattvaṁ rajas tathā
rajas tamaś cābhibhūya
sattvaṁ bhavati bhārata
rajaḥ sattvaṁ tamaś caiva
tamaḥ sattvaṁ rajas tathā

동의어

Synonyms

라자하: 동성, 따마하: 암성, 짜: 또한, 아비부야: 능가하는, 삿뜨밤: 선성, 바바띠: 두드러지게 되다, 바라따: 오 바라따의 아들이여, 라자하: 동성, 삿뜨밤: 선성, 따마하: 암성, 짜 :또한, 에바: 그처럼, 따마하: 암성, 삿뜨밤: 선성, 라자하: 동성, 따타: 따라서.

rajaḥ — aistros guṇą; tamaḥ — neišmanymo guṇą; ca — taip pat; abhibhūya — pranokdama; sattvam — dorybės guṇa; bhavati — tampa pastebima; bhārata — o Bharatos sūnau; rajaḥ — aistros guṇa; sattvam — dorybės guṇą; tamaḥ — neišmanymo guṇą; ca — taip pat; eva — kaip kad; tamaḥ — neišmanymo guṇa; sattvam — dorybės guṇą; rajaḥ — aistros guṇą; tathā — taip.

번역

Translation

때때로 선성이 동성과 암성을 물리치고 우세하다, 오 바라따의 아들이여. 때때로 동성이 선성과 암성을 물리치고, 그리고 어떤 때에는 암성이 선성과 동성을 물리친다. 이런 식으로 항상 우위를 두고 서로 경쟁하느니라.

Kartais, o Bharatos sūnau, ima vyrauti dorybės guṇa, nugalėdama aistros ir neišmanymo guṇas. Kartais aistros guṇa nugali dorybę ir neišmanymą, o kitąsyk neišmanymas nugali ir dorybę, ir aistrą. Taip vyksta nuolatinė kova dėl pirmenybės.

주석

Purport

동성이 현저할 때, 선성과 암성이 제압된다. 선성이 현저할 때, 동성과 암성이 제압된다. 그리고 암성이 우세할 때 동성과 선성이 제압된다. 이러한 경쟁은 항상 일어난다. 그러므로 끄리쉬나 의식에서 진정 진보하고자 하는 자는 이러한 세 가지 양태를 초월해야만 한다. 특정 물질적 양태의 우세함은 우리의 관계, 행위, 먹는 것 등에서 나타난다. 이 모든 것은 뒤에 오는 장들에서 설명될 것이다. 그런데 우리가 원하면 수행을 통해 선성을 계발시켜 암성과 동성을 물리칠 수 있다. 마찬가지로 동성을 발전시킴으로써 선성과 암성을 물리칠 수도 있다. 또는 암성을 발전시킴으로써 선성과 동성을 물리칠 수도 있다. 물질적 본성에는 세 가지 양태가 있지만, 우리가 굳은 결심을 하면 선성의 도움으로 그 선성을 초월한 순수 선성에 이를 수 있는데, 이것을 바수데바(vasudeva) 상태라고 하며, 바로 이 상태에서 절대신의 과학을 이해할 수 있다. 어떤 특정 행위가 나타나는지 살펴봄으로써, 우리가 어떠한 물질의 양태에 있는지 알 수 있다.

KOMENTARAS: Kai ima įsigalėti aistros guṇa, dorybės ir neišmanymo guṇos traukiasi. Kai padidėja dorybės guṇos įtaka, pralaimi aistra ir neišmanymas, o kai ima viešpatauti neišmanymo guṇa, ji nustelbia ir aistros, ir dorybės guṇas. Ši kova nenutrūksta. Todėl tas, kuris tvirtai nutarė puoselėti Kṛṣṇos sąmonę, turėtų iškilti aukščiau šių trijų guṇų. Kurios nors guṇos įsigalėjimas atsispindi žmogaus elgsenoje, veikloje, mityboje etc. Tai bus paaiškinta kituose skyriuose. Norint galima tam tikra praktika išsiugdyti savyje dorybės guṇą ir nugalėti neišmanymą bei aistrą. Lygiai taip norint galima išsiugdyti aistros guṇą, nugalint dorybę bei neišmanymą, arba neišmanymo guṇą, priverčiant pasitraukti dorybę ir aistrą. Nors egzistuoja tos trys materialios gamtos guṇos, ryžtingas žmogus gali įgyti dorybės guṇos palaiminimą ir, išsivadavus iš jos, atsidurti grynos dorybės būvyje, kuris vadinamas vasudevos būviu. Šiame būvyje tampa aiškus Dievo mokslas. Žmogaus poelgiai parodo, kokia gamtos guṇa jį valdo.