ŚB 8.13.2-3

इक्ष्वाकुर्नभगश्चैव धृष्ट: शर्यातिरेव च ।
नरिष्यन्तोऽथ नाभाग: सप्तमो दिष्ट उच्यते ॥ २ ॥
तरूषश्च पृषध्रश्च दशमो वसुमान्स्मृत: ।
मनोर्वैवस्वतस्यैते दशपुत्रा: परन्तप ॥ ३ ॥
ikṣvākur nabhagaś caiva
dhṛṣṭaḥ śaryātir eva ca
nariṣyanto ’tha nābhāgaḥ
saptamo diṣṭa ucyate
tarūṣaś ca pṛṣadhraś ca
daśamo vasumān smṛtaḥ
manor vaivasvatasyaite
daśa-putrāḥ parantapa

Palabra por palabra

ikṣvākuḥIkṣvāku; nabhagaḥNabhaga; catambién; evaen verdad; dhṛṣṭaḥDhṛṣṭa; śaryātiḥŚaryāti; evaciertamente; catambién; nariṣyantaḥNariṣyanta; athaasí como; nābhāgaḥNābhāga; saptamaḥel séptimo; diṣṭaḥDiṣṭa; ucyateasí llamado; tarūṣaḥ cay Tarūṣa; pṛṣadhraḥ cay Pṛṣadhra; daśamaḥel décimo; vasumānVasumān; smṛtaḥconocido; manoḥde Manu; vaivasvatasyade Vaivasvata; etetodos estos; daśa-putrāḥdiez hijos; parantapa¡oh, rey!.

Traducción

¡Oh, rey Parīkṣit!, entre los diez hijos de Manu están Ikṣvāku, Nabhaga, Dhṛṣṭa, Śaryāti, Nariṣyanta y Nābhāga. El séptimo hijo se llamó Diṣṭa. Luego vienen Tarūṣa y Pṛṣadhra, y el décimo es Vasumān.