TEXT 20

VERZ 20

Tekstas

Besedilo

na prahṛṣyet priyaṁ prāpya
nodvijet prāpya cāpriyam
sthira-buddhir asammūḍho
brahma-vid brahmaṇi sthitaḥ

Synonyms

na — niekada; prahṛṣyet — džiūgauja; priyam — malonų; prāpya — pasiekęs; na — ne; udvijet — jaudinasi; prāpya — įgijęs; ca — taip pat; apriyam — nemalonų; sthira-buddhiḥ — kurio intelektas nukreiptas į savąjį „aš“; asammūḍhaḥ — nesuklaidintas; brahma-vit — tobulai suprantąs Aukščiausiąjį; brahmaṇi — transcendencijoje; sthitaḥ — yra.

na – nikoli; prahṛṣyet – se veseli; priyam – prijetno; prāpya – ko dobi; na – ne; udvijet – se vznemiri; prāpya – ko dobi; ca – tudi; apriyam – neprijetno; sthira-buddhiḥ – kdor ima neomajno inteligenco; asammūḍhaḥ – ki ni v iluziji; brahma-vit – kdor v popolnosti pozna Vsevišnjega; brahmaṇi – v transcendenci; sthitaḥ – je.

Translation

Kas nedžiūgauja, kai atsitinka kas nors malonaus, ir nesielvartauja patyręs nemalonumus, kieno intelektas nukreiptas į savąjį „aš“, kas neklysta ir pažino mokslą apie Dievą – tas jau pasiekė transcendenciją.

Človek, ki se niti ne veseli, kadar doživi kaj prijetnega, niti ne obžaluje, kadar ga doleti kaj neprijetnega, ki ima neomajno inteligenco, ki ni v iluziji in pozna znanost o Bogu, je že razvil transcendentalno zavest.

Purport

KOMENTARAS: Čia aprašomi save pažinusio žmogaus požymiai. Pirmasis požymis: jis neapgautas iliuzijos ir netapatina kūno su savo tikruoju „aš“. Jis gerai žino, kad yra ne kūnas, o fragmentinė Aukščiausiojo Dievo Asmens dalelė. Todėl jis nei džiaugiasi pasiekęs tai, kas susiję su kūnu, nei liūdi tai praradęs.Toks proto tvirtumas vadinamas sthira-buddhi – intelektu, nukreiptu į savąjį „aš“. Todėl toks žmogus nepainioja savo grubaus kūno su siela, nelaiko jo amžinu ir pripažįsta egzistuojant sielą. Toks žinojimas pakylėja jį iki lygmens, kur visiškai atsiveria mokslas apie Absoliučią Tiesą – Brahmaną, Paramātmą ir Bhagavāną. Todėl žmogus, gerai žinantis savo prigimtinį būvį, neapgaudinėja savęs ir nebando visais atžvilgiais prilygti Aukščiausiajam. Tai ir yra Brahmano arba savęs pažinimas. Tokia tvirta sąmonė ir vadinasi Kṛṣṇos sąmonė.

Ta verz opisuje značilnosti človeka, ki je dosegel samospoznanje. Glavna med njimi je, da tak človek ni pod vplivom iluzije, ki je posledica zmotnega enačenja telesa s pravim jazom. Dobro ve, da se razlikuje od telesa in da je sestavni delec Vsevišnje Božanske Osebnosti. Zato se ne radosti, kadar kaj dobi, in ne obžaluje, kadar izgubi kar koli, kar je povezano s telesom. Ta stanovitnost se imenuje sthira-buddhi ali neomajna inteligenca. Tak človek ni nikoli zmeden, saj materialnega telesa ne zamenjuje za dušo; ve, da telo ni večno, in ne zanika obstoja duše. To znanje mu omogoča razumeti celotno znanost o Absolutni Resnici: Brahman, Paramātmo in Bhagavāna. Dobro pozna svoj naravni položaj in ne poskuša postati v vseh pogledih eno z Vsevišnjim, saj to ni mogoče. To je spoznanje Brahmana ali samospoznanje. Taka stanovitna zavest se imenuje zavest Kṛṣṇe.