TEXT 20

Tekstas

Tekst

na prahṛṣyet priyaṁ prāpya
nodvijet prāpya cāpriyam
sthira-buddhir asammūḍho
brahma-vid brahmaṇi sthitaḥ

Synonyms

na — niekada; prahṛṣyet — džiūgauja; priyam — malonų; prāpya — pasiekęs; na — ne; udvijet — jaudinasi; prāpya — įgijęs; ca — taip pat; apriyam — nemalonų; sthira-buddhiḥ — kurio intelektas nukreiptas į savąjį „aš“; asammūḍhaḥ — nesuklaidintas; brahma-vit — tobulai suprantąs Aukščiausiąjį; brahmaṇi — transcendencijoje; sthitaḥ — yra.

na — mitte kunagi; prahṛṣyet — rõõmustab; priyam — meeldivat; prāpya — saavutades; na — ei; udvijet — laseb häirida; prāpya — saavutades; ca — samuti; apriyam — ebameeldivat; sthira-buddhiḥ — kindlameelne; asammūḍhaḥ — häirimatu; brahma-vit — see, kes omab Kõigekõrgemast täielikke teadmisi; brahmaṇi — transtsendentaalsuses; sthitaḥ — asetsev.

Translation

Kas nedžiūgauja, kai atsitinka kas nors malonaus, ir nesielvartauja patyręs nemalonumus, kieno intelektas nukreiptas į savąjį „aš“, kas neklysta ir pažino mokslą apie Dievą – tas jau pasiekė transcendenciją.

Inimene, kes ei rõõmusta, kogedes midagi meeldivat, ega kurvasta, kogedes midagi ebameeldivat, kes on kindlameelne ja häirimatu ning tunneb teadust Jumalast, viibib juba transtsendentaalses maailmas.

Purport

KOMENTARAS: Čia aprašomi save pažinusio žmogaus požymiai. Pirmasis požymis: jis neapgautas iliuzijos ir netapatina kūno su savo tikruoju „aš“. Jis gerai žino, kad yra ne kūnas, o fragmentinė Aukščiausiojo Dievo Asmens dalelė. Todėl jis nei džiaugiasi pasiekęs tai, kas susiję su kūnu, nei liūdi tai praradęs.Toks proto tvirtumas vadinamas sthira-buddhi – intelektu, nukreiptu į savąjį „aš“. Todėl toks žmogus nepainioja savo grubaus kūno su siela, nelaiko jo amžinu ir pripažįsta egzistuojant sielą. Toks žinojimas pakylėja jį iki lygmens, kur visiškai atsiveria mokslas apie Absoliučią Tiesą – Brahmaną, Paramātmą ir Bhagavāną. Todėl žmogus, gerai žinantis savo prigimtinį būvį, neapgaudinėja savęs ir nebando visais atžvilgiais prilygti Aukščiausiajam. Tai ir yra Brahmano arba savęs pažinimas. Tokia tvirta sąmonė ir vadinasi Kṛṣṇos sąmonė.

Antud värsis antakse eneseteadvustamiseni jõudnud inimese kirjeldus. Tema esimene tunnus on see, et ta ei samasta end ekslikult oma kehaga. Eneseteadvustamiseni jõudnud inimene teab täpselt, et ta ei ole mitte see keha, vaid Jumala Kõrgeima Isiksuse fragmentaarne osake. Seetõttu ei rõõmusta ta millegi saavutamise üle ega kurvasta millegi kehalise kaotamise pärast. Seda mõistuse häirimatut seisundit nimetatakse sthira-buddhiks ehk kindlameelseks arukuseks. Selline inimene ei satu enam segadusse, pidades jämedakoelist materiaalset keha ekslikult hingeks; ta mõistab praeguse keha ajalikkust ega jäta hinge tähelepanuta. Selline arusaam tõstab ta Absoluutset Tõde puudutava teaduse täieliku mõistmise tasandile, kus ta mõistab nii Brahmanit, Paramātmāt kui ka Bhagavāni. Ta teab täpselt oma algolemuslikku positsiooni ega püüa üheski mõttes ekslikult Kõigekõrgemaga üheks saada. Seda nimetatakse Brahmani teadvustamiseks ehk eneseteadvustamiseks ning sellist häirimatut teadvust nimetatakse Kṛṣṇa teadvuseks.