TEXT 1

Tekstas

Tekst

arjuna uvāca
sannyāsaṁ karmaṇāṁ kṛṣṇa
punar yogaṁ ca śaṁsasi
yac chreya etayor ekaṁ
tan me brūhi su-niścitam

Synonyms

arjunaḥ uvāca — Arjuna tarė; sannyāsam — atsižadėjimą; karmaṇām — visos veiklos; kṛṣṇa — o Kṛṣṇa; punaḥ — vėl; yogam — pasiaukojimo tarnystę; ca — taip pat; śaṁsasi — Tu aukštini; yat — kuris; śreyaḥ — geresnis; etayoḥ — iš šių dviejų; ekam — vieną; tat — tą; me — man; brūhi — prašau pasakyti; su-niścitam — tiksliai.

arjunaḥ uvāca — Arjuna ütles; sannyāsam — loobumust; karmaṇām — kõikidest tegevustest; kṛṣṇa — oo, Kṛṣṇa; punaḥ — taas; yogam — pühendunud teenimist; ca — samuti; śaṁsasi — kiidad; yat — milline; śreyaḥ — on kasulikum; etayoḥ — neist kahest; ekam — üks; tat — seda; me — mulle; brūhi — palun ütle; su-niścitam — lõplikult.

Translation

Arjuna tarė: O Kṛṣṇa, pirma Tu liepi man atsižadėti veiklos, o vėliau patari pasiaukojus veikti. Būki maloningas ir dabar aiškiai man pasakyk, kuris šių dviejų kelių geresnis?

Arjuna ütles: Oo, Kṛṣṇa, esmalt palud Sa mul tööst loobuda ning nüüd soovitad Sa taas pühendumusega töötada. Kas Sa, palun, ütleksid nüüd lõplikult, milline neist kahest toimimisviisist on kasulikum?

Purport

KOMENTARAS: Penktame „Bhagavad-gītos“ skyriuje Viešpats sako, kad pasiaukojimo tarnystės darbas geriau negu sausi samprotavimai. Pasiaukojimo tarnystė yra lengvesnė už sausus samprotavimus, nes būdama transcendentinės prigimties, gelbsti žmogų nuo atoveikio už jo veiklą. Antrame skyriuje buvo pateiktos pradinės žinios apie sielą, pasakojama, kaip ji patenka į materialaus kūno nelaisvę. Ten pat aiškinama, kad per buddhi-yogą, t.y. pasiaukojimo tarnystę, galima išsivaduoti iš materialaus kalėjimo. Trečiame skyriuje kalbama, kad žinojimo lygį pasiekusi asmenybė jau neturi jokių pareigų, o ketvirtame skyriuje Viešpats sako Arjunai, kad įvairią aukojamąją veiklą vainikuoja žinojimas, tačiau šio skyriaus pabaigoje Arjunai Viešpats pataria pabusti ir vadovaujantis tobulu žinojimu kautis. Taigi vienodai teigdamas ir pasiaukojimo veiklos, ir žinojimu grindžiamo neveikimo svarbą, Kṛṣṇa suglumina Arjuną ir pakerta jo ryžtingumą. Arjuna supranta, kad žinojimu grindžiamas atsižadėjimas reiškia nutraukti juslinio pasitenkinimo veiklą. Tačiau kaip nutraukia veiklą tas, kuris pasiaukojęs dirba Viešpačiui? Kitaip sakant, Arjuna galvoja, kad sannyāsa – žinojimu grindžiamas atsižadėjimas – siūlo apskritai neveikti, nes veikla ir atsižadėjimas jam atrodo nesuderinami. Matyt jis nesuprato, kad darbas, grindžiamas visišku žinojimu, nesukelia jokio atoveikio ir todėl yra tolygus neveikimui. Todėl Arjuna ir klausia, ar jis turėtų visiškai atsisakyti veiklos, ar veikti, tačiau remdamasis visišku žinojimu.

„Bhagavad-gītā" käesolevas, viiendas peatükis lausub Jumal, et pühendunud teenimisena sooritatav töö on parem kui kuiv spekuleerimine mõistuse tasandil. Pühendunud teenimine on seejuures ka lihtsam, sest olles transtsendentaalne, vabastab see elusolendi tema tegude järelmõjudest. Teises peatükis anti sissejuhatavad teadmised hingest ja tema sattumisest materiaalse keha köidikuisse. Sealsamas kirjeldati ka seda, kuidas pääseda välja sellest materiaalse eksistentsi puurist buddhi-jooga ehk pühendunud teenimise abil. Kolmandas peatükis selgitati, et inimene, kes asub teadmiste tasandil, ei pea enam täitma mingeid kohustusi. Neljandas peatükis rääkis Jumal Arjunale, et kõikvõimalikud ohverdused kulmineeruvad teadmistes. Neljanda peatüki lõpus soovitas aga Jumal ometigi Arjunale üles tõusta ja võidelda, omades täiuslikke teadmisi. Sedasi, rõhutades samal ajal nii pühendumusliku töö kui ka teadmistele tugineva tegevusetuse olulisust, on Kṛṣṇa Arjuna segadusse ajanud ning Arjuna ei suuda enam ühest otsust vastu võtta. Arjuna mõistab, et teadmistele tuginev loobumus hõlmab kogu meeleliste tegevustena sooritatava töö lõpetamist. Ent kui pühendunud teenimisena tehakse tööd, kuidas on siis võimalik tööst loobuda? Teisisõnu väljendudes arvab ta, et sannyāsa ehk teadmistele tuginev loobumine tähendab kõikide tegevuste lõpetamist, sest töö ja loobumus näivad talle ühitamatud. Näib, et ta ei ole mõistnud, et täielikel teadmistel tuginev töö ei oma järelmõjusid ning on seepärast samaväärne tegevusetusega. Seepärast küsib Arjuna Kṛṣṇalt, kas ta peaks tööst täielikult loobuma või töötama täielikele teadmistele toetudes.