TEXT 29

VERZ 29

Tekstas

Besedilo

prakṛter guṇa-sammūḍhāḥ
sajjante guṇa-karmasu
tān akṛtsna-vido mandān
kṛtsna-vin na vicālayet

Synonyms

prakṛteḥ — materialios gamtos; guṇa — guṇų; sammūḍhāḥ — kurie apsigavo tapatindami save su materija; sajjante — jie užsiima; guṇa-karmasu — materialia veikla; tān — tuos; akṛtsna-vidaḥ — žmones su menku žinių kraičiu; mandān — vangius savęs pažinimui; kṛtsna-vit — turintis tikras žinias; na — ne; vicālayet — turi mėginti juos trikdyti.

prakṛteḥ – materialne narave; guṇa – od guṇ; sammūḍhāḥ – poneumljeni od enačenja z materijo; sajjante – se udejstvujejo; guṇa-karmasu – v materialnih dejavnostih; tān – nje; akṛtsna-vidaḥ – ljudi skromnega znanja; mandān – lene za razumevanje samospoznavanja; kṛtsna-vit – kdor ima pravo znanje; na – ne; vicālayet – bi smel vznemirjati.

Translation

Materialios gamtos guṇų suklaidinti tamsuoliai visa galva pasineria į materialią veiklą ir prisiriša prie jos. Bet išminčius neturi jų trikdyti, net jei tamsuolių atliekamos pareigos yra menkesnės dėl žinių stokos.

Nevedni ljudje, zmedeni zaradi guṇ materialne narave, se povsem posvetijo materialnim dejavnostim in se navežejo na materialne stvari. Čeprav zaradi pomanjkanja znanja opravljajo nižje dolžnosti, jih modri ne bi smeli vznemirjati.

Purport

KOMENTARAS: Neišmanantys žmonės klaidingai tapatina save su „grubiąja“ materialia sąmone, ir jų mąstymas kupinas materialių įvardijimų. Kūnas – tai materialios gamtos dovana. Tas, kuris prisirišęs prie kūniškos sąmonės, vadinamas manda, t.y. tinginiu, nieko nenutuokiančiu apie dvasinę sielą. Neišmanėlis savo kūną laiko savuoju „aš“, o kūniškus ryšius su kitais žmonėmis vadina giminystės saitais; jis garbina žemę, kurioje gavo kūną, o formalūs religiniai ritualai jam atrodo savitiksliai. Visuomeninė veikla, nacionalizmas, altruizmas – štai kelios žmonių su materialia sąmone veiklos sritys. Užburti skambių įvardijimų jie nuolat darbuojasi materialios veiklos srityje, o dvasinis pažinimas jiems atrodo mitas, kuriuo neverta domėtis. Tačiau išmanantis dvasinį gyvenimą žmogus neturėtų drumsti tokių užkietėjusių materialistų ramybės. Geriau ramiai atlikti savo dvasines pareigas. O tie paklydėliai verčiau tesilaiko pagrindinių dorovės principų – tegu nenaudoja prievartos ir užsiima materialia labdara.

Nevedni ljudje se zmotno enačijo z grobo materialno zavestjo in mnogimi poimenovanji, ki se nanašajo na materialno telo. Telo je dar materialne narave. Tisti, katerega zavest je osredotočena predvsem na telo, se imenuje manda ali len človek, ki ne ve za obstoj duše. Nevedni ljudje se enačijo s telesom. Tiste, s katerimi imajo telesne vezi, imajo za svoje sorodnike, dežela, v kateri so dobili telo, je predmet njihovega oboževanja, o formalnih verskih obredih pa mislijo, da so sami sebi namen. Ti ljudje, ki se enačijo s poimenovanji materialnega telesa, se posvetijo delovanju za dobro družbe, svojega naroda in celega človeštva. Pod vplivom takih poimenovanj se nenehno ukvarjajo z materialnimi dejavnostmi. Duhovno spoznanje se jim zdi mit, zato jih ne zanima. Tisti, ki imajo duhovno znanje, ne bi smeli vznemirjati takih materialističnih ljudi. Bolje je, da tiho naprej opravljajo svoje duhovne dejavnosti, zmedene ljudi pa lahko poučijo o nenasilju in drugih osnovnih moralnih načelih ter jih zaposlijo z materialnim dobrodelnim delovanjem.

Tamsuoliai nesugeba deramai įvertinti Kṛṣṇos sąmonės veiklos, todėl Viešpats Kṛṣṇa pataria negaišti brangaus laiko ir nedrumsti jų ramybės. Tačiau Viešpaties bhaktai yra maloningesni ir už Jį Patį, nes supranta, ko Viešpats siekia. Todėl jie nebijo rizikuoti ir netgi bendrauja su neišmanėliais, stengdamiesi įtraukti juos į Kṛṣṇos sąmonės veiklą, kuri yra absoliučiai būtina žmogui.

Nevedni ljudje ne znajo ceniti dejavnosti zavesti Kṛṣṇe, zato Gospod Kṛṣṇa svetuje, naj jih ne vznemirjamo, saj s tem samo zapravljamo dragoceni čas. Gospodovi bhakte pa so ljubeznivejši od samega Gospoda. Ker poznajo Gospodovo željo, tvegajo vse in poskušajo celo nevedneže zaposliti z dejavnostmi zavesti Kṛṣṇe, ki so za človeka nujno potrebne.