TEXT 55
TEXT 55
Tekstas
Tekst
prajahāti yadā kāmān
sarvān pārtha mano-gatān
ātmany evātmanā tuṣṭaḥ
sthita-prajñas tadocyate
prajahāti yadā kāmān
sarvān pārtha mano-gatān
ātmany evātmanā tuṣṭaḥ
sthita-prajñas tadocyate
Synonyms
Synonyms
śrī-bhagavān uvāca — Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė; prajahāti — atsisako; yadā — kai; kāmān — troškimų jusliškai tenkintis; sarvān — visokiausių; pārtha — o Pṛthos sūnau; manaḥ-gatān — proto išgalvotų; ātmani — tyroje sielos būsenoje; eva — tikrai; ātmanā — apvalytu protu; tuṣṭaḥ — patenkintas; sthita-prajñāḥ — paniręs į transcendenciją; tadā — tada; ucyate — sakoma.
śrī-bhagavān uvāca — Guddommens Højeste Personlighed sagde; prajahāti — opgiver; yadā — når; kāmān — ønsker om sansenydelse; sarvān — af alle slags; pārtha — O søn af Pṛthā; manaḥ-gatān — mentalt hjernespind; ātmani — i sjælens rene tilstand; eva — sandelig; ātmanā — af det rensede sind; tuṣṭaḥ — tilfreds; sthita-prajñaḥ — transcendentalt placeret; tadā — på det tidspunkt; ucyate — siges.
Translation
Translation
Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: O Pārtha, kai žmogus atsisako visų troškimų jusliškai tenkintis, kuriuos prasimano protas, ir kai šitaip apsivalęs jo protas pasitenkina vien savuoju „aš“, sakoma, kad jo sąmonė tapo grynai transcendentinė.
Guddommens Højeste Personlighed sagde: O Pārtha, når man opgiver alle former for sanselige ønsker, der opstår fra mentale forestillinger, og når ens sind således renset finder tilfredshed i selvet alene, siges man at være i ren transcendental bevidsthed.
Purport
Purport
KOMENTARAS: Bhāgavatam teigiama, kad kiekvienas žmogus, iki galo išsiugdęs Kṛṣṇos sąmonę, t.y. įsitraukęs į pasiaukojimo tarnystę Viešpačiui, pasižymi geriausiomis didžių išminčių savybėmis, o tas, kuris nepasiekė tokios transcendentinės būklės, gerų savybių neturi, nes be atvangos ieško atsparos tik savo prasimanymuose. Vadinasi, teisingai šiame posme teigiama, jog reikia atsisakyti visų troškimų jusliškai tenkintis, kuriuos gimdo į prasimanymus linkęs protas. Juslių troškimų dirbtinai sutramdyti neįmanoma, bet, kai tarnaujama Kṛṣṇos labui, juslių troškimai be ypatingų pastangų atslūgsta patys. Todėl be svyravimų reikia įsitraukti į Kṛṣṇos sąmonės veiklą, nes pasiaukojimo tarnystė iš karto padeda pakilti iki transcendentinio sąmoningumo lygio. Dvasiškai pažengusi siela visada atranda pasitenkinimą savyje, nes suvokia esanti amžinas Aukščiausiojo Viešpaties tarnas. Tokią transcendentinę būklę pasiekęs žmogus neturi juslinių troškimų, kuriuos kursto siauros materialistinės pažiūros. Priešingai, jis yra visad laimingas savo natūralioje padėtyje – amžinoje tarnystėje Aukščiausiajam Viešpačiui.
FORKLARING: Śrīmad-Bhāgavatam (5.18.12) bekræfter, at alle, der er helt i Kṛṣṇa-bevidsthed eller Herrens hengivne tjeneste, har alle de store vismænds gode egenskaber, mens en person, der ikke er så transcendentalt situeret, ingen gode egenskaber har, for han vil uvægerligt søge tilflugt i sine egne mentale forestillinger. Følgelig konstateres det meget rigtigt her, at man er nødt til at opgive alle slags sansebegær, der opstår i ens mentale forestillinger. Sådanne sansebegær kan ikke stoppes kunstigt. Men hvis man er engageret i Kṛṣṇa-bevidsthed, ebber sansebegærene ud af sig selv, uden at man behøver gøre sig yderligere anstrengelser i den forbindelse. Man skal således uden tøven engagere sig i Kṛṣṇa-bevidsthed, for denne hengivne tjeneste vil øjeblikkeligt hæve én til niveauet af transcendental bevidsthed. Den højt udviklede sjæl er altid tilfreds i sig selv, for han erkender sig selv som den Højeste Herres evige tjener. Sådan en transcendentalt situeret person har ingen sansebegær, der udspringer fra en gnieragtig materialisme. Tværtimod er han altid lykkelig i sin naturlige position som den Højeste Herres evige tjener.