TEXT 55

Tekstas

Texte

śrī-bhagavān uvāca
prajahāti yadā kāmān
sarvān pārtha mano-gatān
ātmany evātmanā tuṣṭaḥ
sthita-prajñas tadocyate

Synonyms

śrī-bhagavān uvāca — Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė; prajahāti — atsisako; yadā — kai; kāmān — troškimų jusliškai tenkintis; sarvān — visokiausių; pārtha — o Pṛthos sūnau; manaḥ-gatān — proto išgalvotų; ātmani — tyroje sielos būsenoje; eva — tikrai; ātmanā — apvalytu protu; tuṣṭaḥ — patenkintas; sthita-prajñāḥ — paniręs į transcendenciją; tadā — tada; ucyate — sakoma.

śrī-bhagavān uvāca: Dieu, la Personne Suprême, dit; prajahāti: abandonne; yadā: quand; kāmān: les désirs de plaisirs sensoriels; sarvān: de toutes variétés; pārtha: ô fils de Pṛthā; manaḥ-gatān: créations du mental; ātmani: dans l’état pur de l’âme; eva: certes; ātmanā: par le mental purifié; tuṣṭaḥ: satisfait; sthita-prajñaḥ: situé au niveau transcendantal; tadā: à ce moment; ucyate: est dit.

Translation

Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: O Pārtha, kai žmogus atsisako visų troškimų jusliškai tenkintis, kuriuos prasimano protas, ir kai šitaip apsivalęs jo protas pasitenkina vien savuoju „aš“, sakoma, kad jo sąmonė tapo grynai transcendentinė.

Dieu, la Personne Suprême, répond: Quand un homme, ô Pārtha, renonce aux multiples désirs de jouissance sensorielle que lui impose le mental, quand son esprit, ainsi purifié, ne trouve plus de satisfaction ailleurs que dans le soi, on dit que sa conscience est purement transcendantale.

Purport

KOMENTARAS: Bhāgavatam teigiama, kad kiekvienas žmogus, iki galo išsiugdęs Kṛṣṇos sąmonę, t.y. įsitraukęs į pasiaukojimo tarnystę Viešpačiui, pasižymi geriausiomis didžių išminčių savybėmis, o tas, kuris nepasiekė tokios transcendentinės būklės, gerų savybių neturi, nes be atvangos ieško atsparos tik savo prasimanymuose. Vadinasi, teisingai šiame posme teigiama, jog reikia atsisakyti visų troškimų jusliškai tenkintis, kuriuos gimdo į prasimanymus linkęs protas. Juslių troškimų dirbtinai sutramdyti neįmanoma, bet, kai tarnaujama Kṛṣṇos labui, juslių troškimai be ypatingų pastangų atslūgsta patys. Todėl be svyravimų reikia įsitraukti į Kṛṣṇos sąmonės veiklą, nes pasiaukojimo tarnystė iš karto padeda pakilti iki transcendentinio sąmoningumo lygio. Dvasiškai pažengusi siela visada atranda pasitenkinimą savyje, nes suvokia esanti amžinas Aukščiausiojo Viešpaties tarnas. Tokią transcendentinę būklę pasiekęs žmogus neturi juslinių troškimų, kuriuos kursto siauros materialistinės pažiūros. Priešingai, jis yra visad laimingas savo natūralioje padėtyje – amžinoje tarnystėje Aukščiausiajam Viešpačiui.

Le Śrīmad-Bhāgavatam affirme qu’une personne parfaitement consciente de Kṛṣṇa, absorbée dans le service de dévotion, possède toutes les qualités des grands sages, alors que celui qui n’a pas atteint ce degré de spiritualité ne peut prétendre à aucune bonne qualité, car il s’accroche forcément à ses propres élucubrations. Aussi, ce verset nous conseille à juste titre de repousser tous les désirs de jouissance matérielle que se crée le mental. Il est impossible de mettre artificiellement un terme à ces désirs, mais si l’on adopte la conscience de Kṛṣṇa, ils s’évanouiront graduellement sans qu’il y ait besoin de fournir d’efforts indépendants.

On ne doit donc pas hésiter à s’engager dans la conscience de Kṛṣṇa, car le service de dévotion a le pouvoir d’élever progressivement la conscience au niveau transcendantal. Réalisant sa position d’éternel serviteur du Seigneur Suprême, l’être hautement accompli jouit d’une constante paix intérieure. À ce stade, il ne connaît plus les désirs liés au matérialisme. Sa position naturelle de serviteur du Seigneur Suprême retrouvée, il goûte au contraire un bonheur permanent.