TEXT 31

STIH 31

Tekstas

Tekst

sva-dharmam api cāvekṣya
na vikampitum arhasi
dharmyād dhi yuddhāc chreyo ’nyat
kṣatriyasya na vidyate

Synonyms

sva-dharmam — savus religijos principus; api — taip pat; ca — tikrai; avekṣya — turint omenyje; na — niekada; vikampitum — dvejoti; arhasi — tau verta; dharmyāt — dėl religijos principų; hi — tikrai; yuddhāt — už kovą; śreyaḥ — geresnio užsiėmimo; anyat — jokio kito; kṣatriyasya — kṣatriyui; na — ne; vidyate — egzistuoja.

sva-dharmam – vlastita religijska načela; api – također; ca – doista; avekṣya – uzimajući u obzir; na – nikada; vikampitum – da se dvoumiš; arhasi – priliči ti; dharmyāt – za religijska načela; hi – doista; yuddhāt – od borbe; śreyaḥ – bolja djelatnost; anyat – bilo koja druga; kṣatriyasya – za kṣatriyu; na – ne; vidyate – postoji.

Translation

O dėl savo kṣatriyo pareigos, žinoki, nėra tau geresnio darbo už kovą ginant religijos principus. Todėl nedvejok.

Uzimajući u obzir dužnost koju imaš kao kṣatriya, trebao bi znati da za tebe nema bolje djelatnosti od borbe utemeljene na religijskim načelima. Stoga se ne bi trebao dvoumiti.

Purport

KOMENTARAS: Kṣatriyais vadinami antrosios iš keturių socialinių grupių atstovai, kurių užduotis – tinkamai organizuoti valdymą. Kṣat reiškia „žeisti“. Ginantysis nuo skriaudėjų yra kṣatriya (trāyate – ginti). Kṣatriyai žudyti mokomi miške. Apsiginklavę vien kardu jie eina į mišką ir vienas prieš vieną susiremia su tigru. Nudobtas tigras sudeginamas su karališkomis iškilmėmis. Džaipuro valstijos karaliai kṣatriyai laikosi šio papročio dar ir dabar. Kṣatriyus neatsitiktinai mokė kaip iškviesti priešininką į kovą ir jį nugalėti, nes kai kuriais atvejais prievarta būtina religijos principams ginti. Todėl kṣatriyai neturi duoti sannyāsio įžadų, t.y. atsižadėti pasaulio. Prievartos nenaudojimas politikoje gali būti diplomatinis manevras, bet jos nereikia paversti principu. Religijos įstatymų rinkinyje teigiama:

SMISAO: Od četiri staleža društvenoga poretka drugi se stalež, zadužen za pravilno vladanje društvom, naziva kṣatriya. Kṣat znači povrijediti. Onaj tko štiti od povreda naziva se kṣatriya (trāyate znači pružiti zaštitu). Ranije su se kṣatriye učili ubijati u šumi. Otišli bi u šumu i izazvali tigra licem u lice, boreći se mačem protiv njega. Kad bi ga ubili, kremirali bi tigra uz kraljevski obred. Taj sustav čak i danas slijede kraljevi države Jaipur. Kṣatriye posebno uče izazivati i ubijati, jer je religijsko nasilje ponekad nužno. Stoga nikada ne bi trebali neposredno prihvatiti sannyāsu ili red odricanja. Nenasilje u politici može biti stvar diplomacije, ali nikada nije čimbenik ili načelo. U religijskim je zakonicima rečeno:

āhaveṣu mitho ’nyonyaṁ
jighāṁsanto mahī-kṣitaḥ
yuddhamānāḥ paraṁ śaktyā
svargaṁ yānty aparāṅ-mukhāḥ

yajñeṣu paśavo brahman
hanyante satataṁ dvijaiḥ
saṁskṛtāḥ kila mantraiś ca
te ’pi svargam avāpnuvan

„Karalius arba kṣatriyas, kuris žūva kautynių lauke kovodamas su priešišku jam karaliumi, po mirties vertas gyventi dangaus planetose. To paties nusipelno ir brahmanas, atnašaujantis gyvūnus aukuro ugnyje.“ Taigi žudymas kautynėse ginant religijos principus ir gyvūnų atnašavimas aukuro ugnyje jokiu būdu nelaikomi prievartos aktu, nes visi gauna naudos iš to, kas susiję su religijos principais. Paaukotas gyvūnas iškart gauna gyvenimą žmogaus kūne, ir jam nebereikia laipsniškai evoliucionuoti iš vienos gyvybės formos į kitą. O kṣatriyai, žuvę kautynių lauke, ir brahmanai, atnašaujantys aukas, patenka į dangaus planetas.

„Kada kralj ili kṣatriya pogine na bojnom polju u borbi protiv drugoga kralja, koji mu zavidi, zaslužuje da dostigne rajske planete, kao i brāhmaṇa koji rajske planete dostiže prinošenjem životinja u žrtvenu vatru." Tako se ubijanje na bojnom polju na temelju religijskih načela i ubijanje životinja u žrtvenoj vatri ne smatraju djelima nasilja, jer svatko ima dobrobit od religijskih načela na temelju kojih se čine takva djela. Žrtvovana životinja odmah dobiva ljudski oblik života i ne mora se podvrći postupnom procesu evolucije prelazeći iz jednoga oblika u drugi, a kṣatriye ubijeni na bojnom polju dostižu rajske planete, kao i brāhmaṇe koji dostižu rajske planete izvođenjem žrtvovanja.

Yra dviejų rūšių sva-dharmos, nurodytos pareigos. Kol nesi išsivadavęs, reikia vykdyti pareigas, numatytas kūnui, kuriame įsikūnijai. Norint išsivaduoti, tos pareigos neturi prasilenkti su religijos principais. Išsivadavus sva- dharma (nurodyta pareiga) tampa dvasinė ir išeina už materialios kūniškos sampratos ribų. Materiali būties samprata numato specifines pareigas tiek brahmanams, tiek kṣatriyams, ir tos pareigos neišvengiamos. Sva-dharmą nustato Viešpats – tai išsamiai nušvies ketvirtasis skyrius. Kūno lygiu atliekama sva-dharma vadinasi varṇāśrama-dharma, arba žmogaus dvasinio pažinimo pamatinis akmuo. Žmonių civilizacija prasideda varṇāśrama- dharmos stadija. Varṇāśrama-dharma – tai specifinės pareigos, kurias nulemia tai, kokios gamtos guṇos valdo įgytą kūną. Vykdydamas savo nurodytas pareigas bet kokioje veiklos srityje ir sekdamas aukštesniųjų autoritetų nurodymais žmogus pasikelia į aukštesnę būties pakopą.

Postoje dvije vrste sva-dharme, propisanih dužnosti. Sve dok osoba nije oslobođena mora izvršavati dužnosti svoga tijela u skladu s religijskim načelima kako bi dostigla oslobođenje. Kad dostigne oslobođenje, njezina sva-dharma – propisana dužnost – postaje duhovna i ne temelji se na materijalnom tjelesnom shvaćanju. U tjelesnom shvaćanju života brāhmaṇe i kṣatriye imaju posebne dužnosti i takve su dužnosti neizbježne. Sva-dharmu je odredio Gospodin, što će biti objašnjeno u četvrtom poglavlju. Na tjelesnoj se razini sva-dharma naziva varṇāśrama-dharma, odskočna daska za dostizanje duhovnog razumijevanja. Ljudska civilizacija počinje stadijem varṇāśrama-dharme ili propisanih dužnosti koje odgovaraju posebnim guṇama prirode, pod čijim se utjecajem nalazi dobiveno tijelo. Obavljanje takvih dužnosti na bilo kojem polju djelovanja u skladu s naredbama viših autoriteta uzdiže osobu na viši životni položaj.