TEXT 42

Tekstas

Texte

atha vā bahunaitena
kiṁ jñātena tavārjuna
viṣṭabhyāham idaṁ kṛtsnam
ekāṁśena sthito jagat

Synonyms

atha vā — arba; bahunā — daug; etena — tos rūšies; kim — ką; jñātena — žinodamas; tava — tu; arjuna — o Arjuna; viṣṭabhya — persmelkiu; aham — Aš; idam — šią; kṛtsnam — visą; eka — viena; aṁśena — dalimi; sthitaḥ — esantis; jagat — visatą.

atha vā: ou; bahunā: nombreux; etena: par cette sorte; kim: ce que; jñātena: sachant; tava: toi; arjuna: ô Arjuna; viṣṭabhya: pénétrant; aham: Je; idam: cet; kṛtsnam: entier; eka: par une; aṁśena: partie; sthitaḥ: Je suis situé; jagat: univers.

Translation

Tačiau ar būtina, Arjuna, taip nuodugniai viską žinoti? Juk viena mažyte dalele Savęs Aš persmelkiu ir palaikau visą šią visatą.

Mais à quoi bon, ô Arjuna, tout ce détail ? D’une part infime de Ma personne, Je pénètre et soutiens l’univers tout entier.

Purport

KOMENTARAS: Aukščiausiasis Viešpats yra visose materialiose visatose, nes Supersielos pavidalu įžengia į visus daiktus. Šiame posme Viešpats sako Arjunai, jog neverta nagrinėti visų egzistuojančių daiktų turtingumo ir didingumo atskirai. Tereikia žinoti, jog jie egzistuoja todėl, kad Kṛṣṇa įžengia į juos Supersielos pavidalu. Visi – nuo didžiausios būtybės Brahmos iki mažytės skruzdės – gyvena tik todėl, kad Viešpats įžengia į kiekvieną ir kiekvieną jų palaiko.

Le Seigneur Suprême, qui pénètre en chaque chose en Sa forme d’Âme Suprême, est partout manifesté dans l’univers matériel. Il est vain, dit-il à Arjuna, de voir la grandeur et l’excellence des choses dans leur singularité. Il faut savoir que toutes n’existent que grâce à la présence en chacune d’elles de l’Âme Suprême. Depuis Brahmā, l’être le plus gigantesque, jusqu’à la minuscule fourmi, tous n’existent que parce qu’Il est en eux et les préserve.

Yra misionierių, skelbiančių, jog pusdievių garbinimas atves pas Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, į aukščiausią tikslą. Tačiau šis skyrius neskatina garbinti pusdievių, nes ir didžiausi pusdieviai, tokie, kaip Brahmā ir Śiva, teatspindi dalelę Aukščiausiojo Viešpaties turtingumo. Jis – kiekvieno kilmės šaltinis, ir nėra nieko didingesnio už Jį. Jis – asamaurdhva, tai reiškia, kad nėra už Jį aukštesnio ar Jam lygaus. „Padma Purāṇoje“ teigiama, kad tas, kuris Aukščiausiąjį Viešpatį Kṛṣṇą prilygina pusdieviams (Brahmai, Śivai ar kuriam kitam), akimoju tampa ateistu. Tačiau visapusiškai išstudijavus Kṛṣṇos turtų bei Jo energijos ekspansijų aprašymus, be abejonės, galima suvokti Viešpaties Śrī Kṛṣṇos padėtį ir sukaupus protą nenukrypstant garbinti Kṛṣṇą. Viešpats persmelkia viską Savo dalinio skleidinio dalimi, Supersiela, kuri įeina į viską, kas tik egzistuoja. Todėl tyri bhaktai sutelkia protą į Kṛṣṇos sąmonę, visiškai atsidėdami pasiaukojimo tarnystei, taigi jie nuolatos yra transcendentinės būklės. Aštuntas- vienuoliktas skyriaus posmai aiškiai nurodo, kad reikia pasiaukojus tarnauti ir garbinti Kṛṣṇą. Toks yra tyros pasiaukojimo tarnystės kelias. Šis skyrius išsamiai paaiškino, kaip pasiekti pasiaukojimo tobulumą – bendravimą su Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu. Śrīla Baladeva Vidyābhūṣana – didysis ācārya, priklausantis Kṛṣṇos pradėtai mokinių sekai, baigdamas komentuoti šį skyrių sako:

Il existe une mission en Inde qui promulgue une théorie selon laquelle il serait tout à fait possible d’atteindre Dieu, la Personne Suprême, en adorant n’importe quel deva. Mais ce chapitre entend nous éloigner du culte des devas, puisque même les plus grands d’entre eux, Brahmā et Śiva, ne représentent qu’un fragment de la grandeur du Seigneur Suprême. Kṛṣṇa est l’origine de tout ce qui naît, et comme l’indique le mot asamaurdhva, nul ne L’égale ou ne Lui est supérieur. Le Padma Purāṇa nous avertit que de mettre le Seigneur, Kṛṣṇa, sur le même plan que les devas, s’agirait-il de Brahmā ou de Śiva, fait aussitôt de nous un athée. Celui, par contre, qui étudie consciencieusement les descriptions des opulences divines et des manifestations de l’énergie de Kṛṣṇa comprendra sans le moindre doute Sa position. Il pourra, sans jamais dévier, fixer sur Lui son mental et L’adorer. Le Seigneur est omniprésent, car Il pénètre en chaque être et en chaque chose sous la forme de Sa représentation partielle, l’Âme Suprême. Par conséquent, les purs dévots absorbent leurs pensées dans le service de dévotion, en pleine conscience de Kṛṣṇa et demeurent sur un plan transcendantal. Les versets huit à onze de ce chapitre ont clairement défini le service de dévotion et l’adoration de Kṛṣṇa, traçant ainsi la voie de la pure bhakti. Le chapitre tout entier a d’ailleurs décrit en détail la manière d’atteindre la plus haute perfection dévotionnelle de l’union au Seigneur Suprême. Śrīla Baladeva Vidyābhūṣaṇa, grand ācārya de la succession disciplique issue de Kṛṣṇa, conclut ainsi son propre commentaire sur ce chapitre:

yac-chakti-leśāt sūryādyā
bhavanty aty-ugra-tejasaḥ
yad-aṁśena dhṛtaṁ viśvaṁ
sa kṛṣṇo daśame ’rcyate

Galingoji saulė, ir toji stiprybės semiasi iš neišsenkamos Viešpaties Kṛṣṇos energijos, o dalinė Kṛṣṇos ekspansija palaiko visą pasaulį. Todėl Viešpats Śrī Kṛṣṇa išties vertas garbinimo.

On doit adorer Kṛṣṇa car de Sa formidable énergie, même le puissant soleil tire sa force, et de Son émanation partielle, Il soutient le monde.

Taip Bhaktivedanta baigia komentuoti dešimtąjį „Śrīmad Bhagavad-gītos“ skyrių, pavadintą „Absoliuto turtingumas“.

Ainsi s’achèvent les teneurs et portées de Bhaktivedanta sur le dixième chapitre de la Śrīmad Bhagavad-gītā traitant de l’opulence de l’Absolu.