STIH 9
TEXT 9
Tekst
Tekstas
loko ’yaṁ karma-bandhanaḥ
tad-arthaṁ karma kaunteya
mukta-saṅgaḥ samācara
loko ’yaṁ karma-bandhanaḥ
tad-arthaṁ karma kaunteya
mukta-saṅgaḥ samācara
Synonyms
Synonyms
yajña-arthāt – koji se čini samo za Yajñu, Viṣṇua; karmaṇaḥ – nego rad; anyatra – inače; lokaḥ – svijetu; ayam – ovo; karma-bandhanaḥ – ropstvo zbog rada; tat – Njega; artham – radi; karma – rad; kaunteya – o Kuntīn sine; mukta-saṅgaḥ – oslobođen druženja; samācara – savršeno postupa.
yajña-arthāt — atliktas tiktai vardan Yajños, tyViṣṇu; karmaṇaḥ — nei darbas; anyatra — kitoks; lokaḥ — pasaulyje; ayam — šiame; karma- bandhanaḥ — veiklos pančiai; tat — Jo; artham — vardan; karma — darbą; kaunteya — o Kuntī sūnau; mukta-saṅgaḥ — išsivadavęs nuo prisirišimų; samācara — daryk tobulai.
Translation
Translation
Djelatnosti se moraju vršiti kao žrtva za Viṣṇua, inače uzrokuju ropstvo u materijalnom svijetu. Stoga, o Kuntīn sine, obavljaj svoju propisanu dužnost za Njegovo zadovoljstvo. Tako ćeš uvijek biti oslobođen ropstva.
Veikla turi būti atliekama kaip auka Viṣṇu, kitaip ji bus vergystės materialiame pasaulyje priežastis. Todėl, o Kuntī sūnau, atlik savo nurodytas pareigas siekdamas Jį patenkinti ir visada būsi laisvas.
Purport
Purport
SMISAO: Čovjek mora raditi čak i da bi svoje tijelo održao na životu. Stoga su za pojedine staleže propisane dužnosti koje omogućuju ostvarenje te svrhe. Yajña se odnosi na Gospodina Viṣṇua ili žrtvovanje. Svrha je svih žrtvovanja zadovoljiti Gospodina Viṣṇua. Vede nalažu: yajño vai viṣṇuḥ. Drugim riječima, ista se svrha ostvaruje izvođenjem propisanih yajñi i neposrednim služenjem Gospodina Viṣṇua. Stoga je svjesnost Kṛṣṇe proces izvođenja yajñe propisan u ovom stihu. Sustav varṇāśrame ima isti cilj: zadovoljiti Gospodina Viṣṇua. Varṇāśramācāravatā puruṣeṇa paraḥ pumān / viṣṇur ārādhyate (Viṣṇu Purāṇa 3.8.8).
KOMENTARAS: Norėdami išlaikyti kūną, visi turime dirbti; nurodytos pareigos, atitinkančios tam tikrą socialinę padėtį ir savybes, sumanytos taip, kad būtų pasiektas šis tikslas. Yajña reiškia „Viešpatį Viṣṇu“ arba „aukojimo apeigas“. Visos aukojimo apeigos yra skirtos patenkinti Viešpatį Viṣṇu. Vedos sako: yajño vai viṣṇuḥ. Kitaip sakant, į tikslą veda ir nurodytų yajñų atlikimas, ir tiesioginė tarnystė Viešpačiui Viṣṇu. Todėl ir Kṛṣṇos sąmonė yra yajña, kurią rekomenduoja šis posmas. Varṇāśramos institucijos tikslas irgi – patenkinti Viešpatį Viṣṇu. Varṇāśramācāravatā puruṣena paraḥ pumān/ viṣṇur ārādhyate („Viṣṇu Purāṇa“ 3.8.8).
Moramo raditi za zadovoljstvo Viṣṇua. Inače će sve što činimo u materijalnom svijetu uzrokovati ropstvo, jer i dobra i loša djela donose posljedice, a svaka posljedica vezuje počinitelja. Da bismo zadovoljili Kṛṣṇu (ili Viṣṇua), moramo djelovati u svjesnosti Kṛṣṇe. Dok vršimo takve djelatnosti nalazimo se na razini oslobođenja. To je velika umjetnost djelovanja i na početku toga procesa potrebno nam je stručno vodstvo. Zato trebamo raditi vrlo marljivo, pod stručnim vodstvom bhakte Gospodina Kṛṣṇe ili po uputama samoga Gospodina Kṛṣṇe (pod čijim je vodstvom Arjuna imao priliku djelovati). Ništa ne bismo trebali činiti za vlastito osjetilno zadovoljstvo; sve trebamo činiti za zadovoljstvo Kṛṣṇe. Takvo će nas djelovanje ne samo spasiti od posljedica naših djelatnosti već i uzdići na razinu transcendentalnog služenja Gospodina s ljubavlju, koje nas jedino može uzdići u Božje Carstvo.
Todėl kiekvienas turi dirbti siekdamas patenkinti Viṣnu. Kitokia veikla materialiame pasaulyje bus vergystės priežastis, nes ir geri, ir blogi darbai sukelia atoveikį, o atoveikis – nesvarbu, koks jis būtų – supančioja veikėją. Todėl siekiant patenkinti Kṛṣṇą (arba Viṣṇu), turime veikti įsisąmoninę Kṛṣṇą. Kai šitaip veikiame, esame išsivadavę. Veikti įsisąmoninus Kṛṣṇą – didis menas; kad jo išmoktume, iš pradžių reikia prityrusio vadovo. Turime uoliai darbuotis vadovaujami prityrusio Viešpaties Kṛṣṇos bhakto arba paklusti tiesioginiams Viešpaties Kṛṣṇos nurodymams (tokią galimybę gavo Arjuna). Reikia viską daryti ne dėl juslinio pasitenkinimo, bet siekiant patenkinti Kṛṣṇą. Tai ne tik išgelbės nuo veiklos atoveikio, bet ir tolydžio pakylės iki transcendentinės meilės tarnystės Viešpačiui, o ji – vienintelis kelias į Dievo karalystę.