STIHOVI 32-35

TEXTS 32-35

Tekst

Tekstas

kiṁ no rājyena govinda
kiṁ bhogair jīvitena vā
yeṣām arthe kāṅkṣitaṁ no
rājyaṁ bhogāḥ sukhāni ca

ta ime ’vasthitā yuddhe
prāṇāṁs tyaktvā dhanāni ca
ācāryāḥ pitaraḥ putrās
tathaiva ca pitāmahāḥ

mātulāḥ śvaśurāḥ pautrāḥ
śyālāḥ sambandhinas tathā
etān na hantum icchāmi
ghnato ’pi madhusūdana

api trailokya-rājyasya
hetoḥ kiṁ nu mahī-kṛte
nihatya dhārtarāṣṭrān naḥ
kā prītiḥ syāj janārdana

Synonyms

kim – što vrijedi; naḥ – za nas; rājyena – kraljevstvo; govinda – o Kṛṣṇa; kim – kakvo; bhogaiḥ – uživanje; jīvitena – život; vā – ili; yeṣām – kojih; arthe – radi; kāṅkṣitam – želimo; naḥ – mi; rājyam – kraljevstvo; bhogāḥ – materijalno uživanje; sukhāni – svu sreću; ca – i; te – svi oni; ime – ovi; avasthitāḥ – stoje; yuddhe – na bojnom polju; prāṇān – živote; tyaktvā – dajući; dhanāni – bogatstvo; ca – također; ācāryāḥ – učitelji; pitaraḥ – očevi; putrāḥ – sinovi; tathā – kao i; eva – zacijelo; ca – također; pitāmahāḥ – djedovi; mātulāḥ – ujaci; śvaśurāḥ – tasti; pautrāḥ – unuci; śyālāḥ – šurjaci; sambandhinaḥ – rođaci; tathā – kao i; etān – sve njih; na – nikada; hantum – ubiti; icchāmi – želim; ghnataḥ – ubijeni; api – čak; madhusūdana – o ubojico demona Madhua (Kṛṣṇa); api – čak i ako; trai-lokya – tri svijeta; rājyasya – za kraljevstvo; hetoḥ – u zamjenu; kim nu – a da ne govorim o; mahī-kṛte – Zemlji; nihatya – ubijanjem; dhārtarāṣṭrān – Dhṛtarāṣṭrinih sinova; naḥ – naše; kā – kakvo; prītiḥ – zadovoljstvo; syāt – bit će; janārdana – o održavatelju svih živih bića.

kim — ko verta; naḥ — mums; rājyena — karalystė; govinda — o Kṛṣṇa; kim — koks; bhogaiḥ — malonumas; jīvitena — gyvenant; vā — arba; yeṣām — kurių; arthe — labui; kāṅkṣitam — trokštama; naḥ — mūsų; rājyam — karalystė; bhogāḥ — materialūs malonumai; sukhāni — visiška laimė; ca — taip pat; te — visi jie; ime — šie; avasthitāḥ — esantys; yuddhe — šiame mūšio lauke; prāṇān — gyvybes; tyaktvā — atiduodantys; dhanāni — turtus; ca — taip pat; ācāryāḥ — mokytojai; pitaraḥ — tėvai; putrāḥ — sūnūs; tathā — o taip pat; eva — tikrai; ca — taip pat; pitāmahāḥ — seneliai; mātulāḥ — dėdės iš motinos pusės; śvaśurāḥ — uošviai; pautrāḥ — vaikaičiai; śyālāḥ — svainiai; sambandhinaḥ — giminaičiai; tathā — o taip pat; etān — visus juos; na — niekada; hantum — nužudyti; icchāmi — noriu aš; ghnataḥ — nužudytas; api — netgi; madhusūdana — o demono Madhu nugalėtojau (Kṛṣṇa); api — net jeigu; trai-lokya — trijų pasaulių; rājyasya — karalystės; hetoḥ — mainais; kim nu — nekalbant jau; mahī-kṛte — žemės labui; nihatya — nužudžius; dhārtarāṣṭrān — Dhṛtarāṣṭros sūnus; naḥ — mūsų; kā — koks; pritiḥ — džiaugsmas; syāt — bus; janārdana — o visų gyvųjų esybių globėjau.

Translation

O Govinda, što nam vrijede kraljevstvo, sreća, pa čak i sam život kada su svi oni za koje ih možemo željeti postrojeni na ovom bojnom polju? O Madhusūdana, kada učitelji, očevi, sinovi, djedovi, ujaci, tasti, unuci, šurjaci i drugi rođaci, spremni da ostave svoj život i imovinu, stoje preda mnom, zašto bih trebao željeti da ih ubijem, čak i ako me mogu ubiti? O održavatelju svih živih bića, nisam spreman da se borim protiv njih čak ni u zamjenu za sva tri svijeta, a kamoli za ovu Zemlju. Kakvo ćemo zadovoljstvo naći u ubijanju Dhṛtarāṣṭrinih sinova?

O Govinda, ko verta karalystė, laimė, o ir pats gyvenimas, jei visi, dėl kurių to vertėtų geisti, išsirikiavo šiame kautynių lauke? O Madhusūdana, kodėl turėčiau linkėti mirties priešais stovintiems mokytojams, tėvams, sūnums, seneliams, dėdėms, uošviams, svainiams bei kitiems giminaičiams, pasiryžusiems aukoti savo gyvybes ir turtus, net jeigu ir pats žūčiau nuo jų rankos? O visų gyvųjų esybių globėjau, negaliu su jais kautis, net jei mainais už tai pelnyčiau tris pasaulius, o ką jau kalbėti apie šią žemę. Kokį džiaugsmą gali suteikti mums Dhṛtarāṣṭros sūnų žudynės?

Purport

SMISAO: Arjuna je oslovio Gospodina Kṛṣṇu kao Govindu, jer je Kṛṣṇa izvor sveg zadovoljstva za krave i osjetila. Koristeći tu značajnu riječ, Arjuna pokazuje da bi Kṛṣṇa trebao shvatiti što će zadovoljiti Arjunina osjetila. No Govinda nije tu zato da bi zadovoljavao naša osjetila. Naprotiv, ako pokušamo zadovoljiti Govindina osjetila, naša će osjetila samim tim biti zadovoljena. Pod utjecajem materijalne svjesnosti svatko želi zadovoljiti svoja osjetila i od Boga očekuje da mu osigura takvo zadovoljstvo. Gospodin će zadovoljiti osjetila živih bića koliko to zaslužuju, ali ne u onoj mjeri u kojoj ona priželjkuju. No kad netko postupi na suprotan način, kad pokuša zadovoljiti Govindina, a ne vlastita osjetila, sve njegove želje Govindinom milošću bivaju ispunjene. Arjunina duboka privrženost zajednici i članovima obitelji ovdje se izražava dijelom i zbog njegove prirodne samilosti prema njima. Zato nije spreman za borbu. Svatko želi pokazati svoje obilje prijateljima i rođacima, ali Arjuna se plaši da će svi njegovi rođaci i prijatelji biti ubijeni na bojnom polju i da nakon pobjede neće moći podijeliti svoje obilje. Takvo je mišljenje tipično za materijalni život. Međutim, transcendentalni je život drugačiji. Bhakta želi ispuniti Gospodinove želje i zato, ako Gospodin želi, može prihvatiti sve vrste obilja za služenje Gospodina, a ako Gospodin ne želi, ne mora prihvatiti ni paru. Arjuna nije htio ubiti svoje rođake. Ako je postojala ikakva potreba za tim, želio je da ih Kṛṣṇa osobno ubije. Nije znao da ih je Kṛṣṇa već ubio prije nego što su došli na bojno polje i da je samo trebao postati oruđe u Kṛṣṇinim rukama. Ta će činjenica biti otkrivena u idućim poglavljima. Budući da je po prirodi bio Gospodinov bhakta, Arjuna se nije htio osvetiti svojim zlim rođacima i braći, ali Gospodin je odlučio da svi budu ubijeni. Gospodinov se bhakta ne osvećuje onima koji mu čine zlo, ali Gospodin ne trpi ni jedno nedjelo počinjeno protiv bhakta. Gospodin može oprostiti osobi kad je posrijedi On, ali ne oprašta nikome tko naudi Njegovim bhaktama. Zato je bio odlučan u namjeri da ubije zlikovce, iako im je Arjuna htio oprostiti.

KOMENTARAS: Arjuna kreipėsi į Viešpatį Kṛṣṇą – „Govinda“, nes karvėms ir jausmams Kṛṣṇa – džiaugsmo objektas. Kreipdamasis tokiu giliaprasmiu žodžiu, Arjuna tarsi parodo, kad Krsna supranta, kas numaldys jo jausmus. Govinda neprivalo tenkinti mūsų jausmų, bet jeigu mes stengsimės tenkinti Jo jausmus, tuo pačiu pasitenkinsime ir patys. Materialiame gyvenime kiekvienas geidžia juslinių malonumų ir nori, kad Dievas pildytų jo įgeidžius. Viešpats pildo gyvųjų esybių troškimus pagal jų nuopelnus, o ne pagal pageidavimus. Jeigu pasirenkamas priešingas kelias, stengiamasi tenkinti Govindos jausmus, nesiekiant tenkinti savųjų – tada Govindos malone išsipildo visi gyvosios esybės troškimai. Stiprią Arjunos meilę bendruomenei ir šeimos nariams, kas ryšku posme, iš dalies lemia suprantama užuojauta artimiesiems. Todėl jis dar nepasiruošęs kovai. Kiekvienas nori pasipuikuoti savo turtais prieš draugus ir gimines, tad Arjuna ir nuogąstauja, kad giminaičiams bei draugams kritus kautynių lauke, po pergalės nebus su kuo pasidalyti kovos laimikiu. Tai būdinga materialiai gyvensenai mintis. Tačiau transcendentinis gyvenimas pagrįstas kitais principais. Kadangi bhaktas siekia patenkinti Viešpaties norus, jis, Viešpačiui panorėjus, sutiks valdyti didžiausius turtus, kad Jam pasitarnautų, o jeigu Viešpats nenorės, jis nepriims nė skatiko. Arjuna netroško savo artimųjų mirties, ir vis dėlto, jeigu jie turėjo žūti, jis pageidavo, kad Kṛṣṇa nužudytų juos Savo rankomis. Tuomet Arjuna dar nežinojo, kad Kṛṣṇa jau pasmerkė juos myriop dar prieš įžengiant į kautynių lauką, kad iš jo tereikalaujama tapti įrankiu Kṛṣṇos rankose. Tai atskleidžia tolimesni skyriai. Arjuna, Viešpaties bhaktas iš prigimties, nenori keršyti savo niekšingiems pusbroliams ir broliams, bet pagal Viešpaties numatymą jie turėjo žūti. Viešpaties bhaktas nekeršija skriaudėjui, bet Viešpats neatleidžia niekšams net ir mažiausios bhaktui padarytos skriaudos. Viešpats atleis žmogui, nusikaltusiam Jam asmeniškai, tačiau niekuomet neatleis tam, kuris kenkia Jo bhaktams. Taigi nors Arjuna ir buvo linkęs atleisti nenaudėliams, Viešpats nusprendė juos nužudyti.