ŚB 3.12.56

स चापि शतरूपायां पञ्चापत्यान्यजीजनत् ।
प्रियव्रतोत्तानपादौ तिस्र: कन्याश्च भारत ।
आकूतिर्देवहूतिश्च प्रसूतिरिति सत्तम ॥ ५६ ॥
sa cāpi śatarūpāyāṁ
pañcāpatyāny ajījanat
priyavratottānapādau
tisraḥ kanyāś ca bhārata
ākūtir devahūtiś ca
prasūtir iti sattama

Palabra por palabra

saḥél (Manu); catambién; apicon el debido curso; śatarūpāyāma Śatarūpā; pañcacinco; apatyānihijos; ajījanatengendró; priyavrataPriyavrata; uttānapādauUttānapāda; tisraḥen número de tres; kanyāḥhijas; catambién; bhārata¡oh, hijo de Bharata!; ākūtiḥĀkūti; devahūtiḥDevahūti; cay; prasūtiḥPrasūti; itide este modo; sattama¡oh, el mejor de todos!.

Traducción

¡Oh, hijo de Bharata! A su debido tiempo, él [Manu] engendró en Śatarūpā cinco hijos: dos hijos varones, Priyavrata y Uttānapāda, y tres hijas, Ākūti, Devahūti y Prasūti.