Skip to main content
Library » Bhagavad-gītā, kokia ji yra » AŠTUNTAS SKYRIUS

TEXT 2

STIH 2

Tekstas

Tekst

adhiyajñaḥ kathaṁ ko ’tra
dehe ’smin madhusūdana
prayāṇa-kāle ca kathaṁ
jñeyo ’si niyatātmabhiḥ
adhiyajñaḥ kathaṁ ko ’tra
dehe ’smin madhusūdana
prayāṇa-kāle ca kathaṁ
jñeyo ’si niyatātmabhiḥ

Synonyms

Synonyms

adhiyajñaḥ — aukos Viešpats; katham — kaip; kaḥ — kuris; atra — čia; dehe — kūne; asmin — šiame; madhusūdana — o Madhusūdana; prayāṇa- kāle — mirties metu; ca — ir; katham — kaip; jñeyaḥ asi — Tave gali pažinti; niyata-ātmabhiḥ — save suvaldęs.

adhiyajñaḥ – gospodar žrtvovanja; katham – kako; kaḥ – tko; atra – ovdje; dehe – u tijelu; asmin – ovom; madhusūdana – o Madhusūdana; prayāṇa-kāle – u trenutku smrti; ca – i; katham – kako; jñeyaḥ asi – mogu Te spoznati; niyata-ātmabhiḥ – samoovladani.

Translation

Translation

Kas yra aukos Viešpats ir kaip Jis gyvena kūne, o Madhusūdana? Kaip su pasiaukojimu tarnaujantys gali pažinti Tave mirties valandą?

Tko je gospodar žrtvovanja i kako živi u tijelu, o Madhusūdana? Kako Te oni koji predano služe mogu spoznati u trenutku smrti?

Purport

Purport

KOMENTARAS: „Aukos Viešpats“ nurodo Indrą arba Viṣṇu. Viṣṇu vadovauja pagrindiniams pusdieviams, įskaitant Brahmą ir Śivą, o Indra – pusdieviams, kurie turi vykdomąją valdžią. Tiek Indra, tiek Viṣṇu garbinamas atliekant yajñas. Tačiau čia Arjuna klausia, kas yra tikrasis yajños (aukos) Viešpats ir kaip Jis gyvena gyvosios esybės kūne.

SMISAO: Izraz „gospodar žrtvovanja" može se odnositi na Indru ili na Viṣṇua. Viṣṇu je vođa prvobitnih polubogova, poput Brahme i Śive, a Indra je vođa upravnih polubogova. I Indra i Viṣṇu obožavaju se izvođenjem yajñi. No Arjuna u ovom stihu pita tko je pravi gospodar yajñe (žrtvovanja) i kako prebiva u tijelu živoga bića.

Kartą Kṛṣṇa nukovė demoną vardu Madhu, todėl Arjuna kreipiasi į Viešpatį „Madhusūdana“. Iš tikrųjų Arjunai neturėjo kilti tie klausimai, išreiškią abejones, nes jis – Kṛṣṇą įsisąmoninęs bhaktas. Todėl tos abejonės tarytum demonai. Kṛṣṇa gerai išmano, kaip susidoroti su demonais, todėl Arjuna čia kreipiasi į Jį „Madhusūdana“, kad Jis sunaikintų Arjunos protą apsėdusias demoniškas abejones.

Arjuna je oslovio Gospodina imenom Madhusūdana zato što je Kṛṣṇa jednom ubio demona Madhua. Ustvari, ova pitanja, koja imaju prirodu sumnje, nisu se trebala pojaviti u umu Arjune, jer je Arjuna bhakta svjestan Kṛṣṇe. Zato se uspoređuju s demonima. Budući da Kṛṣṇa tako vješto ubija demone, Arjuna Ga je oslovio kao Madhusūdanu kako bi ubio demonske sumnje koje su se pojavile u Arjuninu umu.

Labai svarbus šio posmo žodis prayāna-kāle, nes mirties valandą bus patikrinta, ką mes nuveikėme per visą gyvenimą. Arjunai rūpi sužinoti apie tuos, kurie visą laiką yra Kṛṣṇos sąmonės. Kas jiems atsitiks paskutinę akimirką? Mirties metu sutrinka visos kūno funkcijos, protas atsiduria nenormalioje būklėje. Sutrikus kūno funkcijoms, žmogus gali nepajėgti prisiminti Aukščiausiąjį Viešpatį. Didis bhaktas Mahārāja Kulaśekhara meldžiasi: „Mano brangus Viešpatie, verčiau leiski man numirti tuojau pat, kol esu sveikas, kad mano minties gulbė galėtų atrasti Tavo pėdų lotoso stiebą.“ Ši metafora vartojama todėl, kad gulbės, vandens paukščio, mėgiama pramoga – įsirausti tarp lotosų, tarsi ji norėtų pasinerti į juos visa. Mahārāja Kulaśekhara sako Viešpačiui: „Dabar mano protas ramus, aš visiškai sveikas. Jeigu numirčiau tą patį mirksnį, mąstydamas apie Tavo lotosines pėdas, be abejonės pasiekčiau pasiaukojimo tarnystės tobulumą. Bet jeigu turėsiu laukti, kol mirsiu sava mirtimi, nežinau, kas gali nutikti; juk mirštant kūno funkcijos sutriks, mano gerklę surakins dusulys ir neaišku, ar bepajėgsiu kartoti Tavo vardą. Geriau leisk man numirti tuojau pat.“ Arjuna klausia, kaip mirštančiam žmogui sutelkti mintis į Kṛṣṇos lotosines pėdas.

U ovom je stihu vrlo važna riječ prayāṇa-kāle, jer će sve što radimo u životu biti testirano u trenutku smrti. Arjuna želi saznati što se zbiva s onima koji uvijek djeluju u svjesnosti Kṛṣṇe. Kakav je njihov položaj u posljednjem trenutku života? U trenutku smrti sve su tjelesne funkcije poremećene i um ne funkcionira pravilno. Uznemirena tjelesnim stanjem, osoba možda neće biti sposobna da se sjeti Svevišnjega Gospodina. Veliki se bhakta Mahārāja Kulaśekhara moli: „Dragi moj Gospodine, bolje da umrem sada, kada sam potpuno zdrav, tako da labud moga uma može zaroniti među stabljike Tvojih lotosolikih stopala." Ova je metafora upotrijebljena zato što labud, vodena ptica, nalazi zadovoljstvo u ronjenju među stabljikama lotosa; zabavlja se uranjajući među stabljike lotosa. Mahārāja Kulaśekhara kaže Gospodinu: „Sada je moj um neuznemiren i potpuno sam zdrav. Ako sada umrem misleći na Tvoja lotosolika stopala, moje predano služenje sigurno će postati savršeno. Ali ako moram čekati na prirodnu smrt, ne znam što će se dogoditi, jer će u to vrijeme tjelesne funkcije biti poremećene. Neću moći disati i ne znam hoću li moći izgovoriti Tvoje ime. Molim Te, dopusti mi da odmah umrem." Arjuna pita kako u tom trenutku osoba može usredotočiti um na Kṛṣṇina lotosolika stopala.